TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Indėnų filosofija Lietuvos kaime

2012 09 08 12:06
Mažieji R.Prušinsko broliai - haskiai atšiaurią žiemą visada buvo šalia. /R.Prušinsko archyvo nuotraukos

Paslaptingų ir narsių indėnų gyvenimas verda ne tik knygų puslapiuose ir kino filmuose. Jo apraiškų LŽ rado ir Dzūkijoje, Meškasalio kaime. 

Idėja įkurti indėnų kaimelį kitoje Žemės rutulio pusėje nuo tikrosios jų tėvynės Rolandui Prušinskui nebuvo spontaniška. Jį patį indėnu pirmą kartą pavadino darželio auklėtoja. Nors tada penkiametis nei susimąstė, kas tie indėnai, nei suprato, kuo jis panašus į juos, bet pats žodis vaikui įsiminė visam gyvenimui, o indėno pravardė jam tarsi prilipo. Tik vėliau, po daugelio metų, kai R.Prušinskas jau buvo sukaupęs žinių apie indėnų pasaulėžiūrą, kultūrą ir papročius, jis rado sau atsakymą į darželyje ištartus auklėtojos žodžius, suprato, kodėl jį vadino indėnu. "Tuomet gyniau skriaudžiamą vaiką, o ginti silpnesnį - vienas pagrindinių indėnų moralės principų", - sakė jis. 

Savarankiškai indėnų kultūra R.Prušinskas susidomėjo vos pradėjęs lankyti mokyklą. Pirmasis, anot vyriškio, "susitikimas" įvyko bibliotekoje, kai jo, dar ne visas raides pažįstančio pirmokėlio, dėmesį patraukė knygelė apie indėnų berniuką. Nors dar tik skiemenuodamas gebėjo perskaityti nesudėtingus žodžius, Rolandas parsinešė amerikiečių rašytojo Jameso Willardo Schultzo knygelę "Sinopas - mažasis indėnas".

Noras sužinoti apie juodakojų genties berniuko nuotykius buvo toks stiprus, kad pirmaklasis per porą savaičių išmoko skaityti. Pasigavęs indianizmo idėją R.Prušinskas jos nebepaleido.

Palapinės pastatytos pagal juodakojų genties tradicijas.

Įgyvendino svajonę

Įkūręs indėnų kaimelį Meškasalio kaime vyras įgyvendino savo vaikystės svajonę. "Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kiekvienas jaučiame, ką turime daryti su savo svajone - suvalgyti ją kaip saldainiuką arba paversti tikrove", - LŽ tvirtino vyriškis.

Iki tol jis domėjosi ne tik indianizmu, bet ir kitokiais dalykais - baigė tuometį Kauno miškų ūkio technikumą, studijavo Žemės ūkio akademijoje, domėjosi elektronikos mokslais. "Vis dėlto labiausiai mane "kabino" indianizmo idėjos. Tikriausiai todėl, kad indėniško gyvenimo modelis paremtas visai kitokiais principais nei mūsų, baltųjų", - tikino R.Prušinskas. Vyriškis įsitikinęs, kad mūsų psichologija suręsta piramidės principu, esą joje virš paprasto žmogaus yra užimantieji nukreipiančias pozicijas, paremtas jėgos ir turtiniu principais.

Jo nuomone, į tokią piramidę įsukti žmonės dirba kaip skruzdėlės, net prarasdami patys save. Indianizmas skatina žmones galvoti apie save ir aplinką, negyventi vien šia diena, susimąstyti, kas liks ateinančioms kartoms, kokios moralinės vertybės bus perduotos palikuonims.

R.Prušinskas sako, kad įkurdamas indėnų kaimelį jis norėjo paskatinti žmones gyventi taip, kad žodžiai - laisvė, teisingumas, orumas, savigarba ir pagarba kitam asmeniui - nebūtų vien gražios sąvokos, dažnai prasilenkiančios su realiu gyvenimu. Vyriškis nepuoselėja minčių, kad, visuomenei geriau susipažinus su indianizmo idėjomis, pasaulis pasikeis, tačiau neabejoja, jog tikrai taps bent šiek tiek geresnis.

Po kaimelį laisvai vaikštinėja elnė.  

Besidominčiųjų netrūksta

R.Prušinsko teigimu, besidominčių indėnų tradicijomis pasaulyje yra gerokai daugiau, nei galima įsivaizduoti. Esą vien kaimyninėje Lenkijoje indianistų organizacijos vienija daugiau kaip 2 tūkst. narių, o prijaučiančiųjų indianizmo idėjoms priskaičiuojama dešimt kartų daugiau.

Lietuvoje taip pat egzistuoja kelios skirtingos indianizmo pakraipos. Anot R.Prušinsko, indianizmas - gyvenimo būdas, susidedantis iš domėjimosi abiejų Amerikos žemynų indėnų kultūra, jų patirties, žinių pritaikymu dabarčiai. Indianistai privalo laikytis moralės normų, rūpintis dvasingumu, gerbti gamtą ir rūpintis jos išsaugojimu, be to, siekti minimalizuoti pinigų sistemą. 

Apie Meškasalyje gyvenantį indėnų tradicijų puoselėtoją bendraminčiai sužino vienas iš kito. Pasitaiko, kad pamatę netoli kelio stovinčias indėniškas palapines į kaimelį pasmalsauti užsuka ir važiuojantieji pro šalį.

Sapnų gaudyklė.  

Vaistas nuo sunkumų

"Tik indianizmas man padėjo ištverti nervinę įtampą ir sugrįžti į normalų gyvenimą, kai gyvenime patyriau kritinių situacijų", - pasakojo R.Prušinskas. Anot vyriškio, būtent dėl šios priežasties jo įrengto indėnų kaimelio lankytojus jis nusprendė ne tik supažindinti su jų buitimi, istorija, bet ir sudominti amžinosiomis vertybėmis, kurios padėtų ištverti užgriuvus gyvenimo negandoms, o sieloje įsivyrautų ramybė ir harmonija.

"Tai nereiškia, kad kiekvienas, apsilankęs kaimelyje, turi tapti indianistu ar tobulu žmogumi. Svarbiausia, kad jis pradėtų mąstyti apie tai, kas vyksta aplink ir ką galima pakeisti, kad gyventi būtų geriau ir saugiau, kad taptume geresni ir garbingesni", - aiškino R.Prušinskas. 

Indėnų gyvenimu labiausiai domisi moksleiviai, juolab kad R.Prušinskas savo turimas teorines žinias puikiai suderina su praktiniais užsiėmimais. Paprastai berniukams jis pasakoja, kaip indėnų jaunuoliai tampa kariais, kaip jie buvo mokomi išgyventi laukinėje gamtoje su ja susipažįstant ir tampant jos dalimi, surandant savo dvasios globėją, saugančią nuo įvairių pavojų, taip pat apie kitas vyriško gyvenimo subtilybes. Su mergaičių grupele paprastai bendrauja indianisto žmona Ernesta.

Jos susipažįsta su indėniško siuvinėjimo menu, sužino, kad spalvingų karoliukų ornamentai ne tik puošia drabužius. Esą tinkamai išdėstyti jie atlieka apsauginę - šarvų - funkciją. Taip pat išmokstama pasigaminti sapnų gaudykles, kurios pakabintos palubėje neva atlieka filtro paskirtį, sugaudo blogus sapnus.

Anot R.Prušinsko, daugelis lankytojų nustemba išgirdę, kad indėnų ir lietuvių kultūros turi panašumų, garbina tas pačias gamtos dievybes, tik skirtingais vardais. Svastikai kaip saulės ženklui indėnų ir pagonių lietuvių pasaulėžiūroje tenka reikšminga vieta. Beveik visi lankytojai smalsauja, ar indėnai turėjo pinigus. Šių laikų berniukams ir mergaitėms sunku įsivaizduoti, kad Centrinėje Meksikoje gyvenusios indėnų gentys už prekes atsiskaitydavo kavos pupelėmis, o Ramiojo vandenyno pakrančių gyventojai - kriauklėmis.

Apačių kelias

Indėnų kaimelis Dzūkijoje traukia ne tik besidominčiuosius egzotiška indėnų kultūra, bet ir pramogautojus. Jauni vyrai, besidomintys indėnų tradicijomis, taip pat atvyksta ir pramogauti, ir savęs išbandyti, pavyzdžiui, apačių bėgimo trasoje. Kelis šimtus metrų bėgama nelygiu gruntu ir pilna vandens burna. "Tam, kad būtų didesnė intriga, bėgantieji vienas kitą paragina rykštelės pliaukštelėjimu", - pasakojo R.Prušinskas.

Vandens negalima nei nuryti, nei išspjauti, o tai padaryti nelengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kai vyriškis sėkmingai (arba nelabai) išlaiko šį išbandymą, jo laukia indėniški žaidimai - tomahauko ir peilio svaidymas į stulpą, šaudymas iš lanko. Indianistas svečius vaišina vietos kaimelyje augančių medžių lapų ir žolelių arbata. 

Gyvenimas indėnišku ritmu

Apie indėnų gyvenimą R.Prušinskas, nors šiaip yra mažakalbis, kaip ir dera indėnui, galėtų ne tik pasakoti valandų valandas. Vyriškis pats gyvena kaip indėnas. Iš minios jį išskiria šukuosena ir drabužiai. Vyras juokauja, kad pinti indėnišką kaselę pradėjo verčiamas būtinybės, mat ėmė plikti. "Pasidariau šukuoseną, kuri suteikia priimtiną estetinį vaizdą ir atitinka mano propaguojamą gyvenimo būdą", - šypsojosi jis. Drabužiai ir nedidukė juoda skrybėlė papuošti jo paties siuvinėtais indėniškais ornamentais.

R.Prušinskas turi ir indėnišką vardą, bet neatskleidžia, nes, pagal indėnų tradicijas, neva tai atskleidęs prarasi vardo teikiamą galią. Būtent dėl šios priežasties indėnai viešumoje vartoja kitus vardus. Juk indėniškas vardas esą gaunamas per vizijas.

Vyras neabejoja, kad indėnų pasaulėžiūra ir filosofija jam padėjo išgyventi sunkumus, kai praėjusią žiemą buvo atsidūręs ekstremalioje situacijoje - be pragyvenimo šaltinio, elektros ir jos teikiamų pranašumų. Nors vyras apie tai nelinkęs kalbėti, vis dėlto atskleidė, kad praėjusią žiemą valgį sau ir devyniems šunims gaminosi indėniškame tipyje (kūgio formos palapinėje) spaudžiant 30 laipsnių speigui iš kuklių maisto atsargų, kurių pagrindinę dalį sudarė paplotėliai, jo kepami iš pirmo malimo grūdų miltų, ir putra keturkojams draugams iš tų pačių miltų.

Vandenį maistui ir buities reikalams jis gaudavo tirpindamas sniegą ir ledą, o per atodrėkius semdavosi iš kūdros. Vienintelis civilizacijos teikiamas malonumas buvo maudynės pirtyje. Kaimelyje R.Prušinskas gyveno vienas, o su kitais žmonėmis žiemą bendraudavo vos 2-3 kartus per mėnesį. Tad jam sunkiausia buvo įveikti vienišumo jausmą. Tačiau indianistas įžvelgia ir patirtų išgyvenimų pranašumus. Jis neabejoja, kad tai padėjo jam išsivalyti dvasią, užaštrino pojūčius ir išgrynino vidinį regėjimą, kuris leido pamatyti gyvenimą kitu kampu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"