TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Išėjusių žmonių sodai

2006 10 18 0:00
Šaknimis pririšti prie žemės sodai niekur negalėjo išeiti.
Autoriaus nuotrauka

Karaliaučiaus krašte jau guli ant žemės bobų vasaros voratinkliai. Dar nenorėtum jų matyti, todėl keli akis į dangų, bet ir ten jau ruduo. Rytmečio miglomis apkritęs žydrynės veidrodis blausiai atspindi netekties šviesą. Nuo šakos - bumt - obuolys, nukrenta ąžuolo gilė. Ko taip anksti vaikštai po išėjusių žmonių sodus? Manai kažin ką rasiąs... Varnalėšų ir dilgėlių giraitėse nupjaustytomis šakomis styro vyšnių, slyvų, obelų, kriaušių viršūnės. Kad būtų patogiau nuskinti vaisius, krašto kolonistai nesivargina susikalti kopėčių. Kirvis ir pjūklas kasdien po ranka, kam ropštis medžio viršūnėn. Turgaus dulkėse nesvarbu, kaip vaisius nuskintas.

Keisti šio krašto langai - užkalti lentomis, užkamšyti suplyšusiom pagalvėm. Per margą užvalktį išlindusi plunksna ar pūko žiupsnelis neprimena fenikso, apie kurį tiek daug kalbama dabartinių šeimininkų tautosakoje. Pasižvalgęs galvoji, kad rusiškų pasakų paukštis nelabai bus kada nors čia atskridęs. Gal todėl langai ir nežiūri į iškirstus sodus, tik bėga ant pečių užsivertę suskilusius kaminus, tik lekia barstydami plytas į gelstančias pamiškes. Ten juos pasitinka už gyvenimą ilgesnis šešėlis.

Sodai - irgi Mažosios Lietuvos kultūros paveldo dalis, besiglaudžianti Karaliaučiaus krašte, netyrinėta, neaprašyta, menkai išvaikščiota. Šaknimis pririšti prie žemės sodai niekur negalėjo išeiti. Žmonių likimai kur kas paslankesni, mokantys prisitaikyti, pabėgti, išduoti. Ką gali vėjams palikta obelis? Raudonas, sulaukėjęs vaisius rieda per vystančią žolę, stabteli atsimušęs į akmenį ir suskyla pusiau kaip po karo padalytas pasaulis. Ant apanglėjusio pagalio kuždasi dvi sraigės, galvodamos, kur nuo šalčių paslėpti nesudegusius savo namus.

Matau po tuos sodus gūrinėjantį Donelaitį. Būrai dabar kalba rusiškai. Po medžiu numesta moliūgo skiltis svetima šitai žemei. Su moliūgo sėkla išspjautas keiksmažodis iš Kristijono rankų išsviedžia maldaknygę. Našlių namų sodelis šiemet vėl liks be sodinukų. Į atverstos knygos lapus byra suskilusių obuolių sėklos. Kas užverstoje atminties knygoje išdžiovins mažlietuvių likimo vaisius? Nejaugi Herkaus Manto žemėje nebeužaugs saldus teisybės pažinimo vaisius?

Daug nuėjęs, atsisėdi prie geležinkelio. Girdi, kaip dunda Rytai į Vakarus, o Vakarai į Rytus. Pakeli akis į dangų, ir ten tas pats: juodi debesys maišosi su baltais, tik žąsų vilkstinės tarsi prieš srovę sparnais irkluoja į pietus. Čepsėdamas sukepusiom lūpom prakeiki kirvio ašmenis ir pjūklo dantis, sutvertus blogam darbui. Gal ne įrankį reikia keikti. Šautuvas pats retai kada iššauna. Sudiegia širdis - lyg kulką pagavus. Matai per laukus ateinančius sodus. Nukapotais šakų stibikauliais jie gaudo tave, kad paskutinis iš čia neišeitum. Kas pakels nuo žemės Donelaičio maldaknygę, kas susems į sterblę pabirusį hegzametrą, kas nuneš sodinukus Tolminkiemio našlei?

Bobų vasaros voratinklio gijos pančioja kojas, tad griūdamas eini į savo paties sugalvotą sodų sodinimo šventę. Po daugelio metų tegul tavo marti tavo sūnui atiduos neprakąstąją obuolio pusę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"