TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Istorinių asmenybių mirtis - nauji atsakymai

2010 10 30 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Mokslininkams rūpi šiuolaikiniais metodais patikrinti, ar teisingos buvo ankstesnės versijos dėl istorinių asmenybių mirties priežasčių.

Savaitgalio skaitiniai

Daugeliui profesionalių istorikų kirbėjo klausimas, kaip mirė Aleksandras Makedonietis. Kalifornijos mokslininkai iš Stenfordo universiteto, vadovaujami Antoinettės Hayes, rado atsakymą. Jų nuomone, karvedys apnuodijo vandeniu iš upės, kuri, kaip manyta senovėje, tekėjo tiesiai iš Hado. Apie tai pranešė "The Daily Telegraph".

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Aleksandras blogai pasijuto per puotą Nabuchodonosaro rūmuose Babilone. 12 dienų tęsėsi jo agonija, kurią sukėlė baisūs kepenų skausmai, lydimi karštligės. Koma ištiko gana greitai, paskui - mirtis. Tai įvyko 323 metais prieš mūsų erą, birželio 10 ar 11 dieną, kai Aleksandrui buvo 33 metai. Ilgą laiką manyta, kad Makedonietis mirė arba nuo šiltinės, arba nuo maliarijos. Nunuodijimo versija egzistavo, tačiau kuo ir kaip jį nunuodijo, niekas nežinojo. Amerikiečių mokslininkai įsitikinę: būtent nunuodijimo versija yra vienintelė teisinga. Jų nuomone, karvedžiui pakišo vandens iš Stikso upės, kuri, kaip manyta Antikos laikais, tekėjo iš Hado. Reikia pasakyti, kad ši upė egzistuoja ir šiandien. Ji teka Peloponeso pusiasalio kalnuose ir vadinama Mavroneri arba "Juoduoju vandeniu". Stenfordo ekspertai atliko detalią biocheminę šio vandens analizę ir nustatė: jame veisiasi bakterija, gaminanti labai nuodingą junginį kalicheamiciną. Jo poveikis žmogui visiškai sutampa su aprašytaisiais Makedoniečio agonijos simptomais.

Mirė nuo narkotikų?

Dėl kitos garsios istorinės asmenybės - Kleopatros - mirties kalti narkotikai. Taip įsitikinę vokiečių mokslininkai iš Triero universiteto. Būtent kvaišalų perdozavimas, o ne gyvatės įkandimas, kaip manyta anksčiau, kaltas dėl paskutiniosios Egipto valdovės mirties. Taip rašo "The Daily Telegraph". Tokias išvadas mokslininkai padarė detaliai išstudijavę Aleksandrijoje saugomus medicininius tekstus ir pasikonsultavę su serpentologais. Paaiškėjo, kad istoriniai šaltiniai neigia gyvatės buvimo Kleopatros apartamentuose faktą. Remiantis amžininkų liudijimais, 39 metų valdovė norėjo išlikti patraukli ir po mirties. Opiumo ir keleto nuodingųjų augalų mišinys padėjo tai padaryti. Jei Kleopatros mirtį būtų lėmęs gyvatės įkandimas, ji turėjo keletą dienų kęsti agoniją. O juk žinoma, kad valdovė mirė per keletą valandų. Priminsime, kad opiumas - stipriai veikiantis narkotikas, gaunamas iš nevisiškai sunokusių opijaus aguonų galvučių. Dėl gausaus alkaloidų kiekio tradiciškai jis buvo vartojamas kaip skausmo malšinamieji vaistai. Dabar opiumas naudojamas kaip žaliava tokiems preparatams kaip morfinas, kodeinas, papaverinas gaminti, taip pat narkotiko heroino sintezei.

Faraono DNR analizė

Mokslininkus domino ir senovės Egipto mumijos. Viena geriausiai išsilaikiusiųjų - faraono Tutanchamono. Nors istorijoje jis mažai kuo pagarsėjo, būtent jo mumija, matyt, yra garsiausia pasaulyje. Viskas dėl šio vyro pomirtinės auksinės kaukės ir kitų brangenybių. Egipto aukščiausiosios senienų tarybos specialistai, bendradarbiaudami su "Discovery" kanalu, Egipto muziejaus Kaire laboratorijoje atliko genetinius Tutanchamono palaikų tyrimus. Mumijos audiniuose tyrinėtojai aptiko maliarijos sukėlėjo plazmodijaus genetinės medžiagos. Pabrėžiama, kad tai pats seniausias šio mikroorganizmo radinys. Pagal jį mokslininkai padarė išvadą, kad faraonas sirgo maliarija, kuri vėliau komplikavosi smegenų pažeidimais. Be to, Tutanchamonas, kaip ir jo tėvas Echnatonas, turėjo įgimtą vilko gomurį bei buvo šleivakojis, o tai trukdė jam normaliai vaikščioti. Genetinė analizė paneigė ir anksčiau paviešintą hipotezę, kad Tutanchamonas ir kiti jo šeimos nariai sirgo Marfano sindromu - įgimta jungiamojo audinio liga, dėl kurios žmogus yra neįprastai aukšto ūgio, pailgo veido, turi ištįsusias galūnes ir pirštus. Sergančių šia liga vyrų figūra įgauna moteriškų bruožų. Minėta hipotezė buvo iškelta todėl, kad statulos, vaizduojančios faraonų šeimą, turėjo specifinę išvaizdą.

Beje, mokslininkai išsiaiškino, kad faraono motina buvo ne gražuolė Nefertitė, o jo tėvo tikra sesuo. Tyrinėtojų nuomone, būtent šis faktas galėjo lemti Tutanchamono ligotumą. Juk žinoma, kad artimų giminaičių santuokos lemia sunkias jų palikuonių ligas. Mūsų laikais ši problema taip pat aktuali. Pavyzdžiui, Japonijoje jau seniai kalbama apie tam tikrą nacijos išsigimimą dėl mažos genetinės įvairovės - daugelis gyventojų yra susiję kraujo giminyste.

Kaltas ne švinas

Dabar - arčiau mūsų laikų. Štai remiantis oficialia versija, Ludwigas van Beethovenas mirė apsinuodijęs švinu. Toks tvirtinimas paremtas ankstesnių tyrimų, kuriuos atlikus rastos didelės švino sankaupos kompozitoriaus plaukuose, duomenimis. Be to, paskutiniais gyvenimo mėnesiais L.van Beethovenas kentėjo nuo didelių skausmų pilve, inkstų ir kepenų nepakankamumo, buvo irzlus. Ir šie simptomai tarsi netiesiogiai liudija apie apsinuodijimą švinu. Beje, yra duomenų, kad L.van Beethovenas po patirtos operacijos gaudavo švino turinčių vaistų. Dėl to 2007 metais Vienos gydytojas patologas Christianas Ritteris pavadino L.van Beethoveno gydytoją nevalingu kompozitoriaus žudiku. Mat jis naudojo šviną pilvo skausmams gydyti. Tačiau amerikiečių mokslininkas Andrew C.Toddas, Mount Sinai medicinos mokyklos bendradarbis, mano, kad minėtieji argumentai - ne rodikliai. Net plaukuose susikaupęs švinas rodo tik tai, kad L.van Beethovenas šio metalo buvo veikiamas tik paskutiniais gyvenimo metais. Siekdamas nustatyti švino kiekį viename išlikusių kompozitoriaus kaukolės fragmentų, tyrinėtojas panaudojo rentgenofluorescencinę analizę. A.Toddas pabrėžia, kad kontaktuojant su švinu 95 proc. šio metalo nusėda kauluose, kur jo buvimą galima nustatyti praėjus daugeliui metų po žmogaus mirties. Analizė parodė, kad kompozitoriaus kaukolės fragmente yra 12 mikrogramų švino 1 g kaulinės medžiagos. Normalus švino kiekis statistinio žmogaus, mirusio tokio pat amžiaus kaip ir L. van Bethovenas, kauluose turėtų sudaryti maždaug 21 mikrogramą metalo 1 g kaulinės medžiagos. Todėl ir teigiama, kad kompozitorius mirė ne dėl apsinuodijimo švinu.

Antidepresantai prezidentui

Mokslininkus domino ir 6-ojo JAV prezidento Abrahamo Linkolno asmenybė. Jis pasižymėjo itin sunkiu būdu. Britų mokslininkų nuomone, dėl to kaltas ne politiko charakteris, o antidepresantų vartojimas. Šią išvadą tyrinėtojai padarė išnagrinėję iki mūsų dienų išlikusį preparato "Blue Mass", gaminto 1880-aisiais, egzempliorių. Tada šie vaistai naudoti dantų skausmui, žarnyno sutrikimams gydyti ir kaip antidepresantai. A.Linkolnas kaip tik ir vartojo jį kovai su depresija.

Mokslininkai iš Karališkosios chemikų draugijos ištyrė komponentus, įėjusius į preparato sudėtį. Paaiškėjo, kad gyvsidabrio kiekis "Blue Mass" 120 kartų viršija leidžiamą normą. Specialistai mano, kad didelis šio metalo kiekis ir buvo amžininkams gerai žinomo prezidento A.Linkolno ūmumo priežastis.

Parengė Aistė Stankevičienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"