TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Išgyvenk pasaulio pabaigą

2011 12 26 7:00

Bauginatės pasaulinės krizės? Prarasti darbą? Teroristų atakos? Apsigyvenkite kaime ir išmokite sutarti su gamta. Kaip "išliksiantieji" (nuo anglų kalbos žodžio "survival" - išlikimas).

Pirmieji bunkeriai atsiranda Aragone, Andalūzijoje ir Madrido provincijoje. Jie bus aprūpinti maistu ir grynu oru trejiems metams. Saugiausiais laikomi regionai aukščiau negu 1600 metrų virš jūros lygio, todėl kalnų slėniai itin paklausūs. Norint apsigyventi bunkeryje, reikia sumokėti 15 eurų metinį mokestį organizacijai GSE (Grupo de Supervivencia de Espana), kuri koordinuoja jų statybą. 600 metrų bunkerio, kuriame pasislėps 150 žmonių, statyba kainuos 130 tūkst. eurų. Už 1500 eurų galima pačiam pasistatyti privačią slėptuvę. Vienas iš GSE tikslų - kiekviename Ispanijos regione statyti vadinamuosius ekokaimus, arba kaimus su slėptuvėmis visiems organizacijos nariams.

GSE priklauso daugiau kaip trys šimtai asmenų. Grupė įsitikinusi, kad pasaulis artėja į pražūtį ir reikia tam pasirengti. "Mes nerimaujame dėl klimato pokyčių, atominio karo grėsmės. Nesame kuoktelėję. Juk net NASA pripažino, kad ateinančiais metais mūsų laukia neįtikimai stiprios audros Saulėje", - argumentuoja GSE atstovė Vanessa Valls.

Kauptukas vietoj kompiuterio

Ekspertai teigia, kad susirūpinimas išlikimu yra visuomenės nerimo barometras. Jis auga realios grėsmės laikotarpiais, kaip po teroristų išpuolių 2001 metų rugpjūčio 11-ąją, dėl įsivaizduojamos grėsmės, pavyzdžiui, chaoso, kuris turėjęs kilti 2000 metais dėl kompiuterių tūkstantmečio viruso.

Pasak Richardo Mitchello, sociologo iš Oregono valstybinio universiteto (JAV), tai gali būti reakcija į stresą, kurį mums sukelia šiuolaikinis pasaulis. Graikijos nuopuolis, bankų bankrotai, E.coli bakterijos epidemija, cunamis ir atominių elektrinių avarijos Japonijoje bei avialinijų paralyžius dėl ugnikalnio išsiveržimo - visa tai rodo, kokia trapi Vakarų civilizacija. Todėl "išliksiančiųjų" gretos gausėja ne tik Ispanijoje. "Mūsų siūlomi kursai ir internetinis puslapis dar niekada nebuvo tokie populiarūs", - sako Konradas Alenas, "Trueways Survival" - britų firmos, kuri organizuoja mokymus, kaip ištverti ekstremaliomis sąlygomis, - vyriausiasis instruktorius.

"Žmonės vis labiau išgąsdinti. Žiniasklaidoje mato įvairių katastrofų vaizdų ir suvokia, kad jų gyvenimas gali pasikeisti per sekundę. Todėl pradeda busti", - aiškina tą susidomėjimą Jimas Rawlesas, vadinamas visų "išliksiančiųjų" balsu. Jo knygos "How to Survive the End of the World as We Know It", apie tai, kaip elgtis sunkiais laikais, parduodama milijonai egzempliorių.

Bunkerių statyba Ispanijoje - tai išskirtinis atvejis. Visuomeniškas "išliksiantysis" nėra patrakėlis, užsibarikadavęs kažkokioje pirkelėje toli nuo žmonių su konservų dėžutėmis. Neketina atsiskirti nuo visuomenės, tik rengiasi pasitikti galimą grėsmę. "Pavyzdžiui, jeigu nebus elektros, negalėsime nieko pirkti. Parduotuvės turi elektroninius skaitytuvus, elektronines kasas, net jei turėsime grynųjų pinigų, niekas mums neparduos, nes negalės duoti kvito", - sako J.Rawlesas. Todėl taip populiarėja "išlikimo" ramesnis variantas: savo daržuose augintis daržoves ir gyventi sutariant su gamta nuošaliame kampelyje toli nuo civilizacijos.

Graikijos žemdirbių draugijos duomenimis, per dvejus pastaruosius metus net 40 tūkst. asmenų pakeitė kompiuterius kauptukais bei grėbliais ir persikėlė į kaimą. Daugelis jų ryžosi tokiam žingsniui dėl krizės ir prarasto darbo. Į draugijos centrą plaukia užklausimai, ką auginti konkrečioje vietovėje ir kur nusipirkti nenaują traktorių.

Komunų atgimimas

Ispanijoje juos vadina naujųjų žemdirbių grupėmis. Jų nariai nuomojasi apleistus ūkius ir pragyvena pardavinėdami savo produktus aplinkiniams gyventojams.

"Gyvenau skubėdama, laiko stygių kompensuodavau pirkiniais. Dabar auginu pomidorus, salotas, pupeles. Nebesinešioju laikrodžio", - sako Mayte, kuri, netekusi darbo informacinėje firmoje, prisijungė prie žemdirbių grupės netoli Taragonos.

Daugelis žemdirbių komunų narių dar neseniai sėdėjo įstaigose, pirko butams baldus ir planavo atostogų keliones į užsienį. Dabar augina vištas ir ravi lysves. Tvirtina, kad jaučiasi laimingi ir neketina grįžti į miestą, kai krizė pasibaigs.

Vienas tokių yra Jordis. Baigęs žemės ūkio mokyklą suvokė, kad negalės gauti jokio darbo. Su draugais įkūrė komuną apleistame kaime netoli Leidos. Kartu verda alų pagal senovine receptūrą, pastaruoju metu jis parduodamas brangiuose didžiųjų miestų restoranuose. Ateityje ketina įkurti ekologinį barą. "Mano tėvas nuolat skundžiasi korupcija, krize. Aš jam sakau: "Daryk kaip aš, drąsinkis ir palik visas tas nesąmones", - sako Jordis.

Tokių grupių iniciatyva miestuose ir kaimuose vis dažniau organizuojamos mugės, kuriose galima pirkti nemokant pinigų. Pakanka atnešti tą, ką turi.

"Vieni atneša drabužių, kiti daržovių ir kiaušinių. Paprastai visi išsiskirsto patenkinti mainais", - pasakoja Julia, organizuojanti muges Gandesos miestelyje.

Internetu taip pat galima be pinigų užsakyti konkrečią paslaugą. "Pamokysiu skambinti pianinu mainais už virtuvės išdažymą", - interneto skelbime reklamuojasi Garotos miestelio gyventojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"