TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Japonų kalendorinės šventės. Ruduo

bernardinai.lt nuotraukos

Pašnekesys su gimnazijos mokytoja iš Tokijo, gerbiama Hisae („chi-sa-ė”), prašiusią jos nuomonę apie šventes priimti tik kaip eilinio žmogaus požiūrį į savo kultūrą ir skirtą tokiems pat žmonėms, kurie gyvena tylų ir paprastą kasdieninį gyvenimą.

Amerikiečių autorė Carole S. Angell savo knygoje „Celebrations Around the World” („Pasaulio tautų šventės“) mini kelias svarbiausias Japonijoje švenčiamas rudens kalendorines šventes. Tai – pagyvenusiųjų pagerbimo šventė, valstybinė Sporto ir sveikatingumo šventė, Nagasaki Kunchi („kùn-čì“) festivalis ir Shichi-Go-San („ši-čì gòsán“), šeimos ir vaikų šventė.

- Prašau, papasakokite, kaip Japonijoje pagerbiami senoliai.

- Išskirtinę pagarbą savo tėvų ir senelių kartoms visuotinai išreiškiame kasmet rugsėjį Pagyvenusiųjų, arba Senolių, švente. Jos ištakos 1947 m., kai tuometinio Nomadani-Mura kaimo (dabartinio Taka-Cho, „tarti tà-ka čiò“ miestelio) gyventojai šią datą paskelbė senyvo amžiaus sulaukusiųjų pagerbimo diena. Jos tikslas – išreikšti pagarbą jų sukauptai gyvenimo patirčiai bei išminčiai ir pasidžiaugti jų ilgaamžiškumu. Ši šventė greitai prigijo ir paplito minėtos vietovės apskrityje, o vėliau taip pat ir visoje Japonijoje. 2003 m. jos minėjimas buvo perkeltas į trečiąjį rugsėjo pirmadienį, taip dar viena diena pratęsiant savaitgalį, kurio metu japonai skuba aplankyti ir pagerbti savo tėvų, senelių, garbaus amžiaus sulaukusių draugų, juos sveikindami nedidelėmis dovanėlėmis ir melsdamiesi, kad šiuos lydėtų gera dvasinė ir kūno sveikata.

Ši šventė – taip pat ir proga Japonijos gyventojams susimąstyti apie savo šalies piliečių gerovę ateityje bei ieškoti problemų sprendimų. Nuolat brangstantis socialinis aprūpinimas ir pensijų politika – tai šalies mastu spręstinos problemos, kurios net jaunų žmonių gyvenimus paverčia nestabiliais ir sunkiai prognozuojamais. Paminėtinas ir Japonijoje esantis mažas gimstamumas. Mano tėvo kartos žmonėms pensijinis amžius prasidėdavo nuo 60-ųjų gyvenimo metų, o mums prasidės tik sulaukus 65-erių. Ypač galvojant apie dabartinio jaunimo ateitį, būtina nedelsiant imtis ir rimtai ieškoti sprendimų.

- Kur glūdi japonų ilgaamžiškumo paslaptis?

- Pagal naujausius Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO, „World Health Organization“) duomenis, ilgiausia pasaulyje vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė priskiriama moterims japonėms. Tai – net 87-eri, tuo tarpu vyrams – vidutiniškai 80 metų. Mano pačios tėvui greitai sukaks 84-eri, o mano vyro tėvams dabar yra 82-eji ir 79-eri.

Žinoma, nuostabu, kai žmonės ilgai gyvena ir toliau gerai jaučiasi. Paklausta, kur šito paslaptis, atsakyčiau, kad tai pusiausvyros visame kame ieškojimo ir sveikos gyvensenos rezultatas. Japonai stengiasi kasdien daug judėti vaikščiodami, važinėdami dviračiais, taip pat vietoje asmeninių automobilių besinaudodami autobusais ir traukiniais, nes Japonijoje patogus ir išvystytas visuomeninio transporto tinklas. Kai kurie pagyvenusieji palaiko sveikatingumą dirbdami žemę laukuose arba savo sodeliuose, prižiūrėdami gėlynus bei užsiaugindami derliaus. Dar viena geros savijautos priežastimi laikytina sveika mityba. Galima sakyti, kad japonai gyvena ryžiais, taip pat daug žmonių vietoje sunkių mėsos patiekalų valgo vien žuvį. Teisingas pasakymas, kad, galvodami apie ilgalaikes pasekmes, mes valgome tik tai, kas sveika, o ne kas yra šiaip labai skanu, nors japonų patiekalai pasaulio virtuvių sąraše išsiskiria skonio rafinuotumu ir serviravimo subtilumu.

- Pratęsdama sporto temą, prašau, papasakokite, kaip Japonijoje švenčiama Sporto ir sveikatingumo šventė.

- Japoniškai vadinama „Taiiku no Hi“ („ta-i-i-kù nò chì“), 2000-aisiais buvo perkelta iš spalio 10-osios į antrą spalio pirmadienį, taip pratęsiant šventę dar vienu laisvadieniu. Ši valstybinė šventė yra skirta 1964-ųjų spalį Tokijuje vykusių Olimpinių žaidynių įamžinimui. Spalio mėnuo vasaros olimpinėms žaidynėms buvo pasirinktas neatsitiktinai, o siekiant, kad vietinio klimato sąlygomis rungtynių metu vienodai gerai jaustųsi sportininkai iš šiltų kraštų ir iš šalto klimato šalių. Todėl nenuostabu, kad Japonijoje švenčiama sporto šventė visad išpuola tada, kai jos dalyvių lauke nebekamuoja spėję pasibaigti vasaros karščiai ir dar nėra prasidėjęs lietingas rudens sezonas. Šios šventės proga mokyklose rengiamos įvairios ekskursijos mokiniams, miestų žaliuosiuose plotuose vyksta sportinės rungtynės, vaikams pasišokinėjimui įrengiami didžiuliai tramplinai, norintieji gali pajodinėti arkliais. Praeiviams ir šventės dalyviams siūloma čia pat kompiuterine įranga pasitikrinti savo sveikatos būklę arba iš medicinos srities specialistų pasisemti vertingų patarimų apie sveikatingumą.

- Trumpai papasakokite apie Japonijos nacionalinės sporto šakos Sumo ištakas.

- Sumo – populiariausia Japonijos vyrų kovinio meno rūšis. Tradiciškai sumo buvo praktikuojamas vien japonų, bet dabar šiose sportinėse rungtynėse dalyvauja taip pat labai aukšto rango užsieniečių, pvz., mongolų. Daug besidominčiųjų pasitenkina stebėdami televizijos transliuojamas sumo rungtynes namuose, tuo tarpu kiti perka brangius bilietus ir eina jų žiūrėti į dideles sales, tapdami audringos sirgalių minios dalyviais.

Anot senovės legendos, japonų tautos įsigalėjimą salyne nulėmė sumo rungtynių metu nugalėta varžovų gentis. Faktiniai įrodymai byloja šią imtynių rūšį buvus populiaria ištisus 1500 metų. Sumo kilmė glūdi religijoje, ir pirmieji jo mačai buvo šventų apeigų, kuriomis dievų buvo meldžiama gausaus derliaus palaimos, šokių bei dramos dalimi. Nara laikotarpiu (VIII a.) sumo buvo įtrauktas į imperatoriškąsias ceremonijas, kurių metu taip pat skambėdavo muzika ir buvo šokama. 1192 m. įsigalėjusio Kamakura karinio režimo metu į praktikuojančiuosius sumo savaime buvo pradėta žiūrėti kaip į karius, ir jų puikus fizinis pasiruošimas pradėtas laikyti galingu žmogišku ginklu nugalint priešininkus. Vėliau samurajų dėka atsirado kita sumo atšaka – „jujitsu“ („jù-ji-cù“). Galiausiai, Tokugawa („tò-ku-gà-va“) Šogunato metu, 1603 m., tarp kariaujančių pusių sudarius taikos sutartis, prasidėjo visuotinio klestėjimo metas. Tada buvo pradėtos organizuoti profesionalios sumo imtynininkų grupės, greitai tapusios augančios plebėjų klasės pramogų dalimi ir vėliau palaipsniui –žymiausia Japonijos tautine sporto šaka (besidomintiems sumo, plačiau apie tai siūlyčiau paskaityti angliškai publikuojamame tinklapyje sumo.or.jp.

- Grįžtant prie japonų rudens švenčių, kuo išsiskiria Nagasaki ,,Kunchi“ festivalis?

- Tai – viena iš įžymiausių regioninių rudenį rengiamų švenčių. Šis festivalis yra įgavęs „Kunchi“ („kun-čì“) pavadinimą spėjant, kad taip nusakoma pati jo data: pagal senąjį mėnulio kalendorių devinto mėnesio devinta diena (japoniškai „ku-nichi“, tarti – „kù-ni-čì”, reiškia „devintą dieną“). Kadangi šis miestas yra įsikūręs šalies pietinėje dalyje, arčiausiai Taivano, Kinijos ir Korėjos (gerbiama pašnekovė neatsitiktinai Korėją paminėjo vienaskaitos forma, tuo tartum primindama ją esant vienos tautinės kilmės, ne dviejų skirtingų politinių santvarkų valstybių – aut. pastaba), jis nuoseno patyrė daug minėtų šalių, taip pat ir olandų keliautojų kultūrinės įtakos.

Tad Nagasaki daugiau nei 370 metų švenčiamoje šventėje pastebimi šių kultūrų paveldo elementai. Jos metu kasmet dalyvauja nuo penkių iki septynių šokių grupių, atstovaujančių įvairiems Nagasaki miesto rajonams. Kiekvienam iš jų suteikiama teisė pasirodyti tik kas septynerius metus, todėl net nuolatiniai festivalio žiūrovai kiekvienais metais gali pamatyti daug naujo. Šokių grupių repertuaras – tradiciniai japonų bei kiniečių kultūros įtakoje atsiradę „drakonų“ šokiai, taip pat lauko inscenizacijos su didžiuliais ratais traukiamais arba neštuvais nešamais simboliniais burlaiviais. Šie teatralizuoti pasirodymai rengiami keturiose po atviru dangumi įrengtose prie šventyklų esančiose scenose, taip pat pagrindinėse miesto pėsčiųjų alėjose. Žiūrovams siūloma įsigyti renginio bilietų, taip garantuojant patogų atsisėdimą ir puikų pasirodymų matomumą.

Nemokamai rodomų spektaklių stebėtojai skuba iš anksto užsiimti geriausias stovimas vietas. Galiausiai galima sekti paskui simbolinę flotilę ir šokėjų procesiją, vingiuojančią per atskirus Nagasaki rajonus, pakeliui aplankant ir išreiškiant padėką parduotuvių savininkams festivalio rėmėjams.

- Pasidalinkite mintimis, kaip japonai šeimose švenčia mažamečių vaikų šventę, japoniškai vadinamą „Sichi-Go-San” („ši-čì gò sán“).

- Šios lapkričio šventės pavadinimas, išvertus iš japonų kalbos, reiškia 7 („sichi”, tarti „sì-čì”), 5 („go”, tarti „gò”) ir 3 („san”, tarti „sàn”), todėl, kad ji skirta septynmečiams, penkiamečiams ir trimečiams šeimų vaikams. Lapkričio 15 dieną, arba artimiausią šiai datai savaitgalį, tėvai papuošia savo dukreles ir sūnelius išeiginiais rūbais ir vedasi juos į prie namų esančias Šintoizmo šventyklas kartu melstis, kad šie augtų sveiki ir laimingi. Mergaitės, aprengtos spalvingais kimono, kurie ta proga joms būna nuperkami arba išnuomojami, rudenėjančios gamtos aplinkoje primena puošnius gėlių žiedus. Berniukai šventės metu dėvi vyriškų tamsių kimono atmainos rūbus. Kadangi tai šeimos šventė, tėvai pagal susidariusias aplinkybes gali ją švęsti pasirinktu metu.

Žinodami, kad mums teks ilgesniam laikui persikelti gyventi į kitą šalį, kur neturėsime sąlygų deramai paminėti savo mažamečių vaikų „Sichi-Go-San”, šią datą paankstinome lygiai vieneriais metais ir ją deramai paminėjome kartu su savo vaikų seneliais, mūsų pačių tėvais.

Šios šventės proga vaikams tradiciškai dovanojami į dailius maišelius sudėti ilgaamžiškumą simbolizuojantys ilgi saldainiai, „Chitose-ame” („či-tò-se à-me”), papuošti vėžliukais ir gervėmis, kurie japonams nuo seno reiškia ilgą žemišką gyvenimą. Šiais laikais japonų gyvenimo trukmės vidurkis yra labai aukštas, bet senovėje siaučiant įvairioms ligoms, vaikams buvo sunku išgyventi ir užaugti sveikais. Man atrodo todėl iki šiol tėvai mini savo sūnelių ir dukrelių atskirus amžiaus tarpsnius, juos siedami su japonų laikomais laimingais nelyginiais skaičiais – 7,5 ir 3, – tuo dėkodami ir toliau melsdami savo vaikams geros sveikatos bei laimingos ateities.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"