TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Įsimylinčių prezidentų šalis

2008 04 05 0:00
Viena fotomodelio C.Bruni 1993 metų nuotraukų, parduodamų aukcione balandžio mėnesį.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nicolas Sarkozy laužo šimtmečių tradiciją.

Po Eliziejaus rūmų didžiausios salės sietynais susirinko pusė tūkstančio žurnalistų. Nicolas Sarkozy ketino kalbėti apie būsimas šių metų reformas, bet jau antras klausimas buvo skirtas prezidento vedyboms su Carla Bruni.

"To nebūtų paklausę nei vieno iš mano pirmtakų, - atrėmė prezidentas, apsimesdamas pasipiktinęs. Tačiau, užuot atsisakęs komentuoti, pridėjo savo romaną prie Prancūzijos reformų plano. - Visi žinojo apie vieno mano pirmtakų dviveidišką gyvenimą, bet niekas nė necyptelėjo. Laikas baigti veidmainiauti ir apgaudinėti, laikas nutraukti apgailėtiną tradiciją. Dėl Carlos nemeluosiu. Prancūzija keičiasi."

Kalbėdamas apie dviveidišką gyvenimą, Sarkozy turėjo galvoje Francois Mitterrandą, kuris 14 valdymo metų nuo visuomenės slėpė ne tik savo romaną, bet ir nesantuokinę dukterį. Šiandienis jo įpėdinis elgiasi priešingai - ne tik viešai kalba apie jausmus, bet ir mėgina iš jų krautis politinį kapitalą. Spalį N.Sarkozy išsiskyrė su žmona, o jau gruodį vaidino kruopščiai surežisuotame spektaklyje: iš pradžių "atsitiktinai" nufotografuota prezidento iškyla su naująja partnere į Eurodisneilendą, po to jiedu prie piramidžių, pagaliau pasivaikščiojimas po Jordanijos Petrą jau beveik šeimiškas, nes ir su C.Bruni sūnumi.

Viršelių su buvusiu modeliu, informacijų apie nėštumą ir santuoką sraute retas prancūzas beprisiminė streikus, neramumus Paryžiaus priemiesčiuose ar Prancūzijos prezidento flirtą su pulkininku Muammaru Kadafiu.

Kuo sužavėjo Sarkozy nauja išrinktoji? C.Bruni gimė Turine, mokėsi Prancūzijoje, dešimtajame dešimtmetyje dirbo modeliu mados diktatoriams. Baigusi karjerą iš karto pasuko muzikalių tėvų pėdomis ir išleido dvi pavykusias pačios sukurtų nuotaikingų baladžių plokšteles. Dešimtajame dešimtmetyje nesitraukė iš geltonosios spaudos visuomenės grietinėlės puslapių - artimai draugavo su Donaldu Trumpu, Kevinu Costneriu, Micku Jaggeriu ir Eriku Claptonu. Per pastarąją prezidento rinkimų kampaniją karštai palaikė Segolene Royal, seną Sarkozy varžovę. Nugalėjo meilė?

Jeigu romanas su dainininke buvo numatytas tik tapti žiniasklaidos efektu, tai strategija nepasiteisino - C.Bruni populiarumas nestiprina Sarkozy prestižo, o priešingai - ryšys su buvusiu modeliu jam kenkia. Žiniasklaida kalba apie pragaištingą "Carlos efektą": prancūzų nuomone, romanas atitraukia prezidento dėmesį nuo reformų, o tai silpnina pasitikėjimą valstybės vadovu - gruodžio mėnesį jis smuko net septyniais procentais. 60 procentų gyventojų mano, kad N.Sarkozy privalėtų susikaupti valdymui. Net jo partijos deputatai būgštauja dėl ryšio "su dama, nepratusia prie monogamijos".

Valdovai "prisidurdavo" meilės

Valdžios žmones ant Senos krantų visada supo moterų ratelis. Monarchai nevengdavo meilužių, tą tradiciją uoliai tęsė Napoleonai I ir III. Ir viena kitą keičiančių respublikų laikais retas kas ardydavo aistringą rikiuotę. Mirtina aistros auka tapo bespalvis Trečiosios Respublikos prezidentas Felixas Faure. Šeštąjį dešimtmetį baigiąs Faure mirė nuo apopleksijos Eliziejaus rūmuose jį aplankiusios kurtizanės glėbyje.

Tarp Penktosios Respublikos prezidentų panašiu temperamentu pasižymėjo visi Charleso de Gaulle ir George Pompidou įpėdiniai. Daugeliu atvejų trūksta įrodymų, nes Prancūzijos spauda - kitaip nei Anglijos ar Amerikos - retai peržengdavo politikų miegamojo slenkstį, o nepatvirtintus gandus apie šalies vadovų širdžių peripetijas palikdavo spėliojimams ir nutylėjimams. Apie Pompidou žinoma tik tiek, kad neigdavo paskalas apie savo žmonos Claude nuotykius. Teigė, kad tai didžiai dailės mylėtojai pasitaikydavo nusileisti Sen Tropezo meninės bohemos atstovų žavesiui.

Paankstintus rinkimus po Pompidou mirties 1974 metais laimėjo Valery Gistardas d'Estaingas. Vos keliems mėnesiams praslinkus po naujų pareigų pasirodė sensacingų pranešimų apie jo pergales meilės fronte. Sklido paskalos, kad d'Estaingas Eliziejaus rūmuose gyvena be žmonos ir vakarais išeina praleisti naktį "mieste". Paryžiečiai kuždėdavosi apie Giscardo "nusidėjimus" tai su aktore, tai su fotografe, tai su dviem kunigaikštytėmis (Prancūzijos ir Italijos, su kiekviena atskirai).

Su vėliau tapusiu eurokonstitucijos tėvu dar siejamas ir buvusios jo sekretorės Christine de Veyrac likimas. Dėl Giscardo protekcijos ponia de Veyrac atsidūrė rinkimų sąrašo viršuje ir šiandien yra Europos parlamento deputatė. Prezidentas ją globojo ne šiaip sau -nemažai metų jie buvo pora ir net susilaukė palikuonių. Tačiau prezidento asmeninis gyvenimas tapo valstybinės reikšmės reikalu tik Francois Mitterando laikais. Dvi kadencijas paslaptį saugojo slaptosios tarnybos, tarp kitų pasiklausydamos žurnalistų ir šantažuodamos tuos, kurie sugebėdavo ką nors sužinoti. O slėpti buvo ką: nuo 1961 metų F.Mitterrandas draugavo su Anne Pingeot, XIX šimtmečio skulptūros specialiste, kuri 1974 metais pagimdė jam dukterį.

Jau prezidentaudamas F.Mitterrandas paskyrė jai apsaugą - tokiu būdu jis stengėsi apsaugoti pirmąją damą, kuri, pasklidus žiniai, galėjo patekti į nepatogią padėtį. Tylėjimo sąmokslą 1994 metais sužlugdė "Paris Match". Savaitraščio demaskavimai nesupykdė prancūzų. Netgi priešingai - publikacijos apie slaptai išaugintą Mazarine Pingeot atskleidė nežinomą švelnų prezidento charakterį. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad iš pažiūros šaltas, tiesiog monumentalus Mitterrandas turėjo humoro jausmą.

Po F.Mitterrando atėjo Jacquesas Chiracas, kuris turėjo didelį pasisekimą tarp moterų. Jo įkurtos golistinės partijos narės praminė jį "Ponas trys minutės, įskaitant dušą". J.Chiracas artimai draugavo su daugeliu moterų - minimos aktorės (Claudia Cardinale), žurnalistės (viena iš jų sena F.Mitterrando draugužė) bei sijonuoti politikai (sveikatos ministrė ir kandidatė į Paryžiaus merus). Jam priskirdavo ir nesantuokinį vaiką, sugyventą su japone. Pasak Prancūzijos geltonosios spaudos, vaikas Japonijoje ir jos bankuose deponuota apvali pinigų suma iš nelegalių šaltinių paaiškina, kodėl per 14 prezidentavimo metų J.Chiracas net penkiasdešimt kartų lankėsi Žydinčių sakurų šalyje.

"Esame sena ir patyrusi tauta"

N.Sarkozy, skirtingai nuo slapukavusių pirmtakų, įskaitant ir F.Mitterrandą, viešai atskleidė savo asmeninį gyvenimą. Neprivalėjo to daryti - Prancūzijoje informacija apie politikų pergales meilės fronte netapo grėsmingu ginklu varžovų rankose. Kai Giscardas d'Estaingas 1974 metais per paskutinę diskusiją televizijoje susitiko su F.Mitterrandu, jis porą kartų paminėjo Klermoną-Feraną Overnėje. Galėjai pamanyti, kad kalba apie socialistų partijos citadelę, kur Giscardas per pirmą turą gavo daugiau balsų nei varžovas į prezidentūrą. Tačiau varžovas gerai žinojo, kad užuominose slypi grasinimas: iš Klermono-Ferano kilusi minėtoji dailėtyrininkė ponia Pingeot.

Per diskusiją Giscardas tik erzino F.Mitterrandą, tačiau nedrįso kelti skandalo. Net ir aštuntajame dešimtmetyje prancūzai būtų neatleidę politikui, kuris iškeltų tokius priešininko gyvenimo faktus. Prancūzija - ne šventuoliška Anglija ar JAV. Po Billo Clintono skandalo premjeras Lionelis Jospinas komentavo: "Esame sena ir patyrusi tauta. Ta amžių patirtis įgalina mus - galbūt - apsiginti nuo vaikiškumo ir nepriskaldyti vežimo iš adatos. Gal toji mūsų patirtis praverstų piliečiams kitapus Atlanto."

Dabartinis prezidentas - ne vienintelis sulaužęs sutuoktinio priesaiką. Tai anaiptol nebuvo lengva. N.Sarkozy pirmas išdrįso skirtis. Dar rudenį įniršęs išbėgo iš televizijos studijos, kai amerikietė žurnalistė paklausė apie jo ryšio su Cecilia tvirtumą. Šiandien nesivaržydamas fotografuojasi su C.Bruni. Nutraukė daugelio metų tradiciją, kai prezidento ir pirmosios damos gyvenimas nebuvo spaudos tema. Pats N.Sarkozy pasirūpino, kad iš pradžių su Cecilia, o vėliau su Carla pakiltų iki įžymybių lygio, užimtų vietą iki tol rezervuotą menininkams arba D.Britanijos karališkosios šeimos nariams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"