TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Istorijos fermentas

2011 09 24 0:00
Senovės Graikijoje geriausias vynas buvo gaminamas Chaoso miesto apylinkėse - tenykštis klimatas puikiai tiko auginti vynuoges.
Užsienio spaudos nuotrauka

Jeigu ne alus ir vynas, mūsų proprotėviai nebūtų tapę žemdirbiais, nebūtų atsiradusios nei Egipto piramidės, nei inkų imperija.

Ten, kur archeologai atranda buvusias gyvenvietes ir mūsų protėvių paliktų indų, aptinka ir alkoholio likučių. Profesorius Patrickas McGovernas, archeochemikas iš Pensilvanijos universiteto, specializavosi atpažinti radinius iš pačių smulkiausių nuosėdų. Tirdamas mokslininkas nustatė, kad alkoholis skatino civilizacijos raidą, nes dėl alaus, vyno ar degtinės žmonės pradėdavo auginti javus, vynuoges ir burtis į didesnes gyvenvietes.

"Mūsų proprotėviai ėmė auginti laukinius javus, pavyzdžiui, miežius, ryžius ar kukurūzus, visų pirma tam, kad iš jų darytų alų. Laukiniai augalai iš pradžių neduodavo tokių grūdų, kurie tiktų iškepti nors bandą duonos", - aiškino žurnalistui profesorius P.McGovernas. Tarkime, Pietų Meksikoje augančių kalnų žolių teosinte, iš kurių kildinami kukurūzai, trijų centimetrų ilgio burbuolės turi nuo 5 iki 12 grūdų (dabartinės atmainos kukurūzai - apie 500). Jie kieti, sunkiai lukštenami, o maistinė vertė minimali. Vis dėlto žmonės tris tūkstančius metų tuos grūdus rinko ir virė alų, vadinamą čiča.

P.McGoverno teoriją patvirtina ikikolumbinės Amerikos indėnų kaulų izotopinė analizė. Kanados mokslininkų tyrimai leidžia atkurti žmogaus dietą, nes maisto komponentai palieka pėdsakų kauluose anglies, azoto ir kitų elementų izotopais. Kanadiečiai nustatė, kad ikikolumbinės Amerikos indėnų kauluose labai mažai anglies izotopų. Didesnis jų kiekis aptinkamas tik po 3000 metų prieš Kristų, kai kukurūzų burbuolės natūraliai gerėjant selekcijai tapo pakankamai didelės, kad iš jų grūdų būtų galima kepti tortilijas.

Alkoholis sveikesnis už vandenį

Kai kurie archeologai nepritaria drąsiai profesoriaus P.McGoverno tezei, tačiau beveik visi įsitikinę, jog nuo seniausių laikų alkoholis vaidino labai svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime. Visų pirma tai buvo gėrimas, saugesnis už vandenį, dažnai užkrėstą ligas sukeliančių mikroorganizmų. Daug žmonių jį laikė vaistu. Egiptiečiai praturtindavo alkoholį šalavijais ir čiobreliais. Susidarę junginiai ne tik naikino bakterijas, bet ir mažino cholesterolio lygį, saugojo nuo storosios žarnos ir plaučių vėžio. Tokio gėrimo likučių aptikta induose iš faraono Skorpiono I kapo Abydose, datuojamo maždaug 3250 metų prieš Kristų. Gydomasis vynas Egipte turėdavo citrinos prieskonį, nes, be žolių, dar būdavo praturtinamas pušinių medžių sakais. Dėl to jis ilgiau išsilaikydavo. O senovės graikai ir romėnai vynu gydydavo skrandžio sutrikimus, plaudavo žaizdas.

Alkoholis padėjo plėtotis miestams ir valstybėms. Senovės persai visus svarbius sprendimus dėl karo ir taikos priimdavo apsvaigę nuo vyno - tada jie būdavo drąsesni. Pasak V amžiuje prieš Kristų gyvenusio graikų istoriko Herodoto, būtent dėl to didėjo persų imperijos galia.

Prekyba alumi IV amžiuje prieš Kristų praturtino Tel el-Farchos gyvenvietės Nilo deltoje gyventojus. "Vienu metu jie galėdavo išvirti kelis šimtus litrų alaus šešiose veikiančiose daryklose", - sakė profesorius Krzystofas Cialowiczius iš Jogailos universiteto. Tai jis atrado tas seniausias pasaulyje alaus daryklas. Šį gėrimą tenykščiai žmonės eksportuodavo į Artimuosius Rytus ir mainydavo į turkio akmenis ar varį, tuo metu vertingiausią žaliavą įrankiams ir ginklams gaminti.

Kai kurioms kultūroms alkoholis atstodavo pinigus. Inkai kukurūzų alumi mokėdavo darbininkams, statantiems šventoves. Piramidžių statytojai už darbo dieną gaudavo 4-5 litrus alaus. Viena grupė, dirbusi prie faraono Mykerinoso piramidės Gizoje, net pasivadino Mykerinoso girtuokliais. Tai galima sužinoti iš užrašo, išraižyto viename akmens bloke.

Dievai išgerdavo daugiau negu žmonės

Žmonės tikėjo: jeigu alkoholis turi tokių nepaprastų savybių, jį turėtų mėgti ir dievai. Vyną ar alų atnašaudavo egiptiečiai, graikai, romėnai ir ikikolumbinės Amerikos gyventojai. Visur tikėta, kad gaivinančia alkoholio jėga galima sušvelninti dievų rūstybę ir nuraminti jų naikinamą galią. Actekai savo dievams gamindavo fermentuotus ir atitinkamai paruoštus kakavmedžio grūdus, sumaišytus su medumi ir aštriosiomis paprikomis. Inkams jokia religinė šventė neapsieidavo be čičos - alaus. Per saulės dievo Inti šventę jis imperijos sostinės Kuzko centrinėje aikštėje liedavosi upeliais. Valdovas pildavo alų į auksinį dubenį, pastatytą ant akmeninės pakylos su sostu, o iš ten gėrimas tekėdavo į Inti šventyklą, įsivaizduojamą dievybės gerklę. Čiča buvo girdomi ir aukojami žmonės, taip pat karalių bei mirusių protėvių mumijos.

Indai, pripilti alkoholio, būdavo paliekami ir mirusiesiems jų kapuose. Pavyzdžiui, karalius Midas, Frigijos (dabartinė Turkija) valdovas VIII amžiuje prieš Kristų, daugelio graikų mitų herojus, palaidotas su 157 kubilais (kai kurie 150 litrų talpos), ąsočiais ir bronzos taurėmis vynuogių vyno, sumaišyto su miežių alumi, medumi ir pagardinto šafranu, kuris suteikdavo jam aukso atspalvį.

Profesorius P.McGovernas atkūrė Mido auksinį vyną. Jis, kaip teigiama, turi specifinį skonį, nepalyginamą su jokiu kitu mums žinomu alkoholiu, ir yra nepaprastai stiprus. Toks, kad stumia į priekį istoriją.

 

Parengė OSVALDAS ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"