TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Japonų poezija

2015 02 02 14:45
Monumentas Matsuo Bašio - haiku tėvo - garbei. Otsu, Šiga prefektūra. japan-photo.de nuotrauka

Nuo romantiškų, ilgesio ar liūdesio kupinų eilėraščių iki objektyvių gamtos reiškinių, pasaulio stebėjimų – įvairialypė ir kerinti japonų poezija jau ne vieną šimtmetį traukia literatūros mylėtojų dėmesį ir žavi savita forma, eilėdara bei unikaliu skambesiu.

Šiame straipsnyje atidžiau pažvelgsime į japoniškosios poezijos pasaulį ir panagrinėsime žymiausius žanrus – tanka ir haiku.

Tanka 短歌 poezija

Tanka (tanka 短歌) poetinė forma yra viena iš nedaugelio seniausiųjų formų, kuri išlaikė savo tradicinę sandarą. Atsiradusi maždaug VII a., ši poezijos forma greitai tapo itin populiari. Jau Manyōshū 万葉集 (apie 795, „Dešimties tūkstančių lapų rinktinėje“) antologijos laikais tanka žanras užėmė bene svarbiausią vietą tuometiniame literatūros pasaulyje. Heian laikotarpio aristokratija rengdavo tanka poetų varžytuves, o įsimylėjėliai naudojo šį poezijos žanrą jausmas atskleisti.

Tanka yra sudaryta iš 31-o skiemens ir suskirstyta į viršutinę – kami no ku (kami no ku 上の句) - bei apatinę – šimo no ku (shimo no ku 下の句) – dalis (5-7-5 7-7). Šia sandara tanka eilėraščiai panašūs į sonetą. Kaip ir sonetas, tanka turi pauzę – vietą, kurioje keičiasi eilėraščio kryptis – iš reginio aprašymo į vidinio pasaulio vaizdavimą.

Yosano Akiko. / www.kansai.gr.jp nuotrauka

Garsi šio žanro puoselėtoja yra „Gendži Monogatari“ (Genji monogatari 源氏物語, „Pasakojimas apie princą Gendži“, ~1021 m.) autorė Murasaki Šikibu (Murasaki Shikibu 紫 式部, 978–apie 1021). Kūrinyje „Gendži Monogatari“ randama apie 400 tanka eilėraščių pavyzdžių. Taip pat, tanka poezijos gerbėjams puikiai žinoma yra ir kita poetė –Josano Akiko (Yosano Akiko 与謝野 晶子 ,1878-1942). Ši autorė buvo aktyvi veikėja XIX a. pab. – XX a. prad. Japonijos visuomeniniame gyvenime, kartu su vyru leido literatūrinį leidinį Miodžio (Myōjō 明星 „Šviesi žvaigždė“). Jos eilės atspindi feministines bei pacifistines pažiūras ir itin atvirai kalba apie netektį, meilę, moteriškumą. Josano savo poezijoje piešė netradicinį moters paveikslą – laisvą, seksualią, išraiškingą moterį.

XIX a. Japoniją pasiekė „laisvo stiliaus“ Vakarų poezija ir meno srovės, viliojusios ne vieną poetą nusigręžti nuo griežtų tradicinės poezijos taisyklių bei suvaržymu. Ir visgi, tanka poezijos tradicija yra gyva bei puoselėjama net ir šiais laikais.

Haiku 俳句poezija

Haiku (haiku 俳句 ) yra bene garsiausias japoniškos poezijos žanras, puikiai žinomas ir Vakarų pasaulyje. Ir visgi, neretai ši unikali poetinė forma nužeminama iki „trumpo eilėraštuko“ vardo, neatsižvelgiant į jos gilią istoriją bei savitą charakteristiką. Haiku, iš tiesų, yra trumpas eilėraštis, kurį sudaro 17 skiemenų, išskirstytų į tris dalis (5-7-5), tačiau tam, kad eilėraštis būtų išpildytas reikia specifinės, gana sudėtingos technikos ir išmanymo.

Sunku tiksliai nustatyti tašką istorijoje, kada galutinai suformuotas haiku žanras. Jo formavimasis truko ne vieną amžių. Vis dėl to, galime teigti, jog haiku išsivystė iš ilgesnės poetinės formos – renga (renga 連歌), kuri prasideda 17-kos skiemenų posmu. Tiesa, pats pavadinimas – haiku – atsirado tik XIX a., vykstant poezijos reformoms, inicijuotoms poeto ir literatūros kritiko Masaoka Šiki (Masaoka Shiki正岡子規1867-1902). Iki XIX a. haiku buvo vadinamas hoku (hokku 発句), pavadinimu, vartotu pirmiesiems 17-kai renga skiemenų nusakyti.

Pats Masaoka Shiki, tiesa, haiku susiformavimo kertiniu laikotarpiu laiko Genroku periodą元禄時代(1688−1703), kai buvo sudaryti pirmieji kokybiški hoku rinkiniai.

Masaoka Šiki. / www.kansai.gr.jp nuotrauka

Iškiliausiais visų laikų haiku poetais laikomi Macuo Bašio (Matsuo Bashō松尾芭蕉 1644–1694), Josa Buson (Yosa Buson与謝 蕪村1716 –1784), Kobajaši Isa (Kobayashi Issa小林一茶1763–1828) ir Masaoka Šiki.

Bene daugiausiai liaupsių ir dėmesio skiriama „haiku tėvu“ tituluojamam Macuo Bašio. Bašio pradėjo poeto karjerą kaip komiškos renga atmainos – haikai no renga poetas. Galiausiai jis susikoncentravo ties hoku – trijų dalių, 5-7-5 skiemeninės sandaros, pirmuoju haikai no renga posmu. Pagrindiniai estetikos bruožai, bendras šiuolaikinio, nepriklausomo literatūros žanro, haiku efektas – didele dalimi Macuo Bašio nuopelnas. Bašio estetikos idėjos yra neatsiejamos nuo keturių terminų, dažnai vartojamų poeto komentaruose. Šie terminai yra sabi (sabi寂び), šiori (shioriしおり), hosomi (hosomi細み) bei karumi (karumi軽み). Sabi įkūnija beasmenį jausmą – „vienišumą“, „apleistumą“. Šis jausmas labiau atspindi tvyrančią atmosferą nei emociją. Shiori nusako universalų liūdnumą. Šiori nėra savęs gailėjimasis, gilus liūdesys ar sielvartas, bet ramus, lengvas liūdnumas. Žodis hosomi reiškia „plonumas“, turint omenyje sentimento, slypinčio eilėraštyje, „plonumą“ – subtilumą – bei jautrumą menkiausiam gamtos stimului. Hosomi pasižymi tie eilėraščiai, kuriuose norimas efektas sukuriamas ne pasitelkiant stipriais įvaizdžiais ar žvelgiant į aprašomą objektą iš šono, o įsijaučiant į jo „jausmus“. Bene svarbiausia Bašio estetikos koncepcija yra karumi – „lengvumas“. Šis terminas itin dažnai atsiranda poezijos meistro Bašio komentaruose, ypač vėlesnėje kūryboje. Karumi atspindi bendrą tinkamai sukurto haiku pojūtį – ne iššaukiantis, o subtilus, ne įmantrus, o paprastas.

枯朶に烏のとまりけり秋の暮

Kareeda ni

karasu no tomarikeri

aki no kure

Ant sausos šakos

Sustingo varnas

Rudens pavakarė.

(Vertė V. Dumčius)

Tokia haiku charakteristika, padedant gausiam būriui Bašio mokinių, užrašiusių daugelį mokytojo komentarų bei propagavusių jo mokymus, greitai paplito tarp poetų ir ja remtasi iki pat Masaoka Šiki laikų.

Bašio suformulavo pagrindinius hoku charakteristikos bruožus, kurie gyvavo ir Masaoka Šiki laikais bei buvo pirmas svarus žingsnis link savarankiško žanro – haiku įkūrimo. Masaoka Šiki haiku tradicija – šiasei (shasei 写生 )– realybės, tokios, kokia ji yra atvaizdavimas. Egzistuoja trys šiasei pakopos. Su kiekviena jų stiprėja poeto individualumo išraiška, tačiau nenukrypstant nuo realistiško atvaizdavimo tradicijos. Masaoka Šiki metodika siūlo pirmoje šiasei pakopoje – stebėti ir atvaizduoti; antroje – stebėti, fragmentuoti ir atvaizduoti; trečioje – stebėti, fragmentuoti ir atvaizduoti įvedant ir vidinio pasaulio atgarsius. Taip pat nuolat ieškoti to, kas šviežia, vengti stereotipų, nesiremti klasikine poezija, bet likti ištikimam klasikinei septyniolikos skiemenų formai ir orientuotis į sezonų ciklą. Kalbant apie estetikos idealus, Masaoka Šiki pirmiausia žavėjosi pakilumu, vėliau ėmė vertinti paprastumą. Svarbiausi yra šie estetikos bruožai: paprastumas, tiesumas, įprastumas, akivaizdumas, tikslumas (atvaizdavimo) ir nuoširdumas (vidinio pasaulio reiškiniams).

Šiki dėka buvo suformuluotas nepriklausomas, nei renga, nei kitoms poetinėms formoms nepavaldus literatūros žanras. Pirmą kartą 1891-aisiais metais paminėtas terminas dar nebuvo užtektinai apibrėžtas, tačiau ilgainiui įgavo savitą, unikalią charakteristiką.

Japoniška poezija, tiek savo griežta sandara, taisyklėmis, tiek savita technika žymiai skiriasi nuo Vakarietiškos poezijos. Joje vyrauja lyrika, jai svetimi yra poemos ar epai. Bet šių dviejų skirtingų polių poezija turi bendrą pagrindą – kūrybinį pradą, verčiantį poetus eilėse įamžinti per savo prizmę matomą pasaulį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"