TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Išnuomojamos ir bažnyčios

2009 10 31 0:00
Klubas "Paradiso" buvusioje protestantų bažnyčioje Amsterdame garsėja triukšmingais gėjų vakarėliais.
Užsienio spaudos nuotrauka

Sandėliai, kavinės, koncertų salės, net prabangūs apartamentai - bažnyčių pastatai beveik visoje Europoje keičia savo paskirtį.

Klithiro (miestelis centrinėje Anglijoje) musulmonai senokai vargo ieškodami vietos bendroms maldoms. Prieš dvejus metus miestelio taryba pagaliau sutiko, kad jie perimtų gražų, bet apleistą pastatą, buvusią metodistų koplyčią. "Mes labai džiaugiamės, - sako Sherazas Arshadas, vietos musulmonų bendruomenės vadovas. - Tiesa, pastatas atrodo kaip krikščionių šventovė, bet tai netrukdys naudotis juo kaip mečete."

Šventovių tuštėjimo metas

Visoje Europoje bažnyčios tuštėja jau daugelį metų. Anglikonų bažnyčia nenaudojamais pripažino jau 1,6 tūkst. (apie 10 proc.) maldos namų. Mečetėmis ar sikhų šventyklomis tapo tik nedaugelis jų, kur kas daugiau paversta kavinėmis, koncertų salėmis, sandėliais, net prabangiomis rezidencijomis. Dievobaimingieji protestuoja, bet dažniausiai nugali pragmatizmas.

Bažnyčių lankomumas katastrofiškai sumažėjo net ir katalikų kraštuose. Prancūzijoje į sekmadienines pamaldas ateina mažiau kaip 5 proc. katalikų, Čekijoje - tik 3 procentai. Tikinčiųjų skaičiaus mažėjimas verčia bažnytinę valdžią apsispręsti ir pasirinkti: ar brangiai mokėti už nenaudojamus pastatus, ar juos nugriauti, ar rasti jiems pasaulietinį pritaikymą.

Eseno (Vokietija) katalikų vyskupijoje numatyta apie šimtą bažnyčių uždaryti ir pakeisti jų funkcijas. Buvusioje Šv. Povilo bažnyčioje Bristolyje (Anglijoje) įsikūrusi cirko mokykla, kur galima išmokti klouno profesijos. Amsterdamo "Paradiso" klube, buvusioje bažnyčioje, koncertavo Madonna. Italai gurmanai gausiai lanko garsų Romos restoraną "Sacro e Profano", įsikūrusį viduramžių mūrinėje koplyčioje. Po kapitalinio remonto sugriuvusi Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčia Dubline tapo prabangiu restoranu.

"Klientai dažnai komentuoja tai, kad įsikūrėme šventovės pastate, - sako Peteris Parkinsonas, vadovaujantis italų restoranui "Zizzi", veikiančiam XIX amžiaus bažnyčioje Čeltenheme, ramiame miestelyje vakarų Anglijoje. - Dažniausiai tai palankūs atsiliepimai apie mūsų restauruoto pastato būklę. Net labiausiai akį rėžiantis perdirbinys - didžiulė picos krosnis buvusio altoriaus vietoje - beveik nesukelia protestų. Vis dėlto daliai lankytojų tokie pakeitimai užgauna jausmus."

"Kai kurie berlyniečiai sako, kad bažnyčią geriau išardyti, negu naudoti bedieviškiems tikslams," - sako Angusas Fowleris, britas istorikas, gyvenantis Vokietijoje, judėjimo apleistoms Europos bažnyčioms gelbėti pradininkas. Prieš kelerius metus Čekijos studentai išėjo į gatves protestuodami prieš valdžios ketinimus parduoti Šv. Michalo bažnyčią - milžinišką XII amžiaus pastatą senosios Prahos centre - privačiai firmai, kuri ketino čia rengti uždarus striptizo vakarus ir techno muzikos diskotekas. "Šitoks pastato paskirties keitimas yra užgaulus ir absoliučiai nepriimtinas", - sako Jirzis Peszekas, Europos sakralinio meno išsaugojimo centro vadovas.

Emigrantai palieka ir Dievo namus

Nebe pirmą kartą Europoje bažnyčios tampa politinės ar religinės valdžios kaitos auka. Pavyzdžiui, Austrijos imperijos valdžia, norėdama sumenkinti Katalikų bažnyčios galią, po 1804 metų uždarė šimtus mažiau lankomų kulto pastatų. O aprašymuose apie bažnyčių siaubimą per prancūzų revoliuciją net vartojamas "vandalizmo" terminas.

Praeityje - kaip ir dabar - tie patys pastatai pakaitomis tarnaudavo įvairiems tikėjimams. Sparčiai gausėjanti Ispanijos musulmonija didina spaudimą, kad gautų teisę naudotis Kordobos mečete, vadinama Mezquita. Nuo rekonkistos laikų, daugiau kaip keturis šimtmečius, ji buvo katalikų katedra, o mečetė pastatyta ant vestgotų laikų krikščioniškos bazilikos pamatų.

Nykstantis pamaldumas tai ne vienintelė bažnyčių ištuštėjimo priežastis. Puikios bažnyčios-tvirtovės Rumunijos Septynpilyje kadaise priklausė vokiškai kalbantiems gyventojams, viduramžiais atsikėlusiųjų palikuonims. Dėl XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje prasidėjusios masinės emigracijos iš šio regiono, čia liko vos keli tūkstančiai tos mažumos atstovų; apleistose vietose pradėjo kurtis čigonai. "Naujieji gyventojai neturi nei lėšų, nei emocinio poreikio globoti tas bažnyčias", - aiškina Csilla Hegedusas iš "Transylvania Trust" fondo, kuris stengiasi išgelbėti šventyklas. Valdžios parama nedidelė. "Kultūros ministerija duoda tiek, kiek gali. Valstybėse, besikapstančiose iš vargo, į kurį jas įstūmė komunizmas, sunku gauti pakankamai lėšų", - priduria C.Hegedusas.

Kartais vienintelė išeitis - šventyklų pastatus parduoti rinkoje. Dešimtame dešimtmetyje Čekijoje tik viena vyskupija - Hradec Kralove - privatiems asmenims pardavė 150 klebonijų. Dabar vyskupijos vadovai svarsto, ką daryti su tūkstančiu beveik visiškai nelankomų bažnyčių; norėtų perduoti jas vietos valdžioms kultūriniams tikslams, bet neatmeta galimybės, jog dalį teks parduoti. Čekijos senųjų paminklų konservavimo įstaigos sąraše išvardyta 700 kultūros paminklų, tarp jų daugiau kaip du šimtai bažnyčių ir vienuolynų, kuriuos kuo greičiau reikia renovuoti. Visoje šalyje daug tokių objektų siūloma parduoti.

Supasaulietinimas nėra tendencija, dominuojanti visame pasaulyje. Kai kurios katalikų bažnyčios Dublino centre išsilaikė dėl pastaraisiais metais plūstančių katalikų lenkų. Rusijoje po komunizmo žlugimo pastatyta 11 tūkst. cerkvių ir koplyčių. "Kuo toliau į pravoslavų pasaulio gilumą, tuo daugiau matyti remontuojamų arba statomų sakralinių pastatų", - sako pastorius Darrellas Jacksonas iš Pasaulinės Bažnyčių tarybos.

Taurūs ir dosnūs danai

Yra šalių, kur bažnyčios ir valstybės istoriniai ryšiai palengvina spręsti finansines problemas - ten mažai lankomų bažnyčių išlaikymo išlaidas dengia valstybės biudžetas. Prancūzijoje daugeliu kulto pastatų (tais, kurie pastatyti iki 1905 metų, kada Bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės) rūpinasi savivaldos organai, kurie tam tikslui gauna valstybės dotacijas. Danijoje gyventojai skiria maždaug 1 proc. asmeninių pajamų nacionalinei Liuteronų bažnyčiai finansuoti. Nors sekmadienio pamaldose suolai pustuščiai (sekmadieniais bažnyčią lanko mažiau kaip 5 proc. gyventojų), bet praktiškai nė viena bažnyčia nebuvo uždaryta. "Danai tiesiog prisirišę prie savo bažnyčių ir laiko jas tautinės kultūros dalimi", - sako Jurgenas Engmarkas iš Religijų reikalų ministerijos.

Supasaulietinimą patiria ne tik krikščionys. Sh.Arshadas, vadovaujantis Klithiro musulmonų bendruomenei, pastebi, kad tikėjimo broliai rečiau ateina melstis. "Tai platesnės atsitraukimo nuo tikėjimo tendencijos elementas", - sako jis.

Esant tokiai tendencijai rytdienos kartos žinos savo parapijos bažnyčią kaip geriausią smuklę mieste.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"