TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Judrės parke turėtų atsirasti muziejus

2006 05 11 0:00
Maskuojamosiomis spalvomis nudažytą bunkerio viršų nuo pašalaičio akių slepia ir eglių šakos.
Autoriaus nuotrauka

Jei tik bus gauta paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dar šiemet Judrės parke pradės darbuotis statybininkai, kad pritaikytų lankytojams Kazlų Rūdos (Marijampolės apskritis) miškuose esančius buvusius itin slaptus sovietinės kariuomenės objektus - požeminę vadavietę bei vilą. Juose žadama įrengti XX amžiaus militarizmo muziejų.

Kazlų Rūdos miškuose sovietų armijos kariškiai įsikūrė iš ten išvaikius partizanus, kai į Lietuvą atsikraustė 7-oji Pabaltijo desantinė divizija. Ji čia buvo pastačiusi didelį aerodromą, karininkų poilsio namus, buvo įrengti mokomieji poligonai. Vienas unikaliausių statinių, į kurį nepakliūdavo jokie pašalaičiai - apie 1978 metus pastatyta požeminė vadavietė. Kruopščiai buvo slepiama ne tik vadavietė, bet ir beveik 5 hektarų teritorija aplink ją. Buvo užtverta dviguba spygliuotos vielos tvora, viduje buvo zona sargybiniams. Bunkeris buvo statomas iškirtus per 4 hektarus miško ir nukasus viršutinį žemės sluoksnį. Pastačius vadavietę, ant jos žemė vėl buvo užversta, pasodinta eglaičių. Todėl dabar virš žemės likusi bunkerio dalis primena nedidelį statinį, kuris sovietiniuose kariniuose žemėlapiuose buvo įvardijamas kaip daržinė. Iš išorės net neįtartum, kad viduje - daugiau kaip tūkstančio kvadratinių metrų ploto patalpos, kuriose kadaise buvo ne tik kareiviams ir karininkams skirtos kaip gyvenamosios, mokymo klasės, bet ir kino salė, pirtis, ryšių pultas, autonominė elektrinė. Ties tuo statiniu, įleistu į žemę beveik 12 metrų, įrengta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, kurioje vienu metu galėjo nutūpti du jų.

Pakliuvus į daugiau kaip dešimtmetį nenaudojamą bunkerį, beveik niekur nepastebėsi per stogą besismelkiančios drėgmės pėdsakų. Viršutinis aukštas buvo skirtas gyvenamosioms bei poilsio patalpoms. Šalia jų buvo nedidelė patalpa palydovinei ryšių "lėkštei", ji buvo pritvirtinta prie specialių bėgelių ir prireikus išstumiama į lauką. Šiuo ryšiu aukšti sovietų armijos kariškiai tiesiogiai susisiekdavo su Maskva.

Netoli ryšių centro - ir pagrindinė vadavietė, kurioje yra išlikęs didelis kol kas nežinomos vietovės maketas. Iš pradžių manyta, kad jis yra Kazlų Rūdos apylinkės, bet atidžiau jį išnagrinėję specialistai tai paneigė. Į vadavietę yra atvesta galinga elektros linija, požemiuose įrengta ir autonominė elektros turbina, beveik po visas patalpas išvedžiota vandens ir oro tiekimo sistemos. Iš požemių į paviršių veda ir du koridoriai su šarvuotomis durimis, už kurių - evakuaciniai šuliniai. Yra išlikusi ir virš įėjimo į požemius nutapyta sieninė freska, vaizduojanti oro desanto puolimą.

Judrės parkui Kazlų Rūdos miškuose priklauso ne tik požeminė vadavietė bei komunikacijų mazgas, bet ir netoli esanti sovietinės militaristinės nomenklatūros vila ir 4 kilometrų ilgio kilimo taką turintis aerodromas. Karinės geografijos bei komunikacijos požiūriu kadaise šis objektas buvo išskirtinės svarbos.

Anot Kauno technologijos universiteto profesoriaus Gedimino Merkio, dabar svarbiausia - išsaugoti Kazlų Rūdos miškuose esančių objektų autentiką, nedaryti klaidų pritaikant objektą elementariam turistų pasilinksminimui. Pasitelkus specialistų iš pasaulinio garso karinių muziejų, Kazlų Rūdos miškuose būtų galima įkurti XX amžiaus militarizmo muziejų. Pagrindinę vietą šiame muziejuje užimtų sovietinės ideologijos ir sovietinio militarizmo grėsmės dokumentavimas, šalia būtų galima rekonstruoti ir I bei II pasaulinių karų apkasus, pateikti karinės technikos pavyzdžių. "Nepasinaudoti tuo, ką paliko istorija, būtų tiesiog nedovanotina", - LŽ sakė Merkys ir prisipažino, kad pirmą kartą pamatęs šias miškų paslaptis buvo labai nustebintas.

Judrės parko direktoriaus Evaldo Vaičiūno pirminiais skaičiavimais, visų objektų pritaikymas turizmo reikmėms atsieitų apie 5 mln. litų. Dalį šių lėšų - apie 2,6 mln. - tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų. "Esame pateikę paraišką iš dalies finansuoti militarizmo muziejaus kūrimą, bet atsakymo dar nesame sulaukę", - sakė Vaičiūnas. Tad kol pastatai nerekonstruoti, o Judrės parko darbuotojai besidominčiuosius sovietinės kariuomenės palikimu po požeminį bunkerį vedžioja pasišviesdami prožektoriumi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"