TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Jei jau vogti, tai su fantazija

2010 10 23 0:00
Kai policininkai galų gale įsiveržė į vidų, banditų ten neberado.

"Ką darai, daryk gerai!" - skelbia patarlė. Ji tinka visų profesijų atstovams, taip pat ir plėšikams. Kai kurie jų, pasirodo, velniškai išradingi.

2009 metų rugsėjo 23 dieną, trečiadienį, 5 val. 15 min. ant Stokholmo saugos bendrovės G4S administracijos pastato stogo nusileido lengvasis sraigtasparnis "Bell 206". Iš jo iššoko trys (pagal kitą versiją - keturi) užpuolikai. Jie išdaužė laiptų aikštelės lango stiklą, per ten sulindo į vidų, susprogdino atsineštus sprogmenis ir įsibrovė į seifus. Netrukus ant stogo sugrįžo tempdami maišus, pilnus banknotų. Sukrovė grobį į sraigtasparnį ir nuskrido. Operacija truko 20 minučių. Užpuolimas buvo tobulai parengtas.

G4S užsiima bankomatų gatvėse pripildymu, o kiekvieno mėnesio 25 dieną švedai gauna pensijas. Dviem dienomis anksčiau bendrovės seifuose nestigo pinigų.

Ant privažiavimų prie pastato užpuolikai iš anksto pribarstė žiedų, praduriančių padangas, o prie policijos sraigtasparnių aikštelės padėjo paketus su užrašu "bomba". Šitaip paralyžiavo persekiojimą. Nusikaltėlių sraigtasparnis po trijų valandų surastas už 30 kilometrų į šiaurę nuo Stokholmo. Tuščias. Nei užpuolikų, nei šimtų milijonų kronų pėdsakų. Tiksli grobio suma nebuvo skelbiama.

Užpuolikai nuodugniai išžvalgė pastatą, sudarė detalų planą... Be kompleksų pasikėsino į galingą bendrovę, turinčią padalinių visame pasaulyje, dalyvaujančią Londono biržoje. Ir išsityčiojo iš Švedijos policijos. Šitokias istorijas paprastai matome sensacinguose filmuose, normaliame gyvenime nusikaltėliai apsiriboja mažiau rafinuotais metodais.

Šimtmečio apiplėšimai

Šimtmečio afera laikytas pašto vagono apiplėšimas Anglijoje 1963 metais, palyginti su akcija Stokholme, atrodo vaikiška išdaiga. Nors tuomet buvo pavogta rekordinė 2,6 mln. svarų sterlingų suma (daugiau kaip 30 mln. dabartinių svarų), o užpuolime dalyvavo trylika asmenų, jėgų ir priemonių sąnaudos užgrobiant traukinį buvo tiesiog simbolinės. Nusikaltėliai traukinį sustabdė... užtraukę maišą ant semaforo (kurio signalas leido važiuoti toliau) ir prijungę bateriją prie raudono signalo. Nukirpo laidus, kad mašinistas neturėtų telefoninio ryšio, ir darbas padarytas. Jie neturėjo net pistoleto. Turėjo tris automobilius su padirbtais numeriais ir išsinuomotą fermą už 40 kilometrų nuo užpuolimo vietos.

Nusikaltėlius netrukus suėmė, bet vieno jų - Ronny Biggso - efektingas pabėgimas iš kalėjimo pademonstravo Didžiosios Britanijos sekimo organų bejėgiškumą. (R.Biggsas pabėgo iš pradžių į Australiją, vėliau į Braziliją, o į Angliją savo noru grįžo tik 2001 metais).

***

Fantazija ir ištverme pasižymėjo nusikaltėliai, kurie 2005 metų rugpjūtį apiplėšė Brazilijos "Banco Central" Fortalezoje. Darbavosi pagal seną receptą, patikrintą dešimtyse komedijų - tiesiog pasikasė. Taigi kovo mėnesį keli asmenys netoli banko išsinuomojo namą ir atidarė fiktyvią daržininkystės bendrovę. Jos reikėjo tam, kad kasdien iš kiemo išvažiuojantys sunkvežimiai su žeme neatkreiptų niekieno dėmesio.

Per keturis mėnesius buvo iškastas 78 metrų ilgio tunelis. Keturių metrų gylyje esanti konstrukcija buvo labai tvarkingai padaryta - 70 su 70 centimetrų skersmens tunelis buvo išklotas stora folija ir sutvirtintas mediniais ramsčiais. Visas tunelis buvo apšviestas ir vėdinamas. Prisikasę prie banko rūsių gaujos nariai iškalė metro storumo betoninę sieną. Maišus su pinigais nešė visą šeštadienį ir sekmadienį, rugpjūčio 6-ąją ir 7-ąją. Tąkart buvo pavogta beveik 165 mln. realų (70 mln. dolerių vertės) penkiasdešimties realų banknotais, kurie iš viso svėrė 3,5 tonos.

Apyvartoje buvę banknotai, seifuose laukę sprendimo - grąžinti į apyvartą ar sunaikinti - nebuvo nei sužymėti, nei apsaugoti. Operacijoje dalyvavo daugiau kaip dvi dešimtys žmonių, kelis iš jų sulaikė, bet atgauti pavyko tik dešimtadalį grobio.

Pasitikėk tik savimi

Nučiupti grobį nebūtinai reikia gausios komandos. Susitvarkyti gali vienas žmogus, tik su sąlyga, jog turi gerą idėją. Antai 1971 metų lapkričio 24 dieną reisiniame "Boeing 747 ", skrendančiame iš Portlando į Sietlą, vienas keleivis padavė stiuardesei kortelę su užrašu "Krepšyje turiu bombą. Jūs pagrobti. Prašom sėstis šalia." Pagrobėjas pasivadino Cooperiu, pareikalavo 200 tūkst. dolerių išpirkos ir parašiuto. Lėktuvas sėkmingai nusileido, o kai atnešė reikalautą sumą, Cooperis išleido visus keleivius. Papildęs degalų atsargas lėktuvas pakilo ir nuskrido į pietus. Atrodė, jog Cooperis mėgins pasprukti į Meksiką, bet dar virš Vašingtono valstijos pagrobėjas atidarė liuką ir iššoko parašiutu. Pasinaudojo dargana - smarkiai lijo ir paskui "Boeing" skrendančių naikintuvų pilotai jo nepastebėjo. Iki šiol nežinoma, nei kur jis nusileido, nei koks iš tikrųjų jo vardas. FTB tvirtino, esą maža vilties, kad jis liko gyvas, bet kūno taip niekas ir nerado.

***

Taip pat nežinoma, kam 1968 metų gruodžio 10 dieną Tokijuje pavyko pavogti 300 mln. jenų iš banko mašinos. Tą dieną keturi "Nihon" banko darbuotojai vežė algas į vieną bendrovės "Toshiba" gamyklų. Ūmai prieš jų automobilį iššoko motociklininkas policininko uniforma. Sustabdė automobilį ir jaudindamasis pranešė, kad banko skyriaus direktoriaus namas išlėkė į orą, o ginkluotų palydovų automobilyje turbūt paslėpta bomba. Šitaip galėjo atsitikti, nes jau kelias dienas iš eilės bankas gaudavo laiškų su grasinimais. Paslaugus "policininkas" pasisiūlė patikrinti važiuoklę - palindo po automobiliu, o iš jo staiga ėmė verstis dūmai ir pasipylė kibirkštys. Supanikavę palydovai puolė lauk, o nusikaltėlis ramiai sėdo prie vairo ir nuvažiavo. Pakeliui du kartus pernešė lagaminus su pinigais į anksčiau pavogtus automobilius.

Nors nusikaltėliui seniai nebegresia baudžiamoji atsakomybė, nes suėjo senatis, iki šiol nieko nepaaiškėjo. Pinigų nerasta, niekam nepateikta kaltinimų. Vienintelis pėdsakas - mįslinga vieno iš nusikaltimą tyrusių policininkų sūnaus savižudybė penktą dieną po vagystės. Praėjus dar septyneriems metams, prieš pat senaties terminą, buvo sulaikytas savižudžio bičiulis, paaiškėjus, kad jaunuolis turi įtartinai daug pinigų. Nors jis negalėjo įtikinamai paaiškinti savo turto kilmės, nieko įrodyti taip ir nepavyko.

Mona Liza po prijuoste

Apiplėšimas Stokholme sugrąžina tikėjimą garbingu nusikaltėlio amatu, nes jau kurį laiką mus tiesiog užlieja informacija apie įvairias elektronines vagystes ir išviliojimus. Mus perspėja, kad nerodytume savo duomenų, pirmiausia PIN kodų, bankų sąskaitų slaptažodžių ir t. t. Šiuolaikiniai nusikaltėliai glaudžiai bendradarbiauja su išsilavinusiais informatikais, kurie sukuria rafinuotas šnipinėjimo programas duomenims vogti. Tos rūšies nusikaltimai technologiškai labai įmantrūs, bet paprastas stebėtojas jų nemato, nesupranta - lavonų nėra, niekas nešaudo, nesprunka ir nesiveja. Išvis tos vagystės nedaug tesiskiria nuo išeikvojimo, kurį padaro prekybos centro direktorius.

Ir štai pasirodo, kad klasikinio plėšiko dvasia gyva, galime tikėtis vaizduotę kaitinančių akcijų, tartum iš sensacingo filmo, kur reikia įveikti komplikuotas pavojaus perspėjimo sistemas, neperšaunamus stiklus, ginkluotas sargybas.

Ne taip, kaip 1911 metų rugpjūtį, kai italas Vincenzo Peruggia lyg niekur nieko išnešė iš Luvro "Mona Lizą". Nusprendė, kad Leonardo da Vinci šedevras turi grįžti į tėvynę. Dirbo muziejuje, viską suplanavo. Baigiantis lankymo valandoms sekmadienį užsidarė sandėliuke šluotoms statyti ir laukė ryto. Pirmadienį Luvras uždarytas lankytojams, bet po visą pastatą sukinėjasi daug darbuotojų. V.Peruggia palaukė, kol liko salėje vienas, nuėmė "Mona Lizą" nuo sienos, ištraukė drobę iš rėmų ir paslėpė po prijuoste. Niekieno netrukdomas išėjo iš muziejaus, o garsiausią pasaulio paveikslą dvejus metus laikė savo bute. Netekęs kantrybės pabandė parduoti Florencijos Uffizi galerijai. Kadangi italai laikė jį greičiau didvyriu nei nusikaltėliu, bausmę jis gavo tikrai simbolinę.

Tenka pripažinti, kad tobulai įvykdytos vagystės turi šį tą magiško, patrauklaus. Juk retkarčiais klaidžiais keliais nueina beveik genialūs protai...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"