TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Juodoji pasaulinė rinka

2007 12 01 0:00

Sparčiausiai auganti pasaulio ekonomika neturi nei tėvynės, nei biržos, nei valiutos. Juodoji rinka egzistuoja visur. Ir pradeda keisti legalios ekonomikos pobūdį.

Kinai padirbinėja viską: nuo koka kolos iki garsiausių markių automobilių. Pietų Korėja rengia eilinius duonos valgytojus naujausiomis Paryžiaus kūrėjų kolekcijomis. Rusija aprūpina pasaulį pigiomis kompiuterinėmis programomis, o Indija pateikia Afrikai ir Azijai vaistų, išrastų Vakaruose.

Ant globalinio stadiono prekystalių dabar galima nusipirkti viską. Netgi daugiau negu įprastinėje parduotuvėje. Šiaurės Korėja spausdina tokius pačius dolerius kaip JAV rezervo bankas. Moldavija parūpina prostitučių, Indonezija egzotiškų paukščių, o Afganistanas heroino. Pietų Afrikos Respublika specializuojasi Achilo sausgyslėmis, inkstų pristatymą užtikrina Rumunija ir Brazilija.

Nuo kokaino iki Gucci

Juodoji rinka jau seniai nebėra nusikaltėlių veiklos niša, tamsių asmenybių mėgėjiškas užsiėmimas. Globalinio stadiono apyvarta šiandien vertinama daugiau kaip milijardu dolerių - tai apytikriai prilygsta vertei prekių, kurias kasmet parduoda Vokietija, pasaulinis eksporto lyderis. Visa legali prekyba dešimteriopai didesnė, bet juodoji rinka kasmet padidėja septyniais procentais. Ir tai tik apytikriais skaičiavimais.

Matant juodosios rinkos produktų įvairovę sunku patikėti, kad dar prieš dvidešimt metų pasauliniu mastu prekiauta tiktai ginklais ir narkotikais. Pablo Escobaras, legendinio Kolumbijos kartelio Medeline šefas, tada kontroliavo 80 proc. pasaulinės kokaino rinkos, ginklų kontrabandos lyderė buvo Kalabrijos mafija ndrangheta. Visa juodoji rinka buvo verta menkų 3,5 milijardo dolerių.

Ekonominį pakilimą skatino prekybos globalizavimas dešimtajame dešimtmetyje - tada buvo įkurta Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis (NAFTA) ir Pasaulinė prekybos organizacija (WTO). Vis naujos šalys jungėsi prie pasaulinės rinkos, panaikindamos arba sumažindamos muitus ir kitus barjerus laisvam prekių srautui. Pasaulinės prekybos apyvarta pradėjo didėti, o atsivėrusios sienos davė impulsą pasauliniam nusikalstamumui. Nelegalios prekybos pionieriai buvo Japonijos jakudza, Kolumbijos bei Meksikos karteliai ir visas Rusijos mafijos žvaigždynas. Nusikaltėliai ėmė kurti pasaulinį ryšių tinklą, pramynė naujus kontrabandos takus, o juodosios rinkos "korporacijos" išplėtė naujų produktų pasiūlą.

Pavogti idėją - pavogti rinką

Šiandien globalinis stadionas - dviejų dalių. Vienoje parduodama tai, ko pardavinėti negalima: narkotikai, moterys, organai, ginklai. Antroje viešpatauja iš principo legalūs produktai: drabužiai, papirosai, vaistai ir žaislai - bet pagaminti neteisėtai pasinaudojant patentais ir autorių teisėmis. Falsifikatai, dabar užimantys didžiąją dalį globalinio stadiono, yra tiesioginis rezultatas pastarojo globalizacijos dvidešimtmečio, kai paplito garsių firmų prekės ir buvo plėtojama masinė pramoninė produkcija, pirmiausia Azijoje.

Pirmieji falsifikatai pasirodė jau dešimtojo dešimtmečio pradžioje. "Buvo tokie nevykę, kad neįmanoma supainioti jų su originalais, tai buvo tarsi nusikaltimas be aukos", - sako Moisesas Naimas, ekonomistas ir knygos "Ekonomikos juodoji knyga: kontrabandininkai ir falsifikuotojai" autorius. Dabartiniai falsifikatai kaip du vandens lašai panašūs į originalą, kuriami taikant moderniškas technologijas ir anaiptol nepigūs. 2003 metais vienas korėjietis falsifikatorius prisipažino pardavęs garsaus Hermeso "Kelly" krepšio kopiją už 3900 dolerių.

Kai ekonomikos pagrindas - nepaliaujamos inovacijos, kai už produkto pirminį sukūrimą mokama nepalyginti daugiau negu už vėlesnę jo produkciją, patentų ir autoriaus teisių vagystės yra didžiausia nelaimė. Tačiau prekiaujantiems nelegaliomis prekėmis tai pagrindinis pajamų šaltinis. Falsifikuoti specializuojasi Kinija. Ne tiktai todėl, kad turi galingą produkcijos užnugarį ir milžinišką perkamąją galią. Kinijos valdžia toleruoja patentų vogimą, nes nenori slopinti savo ekonomikos ir inovacijų, kurios lydi piratišką Vakarų produktų kopijavimą. Autoriaus teisių nepaisymas - tai svarbiausias nesutarimų punktas prekybinėse derybose su Europos Sąjunga ir JAV.

Kinų falsifikatai didžiai paklausūs Azijos rinkoje. Prabangių krepšių kopijas mielai perka turtingos korėjietės ir japonės, nors turi ir originalus. "Juos laiko ypatingoms progoms, o išeidamos pirkinių ar lyjant pasiima imitacijas," - aiškina M.Naimas. Perka ne tik azijietės. Falsifikatų pardavėjų pinigines pildo klientai Europoje ir JAV.

Ekspertų nuomone, viskas priklauso nuo konkrečios visuomenės mąstymo. Rytų Europos gyventojai mieliau perka nelegaliai pasiūtus drabužius negu prancūzai ar vokiečiai. Paryžiaus konvenciją dėl pramoninės nuosavybės apsaugos Vakarų Europos šalys pasirašė jau 1983 metais, todėl jų gyventojai labiau vengia falsifikatų. Visai kitokia pažiūra į nematerialius produktus - atšiaurumas falsifikatams švelnėja, kai kalbama apie įrašus ar filmus. Daugelyje šalių manoma, jog muzika ir filmai turėtų būti prieinami kiekvienam. Be to, falsifikatų kokybė dažniausiai nesiskiria nuo originalo.

Stadiono užnugaryje

Globalinis stadionas nebūtų atsiradęs be kito globalizacijos išradimo - interneto. Prekyba juodojoje rinkoje tokiu mastu klesti todėl, kad dauguma sandėrių sudaroma virtualioje erdvėje. Internetas milžiniška persvara lenkia tradicinį juodosios rinkos turgų: jis turi milžinišką veikimo diapazoną ir abiem pusėms užtikrina saugų anonimiškumą. Prostitutes, kaip ir organus persodinti, dabar perka internetu.

Tas pats ir su transportu. P.Escobaro laikais kontrabanda buvo rizikingas užsiėmimas: narkotikai keliaudavo lėktuvais be atpažinimo ženklų, o ginklus veždavo nedidelėmis partijomis per žaliąsias sienas. Globalinės prekybos epochoje, kai pristatyti kilogramą prekių į bet kurį Žemės rutulio tašką kainuoja pusę euro, žmonių organai, ginklai, narkotikai ir falsifikatai keliauja paprastais konteineriais ir kurjerių siuntomis. Rizikuoti nebereikia, o sulaikytą transportą įskaičiuoja į pastovią nelegalios prekybos kainą.

Plačiai naudodamiesi šiuolaikinės prekybos laimėjimais, juodosios rinkos prekijai vis dėlto labiau mėgsta gauti klasikinį "žaliųjų" lagaminėlį negu elektroninę perlaidą, dėl kurios paskui reikėtų aiškintis mokesčių bei muitinės valdininkams. Alternatyva yra atsiskaitymas deimantais arba narkotikais, kuriuos visada lengva parduoti juodojoje rinkoje. Retesnė atsiskaitymo priemonė yra žinomi dailės kūriniai - nuo vagystės iki legalaus pardavimo turi praeiti keli dešimtmečiai, tad paveikslai ir skulptūros tuo laikotarpiu kursuoja juodojoje rinkoje kaip atsiskaitymo priemonė. Jų privalumas - pastovi vertė.

Pajamos iš globalinio stadiono keliauja į pinigų plovyklą arba neapmokestinamuosius??? bankus, kur kiekvienas gali atsidaryti sąskaitą ir nereikalaujama atsakyti į nemalonius klausimus. Didelę apyvartą darantys juodosios rinkos baronai įkuria nuosavus bankus. Salų valstybė Naurus Ramiajame vandenyne siūlo tokią galimybę kiekvienam, disponuojančiam 25 tūkstančių dolerių kvota.

Ar juodoji rinka naudinga?

Nelegali prekyba daro reikšmingą įtaką ir pasaulinei politikai, ir ekonomikai - Jungtinės Valstijos užpuolė Iraką, nes bijojo, kad Saddamas Huseinas nesusidarytų masinio naikinimo ginklų atsargų. Tuo pačiu metu Pakistano branduolinis fizikas A.Q.Khanas pardavinėjo atominės bombos gamybos technologiją visiems, turintiems lėšų, atkreipia dėmesį M.Naimas. Pasak jo, neįmanoma suvokti valstybės funkcionavimo prieš tai neištyrus jos juodosios rinkos.

Europos Sąjungos skaičiavimais, falsifikatų produkcija legaliai ekonomikai kasmet kainuoja šimtą tūkstančių darbo vietų. Bet galima į tai pažvelgti ir kitaip. "Netekęs darbo Vakarų Europos gyventojas gauna pašalpą, jis remiamas, kai ieško kito darbo. Vargšas meksikietis to tikėtis negali", - argumentuoja Kanados ekonomistas Guy Lacroix.

Juodosios rinkos globalizavimas - tai pasaulinės prekybos išsilaisvinimo ir Vakarų ekonomikos evoliucijos rezultatas. Pasak M.Naimo, gaivališka jos plėtra ima grėsti legaliajai rinkai. Kitų nuomone, priešingai - palaiko jos stabilumą ir generuoja papildomą kapitalą, kuris vėliau įsilieja į legalų verslą. Vienas dalykas aiškus: tiek legaliosios rinkos, tiek globalinio stadiono nebeįmanoma užvaldyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"