TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Izraelis "Krymo Kalifornijoje"?

2008 11 22 0:00
Krymo "perlas" – vila "Kregždės lizdas".
LŽ archyvo nuotrauka

Užsiminus apie Krymą Rusijoje dažniausiai prisimenama vaikystė Arteke ir peikiamas Nikita Chruščiovas, kuris "atidavė pusiasalį chochlams".

Istorikų nuomone, reikalai kelis kartus klostėsi "dar blogiau": Krymas galėjo tapti Izraelio valstybe, kartais vadinama 51-ąja JAV valstija. Tai liudija dokumentai iš SSRS ir užsienio valstybių archyvų.

Pusiasalis už 20 milijonų.

Tai, ką gavo raudonieji pasibaigus pilietiniam karui, buvo tik ankstyvesnės Rusijos šešėlis. Net Krymas - Pietų perlas - atrodė kaip kažkoks tarpinis variantas tarp kapinių ir sąšlavyno. Tauridei atstatyti reikėjo pinigų, bet kur jų gauti? Laimei ar nelaimei, į Rusiją tuo laikotarpiu plūstelėjo investuotojų iš užsienio. Tarp jų 1920 metais pasirodė žydų finansinės organizacijos iš JAV "Joint" atstovai. Jie siūlė idėją Kryme sukurti žydų autonominę respubliką.

Simferopolyje atsidarė "Agro-Joint" banko filialas. Pradėjo dygti žydų kaimeliai, neilgai trukus jų jau buvo pusantro šimto. 1923 metų lapkritį RKP (b) žydų frakcijos vadovas Abramas Braginas pateikė politbiurui nutarimo projektą žydams Kryme sukurti ne autonominę, o visateisę sovietų socialistinę respubliką.

Reikalai pajudėjo: naujakuriams buvo skirta 132 tūkst. hektarų Krymo žemės. Išgirdę, kad Kryme bolševikai atidarė Pažadėtosios žemės filialą, ten pradėjo važiuoti žydai iš visos Rusijos. 1929 metų vasario 19 dieną buvo pasirašyta "Joint" (organizacija, tuo metu nesant diplomatinių santykių su JAV, Sovietų Sąjungoje atstovavo Amerikai) ir RSFSR centrinio vykdomojo komiteto (CVK) sutartis.

Skambiai pavadintame dokumente "Dėl Krymo Kalifornijos" buvo išvardyti šalių įsipareigojimai. Pavyzdžiui, "Joint" skyrė SSRS po 1,5 mln. dolerių kasmet (iki 1936 metų buvo pervesta 20 mln. dolerių), o CVK užstatu paliko 375 tūkst. hektarų Krymo žemės. Juos įformino akcijomis, kurias nupirko daugiau kaip du šimtai amerikiečių. Tarp jų buvo politikai Rooseveltas ir Hooveris, finansininkai Rockefelleris ir Marshallas, generolas MacArthuras... Visus ginčus, galinčius kilti dėl sutarties, turėjo spręsti Heidelbergo trečiųjų teismas Vokietijoje.

Pinigai naujakuriams žydams buvo siunčiami tiesiogiai per "Agro-Joint", ne per SSRS biudžetą. Už juos pirkdavo techniką, inventorių, produktus. Prieš tokią neteisybę protestavo Kryme gyvenantys totoriai, bulgarai, graikai, vokiečiai, taip pat ir ukrainiečiai. Viename politbiuro posėdyje Stalinas pareiškė, kad "Krymo Kalifornija" neduoda naudos šaliai, tik kursto tautinę nesantaiką. Jis pasiūlė sustabdyti projektą, ir tai buvo padaryta.

Žydų atsakas

"Krymo Kalifornijos" istorija vėl išplaukė į paviršių Antrojo pasaulinio karo įkarštyje. 1943 metais Teherane Franklinas Rooseveltas pranešė Stalinui, kad artimiausiu metu jo administracijai iškils problemų dėl tiekimo SSRS pagal "lendlizą", jeigu nebus atgaivintas "Krymo Kalifornijos" projektas.

Apie tai rašė gerai informuotas šaltinis Milovanas Džilasas, būsimasis Jugoslavijos viceprezidentas. Jis su Josipu Broz Titu slaptai atskrido į SSRS ir privačiame pokalbyje paklausė Stalino, kodėl 1944 metų pavasarį iš Krymo deportavo totorius. Pasak jo, Stalinas sakė pasižadėjęs F.Rooseveltui ištuštinti Krymą žydams naujakuriams.

Stalinas suprato, kad amerikiečiai stumia Krymo projektą anaiptol ne SSRS žydų, o savo interesais. Tačiau sunkios aplinkybės vertė manevruoti, ir derybos dėl "Krymo Kalifornijos" užtruko. Stalinas atkakliai reikalavo, kad tas valstybinis darinys liktų Sovietų Sąjungos sudėtyje autonominės respublikos statusu (vadovu ketino skirti Lazarį Kaganovičių), ir norėjo gauti dešimties milijardų kreditą šalies ekonomikai atkurti. Pinigai lyg ir buvo žadami, bet su sąlyga, kad Krymas išeis iš SSRS sudėties. Derybos dar kartą nutrūko...

Tai dar ne istorijos pabaiga. 1954 metais reikėjo baigti mokėti senas skolas. Amerikiečiai tvirtino, kad SSRS dar skolinga 20 mln. dolerių kredito likutį, nors toms skoloms padengti Izraeliui per "Joint" buvo perduota daug trofėjinės vokiečių ginkluotės kariauti su arabais. Vašingtonas galėjo sukelti vaidą ir pareikalauti Krymo žemių. Naujoji kolektyvinė SSRS vadovybė - Chruščiovas, Bulganinas, Malenkovas, Molotovas, Kaganovičius - nusprendė apsidrausti.

1953-iųjų rudenį Krymą aplankė N.Chruščiovas. Pusiasalis padarė jam slogų įspūdį. Iš ten jis nuskrido į Kijevą, kur ilgai įkalbinėjo Ukrainos SSR vadovus priimti Krymą į savo jurisdikciją. Draugai ukrainiečiai nenorėjo priimti Krymo - po karo jiems pakako savų rūpesčių, bet, pasinaudodamas senais ryšiais, N.Chruščiovas juos įkalbėjo. Dabar USSR tapo atsakinga už seną sovietų skolą. Peradresavusi jai pusiasalį, Maskva pasiliko pagrindinę Juodosios jūros karo laivyno bazę - Sevastopolį.

N.Chruščiovas turbūt manė, kad rado idealų būdą, savotišką gudrybę, juridinį kabliuką pergudrauti ir JAV, ir jų žydų lobistus. 1953 metų sąvokomis gal taip ir buvo. N.Chruščiovas net košmariškame sapne negalėjo numatyti, jog nepraėjus nė keturiems dešimtmečiams SSRS tiesiog išnyks iš pasaulio žemėlapio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"