TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ir niekada nesutiks jų gyvų

2008 07 19 0:00
Orlando Tobonas parsiunčia žuvusių narkotikų kurjerių kūnus į tėvynę. Režisierius Joshua Marstonas įamžino jį filme "Marija malonės pilnoji".
LŽ archyvo nuotrauka

"Mulas", arba kurjeris, gabenantis heroino kapsules savo skrandyje, turi šansų uždirbti daug pinigų. Jeigu jo nesuims ir jeigu išgyvens kelionę.

Kelionė autobusu iš tos vietos į La Guardios oro uostą trunka 20 minučių, gal 25. Daugeliui žmonių, kuriems kolumbietis Orlando Tobonas apmokėjo skrydį pastaraisiais metais, laikas ir taip nebeturėjo reikšmės. Jau prieš kelionę buvo mirę.

Dauguma interesantų, kurie ateina į jo kelionių agentūrą Niujorko imigrantų sambūryje Džekson Heits Kvinzo rajone, anaiptol netrokšta išvažiuoti. Atvyko iš Pietų arba Vidurio Amerikos ir nori čia pasilikti, mieliausiai visam laikui. O.Tobono kabinete kaip visada - grūstis. Patalpa ankšta, vos dešimt kvadratinių metrų. Prie agentūros visada nusidriekusi eilė.

Ant sienos už stalo kabo nuotraukos: Tobonas su Billu ir Hillary Clintonais, su buvusiu Niujorko burmistru Rudy Giuliani ir su Kolumbijos prezidentu Alvaro Uribe. Jiems visiems rūpėjo tas kontaktas, nes Tobonas turi įtakos vietos bendruomenei. Jis padeda atvykėliams viskuo, ką tik galima padaryti legaliai. Duoda labdaros organizacijų adresus, padeda susirasti kalbos kursus, darbą ir pastogę. Tėvynainiams, jau turintiems darbą, padeda užpildyti mokesčių deklaracijas.

Dešimt tūkstančių grynaisiais

Į Niujorką atvyko 1968 metais būdamas septyniolikos. Žino viską, pažįsta visus, jį pagarbiai vadina "mažosios Kolumbijos burmistru". Imigrantai iš Kolumbijos gerbia jį už visuomeninę veiklą, bet tikrąją šlovę jam atnešė rūpinimasis mirusiaisiais. Tobonas rūpinasi negyvais narkotikų kurjeriais iš Kolumbijos - vadinamaisiais mulais, kurie gabena heroiną arba kokainą mažomis plastikinėmis kapsulėmis arba prezervatyvais savo skrandyje. Kai kokaino konteineris sprogsta, auka dėl per didelės dozės miršta kančiose.

Taip nutiko, pavyzdžiui, 82 metų moteriai iš Bogotos, kuri beviltiškai ieškojo pinigų sunkiai sergančiam sūnui gydyti ir todėl leidosi įkalbama imtis narkotikų kontrabandos. Jai pavyko pereiti kontrolę Niujorko Johno Kennedy vardo oro uoste, tačiau, kai jau sėdėjo taksi pakeliui į sutartą viešbutį, viena kapsulė sprogo. Moteris mirė automobilyje. Tobonas užmezgė ryšį su jos giminaičiais Pietų Amerikoje - taip elgiasi visada. Be to, nepailsdamas renka lėšas iš kolumbiečių bendruomenės Niujorke, kad apmokėtų mirusiųjų sugrąžinimo į Kolumbiją išlaidas ir palaidojimą tėvynėje.

Tai kainuoja 2,5 tūkst. dolerių. Kiekvieną pirmadienį Tobonas per vietinę ispaniškai kalbančią radijo stotį prašo aukoti. Jo prašymai būna veiksmingi, nes Niujorke gyvena milijonas kolumbiečių. Tačiau kartais, nepaisant visapusiškų paieškų, nepavyksta rasti giminaičių ir niekas neaukoja pinigų. Tada Tobonas palydi mirusįjį į paskutinę kelionę vietoje, Jungtinėse Valstijose. Vienas stovi prie anoniminio masinio kapo - pasijutęs apleistas ir vienišas. Nemėgsta to jausmo ir niekada prie jo nepripras.

Neskaičiavo velionių, kuriais jam teko pasirūpinti, tačiau mano, kad jų buvo apie keturis šimtus. Žmonių, kurių nepažinojo ir net nebuvo susitikęs gyvų. Kodėl jis tai daro?

"Tai žmogaus orumo reikalas," - sako Tobonas. Atsidūsta ir suneria rankas ant pilvo. Atrodo, lyg melstųsi. Kai šitaip sėdi ir kalba apie žmogaus orumą, kažkuo primena iškilų valstybės vyrą. "Tie žmonės suklydo ir už tai sumokėjo gyvybe. Kodėl reikėtų juos dar labiau bausti?"

"Mulai" paprastai išsilavinę žmonės, dažnai jaunos moterys, dailios ir elegantiškos. Jų išvaizda turi nekelti įtarimų. Visų pirma tai asmenys, kurie niekada anksčiau nepažeidinėjo įstatymų. "Tokį darbą dirba tiktai dori žmonės, nes baustieji negautų Amerikos vizos", - aiškina Tobonas. Vėl patyli, nusiima akinius. Tyliai tęsia: "Žmogus yra toks, koks yra. Nėra nedorų kontrabandininkų, bent jau šitame hierarchijos laipsnyje. Nesisavinu teisės juos smerkti."

Kurjeriai - tai vargšai, narkotikų karteliai naudojasi jų padėtimi. Kontrabandininku gali parsisamdyti kiekvienas, turintis nesuteptą biografiją. Prieš kelionę nieko nereikia daryti, tik paplatinti stemplę. Tai būtina, nes heroino pakelių negalima kramtyti. Geriausia tai daryti ryjant nekramtytas vynuoges. Prieš praryjant plastikinius maišelius, "mulams" dar duodama substancijos, kuri stabdo skrandžio sulčių išsiskyrimą, bet kartais ji nesuveikia.

Kai kurjeriui su nuryta "preke" pavyksta pereiti muitinės kontrolę, sutartame kontakto punkte gauna preparato, kad kuo greičiau atsikratytų narkotikų. Taip žmogus savo skrandyje gali nelegaliai pervežti iki 1,25 kilogramo narkotikų, arba iki 120 kapsulių. Už transportavimą gauna 8-10 tūkst. dolerių. "Suprantama, tai didelė pagunda", - sako Tobonas. Kolumbijos gyventojo vidutinės metų pajamos - 1850 dolerių. Net pagal savo šalies statistiką 80 proc. kolumbiečių laikomi vargšais. Tuo metu amerikiečiai heroinui ir kokainui kasmet išleidžia 46 mlrd. dolerių. Tik vieno kontrabandininko pervežamas krovinys mažmeninėje prekyboje vertas 350 tūkst. dolerių.

Gaudami šitokį pelną narkotikų karteliai nesuka sau galvos dėl to, kad Amerikos muitininkai siunčia kai kurios atvykėlius iš Kolumbijos, atsitiktinai parinktus, peršviesti. Ir juos suima. Po pusantro šimto kasmet. Šalies saugumo departamento Niujorko biuras atvirai prisipažįsta, kad net neįsivaizduoja, kiek kurjerių kasmet pavyksta pasiekti JAV. Nežinomas ir žuvusiųjų skaičius.

Dar neseniai Tobonui pasitaikydavo per savaitę organizuoti trijų ar keturių nelaimėlių grąžinimą į tėvynę, bet jis rūpinasi tik tais mirusiaisiais, kurie aptinkami. Daug vandens nutekėjo, kol policininkai iš Niujorko kovos su narkotikų prekeiviais departamento įsitikino, kad jis pats neturi nieko bendro su narkotikų mafija. "Kažkiek laiko neatsitraukdavo nuo manęs nė per žingsnį, nuolat kviesdavo tardyti", - sakė Tobonas. Kartą įpuolė į jo butą ketvirtą valandą ryto. Dabar policija pati Tobonui praneša, kai aptinka negyvą kontrabandininką. Vienas policininkų, kurie anksčiau jį sekė, netgi nuolat atneša aukų.

Tobonui visada reikia pinigų - daug pinigų. Nes mirtims nėra galo. Viena moteris dirbo "mulu" kartu su šešiolikamečiu sūnumi. Jiems taip pat pavyko pereiti kontrolę. Tačiau kai pasiekė viešbutį Kvinse, skrandžio sultys prakiurdė vieną kapsulę vaikino skrandyje ir jį ištiko konvulsijos. Motina mėgino jam padėti, tačiau paskui pabėgo, palikdama merdintį sūnų. Matyt, nujautė, koks bus įvykių tęsinys. Neretai mafija mirusiesiems perpjauna pilvus, kad atgautų likusias kapsules. Tobonas mena, kaip kartą jie supjaustė negyvos moters kūną viešbučio vonioje, paskui suvyniojo į plastikinį maišą ir padegė.

Šeši lavonai pradžiai

Orlando Tobonas aiškiai prisimena, kaip visa tai prasidėjo, nors jau praėjo daugiau kaip trys dešimtmečiai. Kvinso ligoninės lavoninėje gydytoja jam parodė šešių anoniminių narkotikų kurjerių palaikus. Jis ten atėjo padėti kaimynei organizuoti automobilio katastrofoje žuvusios sesers laidotuves. Liko šiek tiek pinigų - užtektinai, kad būtų galima palaidoti vieną iš šešių vyriškių. Likusiems Tobonas nebeįstengė padėti atsigulti tėviškės žemėje. Negalėjo pamiršti tos dienos - taip prasidėjo jo naujas gyvenimas, vertas filmo.

Prieš trejus metus Tobonas net suvaidino nedidelį vaidmenį labai išgirtame filme "Marija malonės pilnoji" (mažo biudžeto, daug kartų apdovanotas amerikiečio režisieriaus Joshuos Marstono kino debiutas; jis parašė ir scenarijų; pagrindinę heroję suvaidinusi Catalina Sandino Moreno už tą vaidmenį buvo nominuota "Oskarui"). Filmas vaizduoja septyniolikametės merginos, pervežančios narkotikus, likimą. Tobonui teko Dono Fernando, kuris rūpinasi mirusiais narkotikų kurjeriais, vaidmuo. Kitaip sakant, suvaidino pats save.

Režisierius Joshua Marstonas jo kabinete praleido daug laiko. Buvo taip stipriai paveiktas, kad įrašė į scenarijų vaidmenį vyriškiui, kuris daro tą patį kaip Orlando ir atrodo kaip jis. Paskui įprašė jį suvaidinti tą vaidmenį. "Svarbiausia šio filmo įtaiga, o ne aš. Tada turėjau vilties, kad filmas kažką pakeis." "Na ir ką, pakeitė? - klausia žurnalistas. Ar narkotikų kurjerių šiandien mažiau?" Tobonas tarsi negirdi to klausimo. Pernelyg dažnai šitaip klausinėja, o atsakymas jam nepatinka.

Kartą į jo agentūrą atėjo vyriškis. Pasakė girdėjęs apie tai, ką daro Tobonas, ir norėtų jam padėti - tiesiog šiaip. Pagaliau kiekvienas turi teisę, kad su juo būtų garbingai elgiamasi nors po mirties. Davė pinigų. Vos jam išėjus kabinete pasirodė du FTB agentai. Parodė jam nuotrauką, ir Tobonas nustėro. Nuotraukoje buvo tas pats vyriškis, kuris ką tik sėdėjo priešais jį, - narkotikų mafijos bosas, panoręs nuraminti savo sąžinę. Tai buvo vienintelis Tobono kontaktas su mafija.

Reklama šalia agentūros skelbia pigius skrydžius į Kolumbiją. Iš Niujorko į Bogotą galima nuskristi mažiau kaip už 400 dolerių. "Kasdien turiu 120 interesantų," - sako Orlando Tobonas ir rodo šūsnį dokumentų ant savo stalo. Paskutinį pigaus skrydžio bilietą pardavė prieš savaitę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"