TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ispaniškas temperamentas ir Baltijos lyrika

2006 09 08 0:00
Dainininkai paneig˜ė mitąˆ, esąˆ temperamentingos ispanų melodijos tarsi priešprieša lyrinė˜ms lietuvių dainoms.
"Pro musica" archyvo nuotr.

Sostinės Šv. Jonų bažnyčioje buvo pristatytas unikalus projektas - Ispanijos Ekstremadūros universiteto choras ir Vilniaus universiteto (VU) choras "Pro musica" atliko lietuvių kompozitorių kūrinius ir Ispanijos regionų muziką. Chorų bendradarbiavimo idėja prieš keletą metų kilo "Pro musicos" vadovei Rasai Gelgotienei. "Peržvelgiau jų repertuarą ir iš karto pajutau kažkur toli, Ispanijos pietuose, esant giminingą sielą. Toks įdomus, taip pat artimas pasirodė jų repertuaras, kad panorau pasidalyti patirtimi, pasikeisti partitūromis", - apie pažintį pasakoja Gelgotienė. Lietuvoje ispanų dirigentas Francisco Rodilla su savo choru lankosi pirmąkart. Tačiau prieš metus jis buvo surengęs keletą koncertų ir meistriškumo pamokų chorui "Pro musica". 2007-ųjų pavasarį abu chorai susitiks Ispanijoje - VU choras "Pro musica" šioje šalyje planuoja surengti koncertinį turą.

Per koncertą Šv. Jonų bažnyčioje klausytojus maloniai nustebino didžiulė ir sudėtinga penkiolikos kūrinių programa: Juozo Naujalio, Juozo Gudavičiaus, Jono Tamulionio, Knuto Nystedto, kitų autorių dainos ir įvairių Ispanijos regionų - Ekstremadūros, Andalūzijos, Katalonijos, baskų šalies - chorinė muzika, populiarios Lotynų Amerikos melodijos. Taigi temperamentinga pietietiška muzika skambėjo drauge su gražiausiomis Baltijos šalių kompozitorių dainomis.

"Labai džiaugiuosi abiejų chorų pastangomis. Koncertas buvo puikus. O svarbiausia, kad užsimezgė kontaktas su publika", - sako ispanų choro vadovas Rodilla. Jo teigimu, Ispanijoje taip pat dažnai rengiami koncertai bažnyčiose, tačiau Šv. Jonų bažnyčia išsiskiria unikalia akustika. "Nors jungtinis choras ir buvo dvikalbis, vieni kitus labai gerai suprato. Juk muzikos kalba yra vienoda visame pasaulyje", - šypteli Rodilla. Nors Ekstremadūros universiteto choras atlieka įvairių tautų ir kalbų kūrinius, choro vadovas prisipažįsta, kad pirmąkart teko dainuoti lietuviškai. Rodilla paneigė Lietuvoje populiarų stereotipą, jog temperamentingos ir aistringos ispanų melodijos yra tarsi priešprieša lyriškoms lietuvių dainoms. "Jums gali pasirodyti keista, tačiau pastebėjau, kad tam tikra prasme ispanų ir lietuvių kūriniai yra panašūs. Lietuviška muzika yra mums suprantama ir artima. Jai galbūt trūksta mums taip įprasto trinario ritmo. Tačiau lietuviškos dainos turi savitą ritmą, kuris šiek tiek kitaip pulsuoja", - aiškina dirigentas.

Be koncerto Šv. Jonų bažnyčioje, Ekstremadūros universitetas surengė dar du pasirodymus: kartu su choru "Pro musica" koncertavo per Ukrainos nepriklausomybės minėjimo koncertą Lvove, taip pat dainavo Panevėžio "Katedros laiptų" festivalyje. Ispanų choras dalyvavo ir Vilniaus universiteto mokslo metų pradžios šventėje. Čia dainininkai atliko renesansinį kūrinį, kurį Gvadelupos vienuolyno archyvuose atrado ir atkūrė choro vadovas Rodilla. Anot dirigento, mokslo metų atidarymas labai skiriasi nuo to, kokį ispanai yra įpratę matyti savo šalyje. "Ispanijoje - tai daug rimtesnė ir protokolų susaistyta šventė. Nėra jokių žaismingų plakatų ar studentų skanduočių. Pas jus daug linksmiau, labiau jaučiamas studentų ir dėstytojų bendravimas", - prisipažįsta Rodilla.

Ispanų choristai džiaugėsi galėdami rudenėjančioje Lietuvoje pasislėpti nuo jų šalį užplūdusių karščių. Taip pat dainininkai buvo sužavėti Vilniaus architektūros, jiems pasirodė priimtinas ir lietuvių gyvenimo būdas, atvirumas, laisvumas, todėl pažadėjo dar ne kartą apsilankyti Lietuvoje. Choristas Andresas Toriano teigia, kad įspūdžiai iš koncerto daug geresni, negu tikėtasi. "Per repeticiją buvome pavargę ir labai jaudinomės. Tačiau koncertas pavyko puikiai. Fantastika, kad per trumpą laiką abiem chorams pavyko taip susidainuoti, atrodė, jog bažnyčioje stovėjo vienas kolektyvas. Puikiai supratome ir dirigentus", - džiaugiasi pašnekovas. Jo teigimu, labai svarbu, kad ir ispanai, ir lietuviai išmoko taisyklingai tarti ir suprasti lietuvių bei ispanų dainų žodžius. "Nors ir teko girdėti, kad lietuvių kalba labai sunki, nepajutau didelių sunkumų. Ji, kaip ir ispanų, turi lotyniškas šaknis, todėl kai kurie žodžiai labai panašūs. O gal tai profesinė liga?" - šypteli diplomuotas filologas Toriano.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"