TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Japonų literatūra

2014 11 10 9:25
ten-f.com nuotrauka

Japonų literatūra yra viena iš seniausių pasaulyje, turinti bene daugiausia išlikusių senovinių raštų egzempliorių. Literatūros veikalų esama nuo pat VII amžiaus. Japonų literatūros istorijoje nėra „tamsiojo laikotarpio“, taigi ji vystėsi nenutrūkstamai. Įdomu yra ir tai, kad ne tik poezijos ar romanų, bet ir įvairių senų kelionės užrašų, dienoraščių bei pamąstymų japonų literatūroje yra itin gausu.

Ankstyvieji Japonijos raštai – mitologija, istorija ir poezija.

Pirmiesiems japoniškiems rašytiniams šaltiniams neabejotiną įtaką darė senovės Kinijos civilizacija. Pirmuosius keturis mūsų eros amžius, Japonija buvo palyginti primityvi ir neturėjo savo rašto sistemos. Tačiau palaipsniui, dėka keliautojų iš Korėjos, Japonijos salas ėmė siekti žemyno sukaupta išmintis. Filosofija, technologijos ir, be abejo, hieroglifinė rašto sistema buvo greit asimiliuoti į tuometinės Japonijos politinius, kultūrinius bei religinius sektorius. Būtent todėl, ankstyvieji japoniški tekstai yra parašyti kinų kalba. Japonų kalba tuomet dar neturėjo savo garsynui ir gramatikai pritaikytos rašto sistemos.

Seniausiuose išlikusiuose darbuose, kaip antai Kodžiki (kojiki 古事記, „Senovės reikalų užrašai“, 712 m.) ir Nihon šioki (nihonshoki 日本書紀, „Japonijos kronikos“, 720 m.), esama daugiau nei 120 „giesmių“, kuriuose kiniški hieroglifai taikomi japonų kalbai, pasitelkiant fonetinį panašumą. Nors daug skyrių šiuose veikaluose yra kinų kalba, kai kurie tekstai parašyti kinų ir japonų kalbos sinteze, kartais pasitelkiant kiniško hieroglifo fonetinį panašumą į japoniško žodžio skambesį, o kartais pritaikant ir visą žodžio reikšmę.

kojiki.org nuotrauka

Nihon šioki ir Kodžiki – pirmieji japoniški rašytiniai šaltiniai

Kodžiki arba „Senovės reikalų užrašai“, kartu su Nihon šioki, yra pirmasis Japonijos rašytinis šaltinis. Dalis šio veikalo laikoma ir svarbiais japoniškosios religijos - šintoizmo raštais. Kodžiki sudarytas 712-ais metais, užrašant žodinius pasakojimus.

Kodžiki yra itin svarbus šaltinis, suteikiantis žinių apie japoniškas tradicijas, religinius ritualus bei papročius. Šiame veikale gausu mitų, legendų bei istorinių užrašų apie imperatoriškuosius rūmus nuo pat jų sukūrimo pradžios iki VII a. Kodžiki mitai ir istoriniai įrašai parašyti kinų ir japonų kalbų sinteze – kinų kalba su ryškiais japonų kalbos „priemaišais“ ir elementais. O štai giesmės užrašytos manjogana (man‘yōgana 万葉仮名). Manjogana – tai rašto sistema, kai kiniškas hieroglifas savo fonetiniu panašumu pritaikomas japoniškam garsui ar žodžiui, neatsižvelgiant į kiniško hieroglifo ir japoniško žodžio prasmių santykį.

Nihon šioki, kartu su Kodžiki, yra seniausi Japonijos istorijos šaltiniai. Juose aprašoma mitologinė Japonijos atsiradimo istorija bei įvykiai iki pat 697 metų.

Nihon šioki daugiausiai parašytas kiniškai ir atspindi kinų civilizacijos įtaką. Šis veikalas sukurtas imperatoriškųjų rūmų įsakymu, sekant kinų istorinių analų pavyzdžiu. Nihon šioki buvo pirmasis iš aštuonių veikalų, sukurtų imperatorių šeimos įsaku.

Nihon šioki sudaro trisdešimt skyrių. Pirmosiose dalyse aprašomi mitai ir legendos apie senovės Japoniją. Šie skyriai svarbūs nagrinėjant japoniškos religijos, šintoizmo filosofiją. Kiti skyriai yra istoriškai tikslesni ir seka įvykius maždaug nuo V a. Čia esama įrašų apie galingus klanus, imperatorių rūmus, budizmo atėjimą į Japoniją bei Taika reformą VII a.

inoues.net nuotrauka

Manjošiū – didinga poezijos rinktinė

Manjošiū (manjoshū 万葉集, „Dešimties tūkstančių lapų rinktinė“, apie 759 m.) – apie 4,500 kūrinių turinti poezijos antologija. Tai yra praktiškai vienintelis Nara periodo (narajidai奈良時代; 710–784) literatūrinis paminklas, nors daug rinktinės kūrinių yra iš ankstesniųjų amžių. Daugiausia poezijos pavyzdžių Manjošiū poezijos antologijoje yra tanka (tanka 短歌) – klasikinis japoniškos poezijos žanras, tradiciškai susidedantis iš 31 skiemens. Tačiau taip pat gausu ilgesnės poetinės formos, čioka (chōka長歌), pavyzdžių. Kai kurie iš jų susideda net iš 150 eilučių.

Svarbu tai, jog Manjošiū poezijos antologijoje itin gausu poezijos pavyzdžių ne iš aristokratijos, tai yra žemesnes pareigas užimančių asmenų. Aišku, gali būti, jog tai visgi aristokratijos atstovų, apsimetančių nekilmingaisiais, darbai. Tačiau tokiuose kūriniuose esama dialekto apraiškų, paprastų vaizdinių, ko nerastume griežtos tvarkos, nublizgintose vėlesnėse poezijos antologijose.

Kitą savaitę skaitykite: Didieji Heiano laikotarpio literatūros kūriniai – „Gendži Monogatari“, „Makura no Sōši“ ir kiti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"