TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Juokaujantys protai

2009 02 07 0:00

Jau išgarsėjusių 2008 metų Ig Nobelio premijų įteikimo ceremonija būtų neįsivaizduojama be linksmų įvykių.

Sanderso teatre, viename iš reprezentatyviausių JAV Harvardo universiteto Kembridže pastatų, buvo įteiktos Ig Nobelio premijos (angl. ignoble - žemas, niekingas, gėdingas). Žinomų mokslininkų, taip pat ir tikros Nobelio premijos laureatų grupė skiria ją už laimėjimus, "kurie negali arba neturėtų būti pakartoti", bet ir už tokius, "kurie pirmą akimirką prajuokina, o paskui priverčia susimąstyti". Apdovanoti darbai dažnai spausdinami prestižiškiausiuose moksliniuose žurnaluose, tokiuose kaip "Science" ar "Nature".

Ig Nobelio apdovanojimus 1968 metais įkūrė žurnalas "Journal of Irreproducible Results", bet pirmųjų laureatų pavardės tąkart nebuvo paviešintos. Pirmoji vieša tos neįprastos premijos įteikimo ceremonija įvyko 1991 metais. Ignobelininkai į tą renginį atvažiuoja už savo lėšas. 2008 metais pasirodė septyni iš dešimties laureatų.

Darbui pristatyti - minutė

Tai unikalus renginys. Ig Nobeliai visada kupini pašaipos ir ironijos, bet ne tik. Pagerbiami išties autentiški mokslininkai, tik jų darbai - bent jau iš pirmo žvilgsnio - atrodo kaip laiko ir pinigų eikvojimas. Todėl ceremonija primena kabareto programą. 2008 metais iškilmingumo jai suteikė trijų veiksmų mini opera "Redundancy Again" (angl. redundancy - 1. atleidimas, 2. darbo jėgos perteklius, 3. gausybė, 4. mechanizmo dubliavimas). Kadangi toks pat buvo 2007 metų ceremonijos šūkis, tai kiekvieną kartą, kai nuo scenos skambėdavo žodis "redundancy", auditorija reaguodavo plojimais. Per pertraukas salėje pasirodydavo apdovanotieji mokslininkai - kiekvienas gaudavo minutę pranešimui. Kad būtų laikomasi taisyklės, prižiūrėjo futbolo teisėjas, o jam talkino maža mergaitė, kuri prieidavo prie postringaujančio laureato ir spigiu balseliu garsiai kartodavo: "Prašom nustoti, man nusibodo." Šventės organizatoriai nusprendė, kad žiūrovų nereikia varginti ilgais išvedžiojimais - jei kam nors negana, po dviejų dienų galės apsilankyti netoliese esančiame Masačusetso technologijos institute ir išklausyti jau penkių minučių (!) trukmės laureatų pranešimus.

Dalyviams įsiminė kiti du to vakaro momentai: pirmas - loterija "Susitikimas su garsiu mokslininku", kurioje buvo galima išlošti susitikimą tete-a-tete su žymiu matematiku Benoitu Mandelbrotu arba su Williamu Lipscombu, tikrosios Nobelio premijos chemijos srityje 1976 metų laureatu.

Antras - trys pranešimai iš serijos "24/7". Mokslininkai per 24 sekundes (laiką skrupulingai fiksavo teisėjo padėjėja) privalėjo suprantamai išdėstyti kokią nors sąvoką, o paskui jos esmę turėjo išreikšti septyniais žodžiais. Šį kartą Dany Adamsas susirėmė su sąvoka "biologija", Williamas Lipscombas mėgino priartinti "redundaciją", o Anna Lysyanskaya - "kriptografiją".

Kieno blusos šokinėja aukščiau

Sunku pasakyti, kas susilaukė didžiausių ovacijų - ar 2008-ųjų laureatų sąrašo paskelbimas, ar ankstesnių metų ignobelininkų prezentacijos. Visuotinę nuostabą sukėlė Danas Meyeris, metais anksčiau apdovanoto darbo apie atsitiktines (neretai mirtinas) kardų rijimo pasekmes bendraautoris, scenoje pademonstravęs pusmetrinių ašmenų įdėjimą į gerklę.

Sanderso teatro sienos sudrebėjo nuo galingo juoko, kai savo darbus pristatinėjo Keesas Moelikeris iš Roterdamo gamtotyros istorijos muziejaus ir dr. Francisas Fesmire iš Tenesio universiteto.

Olandas prieš kelerius metus aprašė pirmą ančių homoseksualinės nekrofilijos atvejį. Tačiau pripažino atradimo palmę pirmtakui, nes pirmas signalas apie tokį elgesį pasirodė šeštame dešimtmetyje (tai buvo žemės voverė Kalifornijoje), bet nesulaukė atgarsio. Netrukus po K.Moelikerio publikacijos pasirodė darbų, dokumentuojančių homoseksualinę nekrofiliją tarp kelių rūšių paukščių Taivanyje ir Kanadoje.

Pabaigoje olandų mokslininkas pateikė nuotrauką, kurioje buvo matyti elgesys, netinkantis jokiai ligšiolinei kvalifikacijai - amerikinis elnias mėgino kopuliuotis su paminklu bizonui (patinui), nulietam iš bronzos.

Su K.Moelikerio pasirodymu galėjo varžytis tik vienos minutės dr. F.Fresmire pranešimas; šis mokslininkas pagarsėjo straipsniu apie gydančias išeinamosios žarnos zonos masažo pirštu pasekmes, nutraukiančias net nepertraukiamą žagsėjimą.

Šurmulį salėje sukėlė tik dvi tų metų ignobelininkų prezentacijos. Deborah Anderson iš Harvardo medicinos mokyklos drauge su kolektyvu įrodė, kad koka kola gali būti sėkminga spermatozoidų naikinimo priemonė, o Chuan Ye Hongas iš Taipėjaus medicinos universiteto, kad yra priešingai. Vėliau, per papildomą pranešimą, D.Anderson paaiškino, kad rezultatų priešingumas gali būti paaiškinamas kitomis spermos ir kokakolos mišinio proporcijomis eksperimentų metu. Be to, paaiškėjo, kad pepsikola nedaro tokio žudančio poveikio vyrų spermai kaip jos didžioji konkurentė. Kokakolos koncernas atsisakė komentuoti tų darbų rezultatus.

Didelį auditorijos džiaugsmą sukėlė ir informacija, kad Ig Nobelis biologijos srityje šį kartą skiriamas prancūzų veterinarams iš Nacionalinės veterinarijos akademijos Tuluzoje, kurie įrodė, kad blusos, "besiganančios" ant šunų, gali iššokti aukščiau negu parazituojančios ant kačių. Deja, prancūzų mokslininkų atstovas nesiteikė paimti apdovanojimo.

...ir kelrodžiai mokslui

Ig Nobelis - tai ne tik garsus kvatojimas. Daug darbų yra aukščiausios klasės mokslo pavyzdžiai. Tokie kaip tais metais apdovanoti Geofrey Millerio iš Nju Meksiko universiteto tyrimai; jis įrodė, kad striptizo šokėjos gauna gerokai daugiau arbatpinigių, kai joms būna vaisingos ciklo dienos. Tai dar kartą patvirtina teoriją, kad moterys, būdamos vaisingos, nesąmoningai stengiasi atrodyti patrauklesnės ir, galbūt, siunčia feromonų signalus, kuriuos priima vyrai.

Triukšmingo juoko nesukėlė ir japonų mokslininkų tyrimų rezultatai; jie atskleidė "intelekto" pasireiškimus keistų padarų, primenančių pelėsius, veikiau esančių dideliais vienaląsčiais, gebančiais šliaužti kaip pirmuonys (mokslininkai ginčijasi, kaip tiksliai klasifikuoti tuos organizmus). Jeigu tą padarą uždaro labirinte, turinčiame du išėjimus priešingose sienose, ir prie tų išėjimų padeda to pirmuonio mėgstamo maisto, savo kūnu jis užpildo visą labirintą. Be to, organizmo dalys, esančios prie abiejų išėjimų iš labirinto, susijungia struktūromis, primenančiomis vamzdelius. Ir, kas įdomiausia, tie vamzdeliai sukuria trumpiausią įmanomą kelią. Trumpiausio kelio ieškojimas, pavyzdžiui, tarp dviejų punktų labirinte, yra viena sunkiausių matematikos užduočių. Todėl japonus sudomino, kaip tai padaryti sugeba nervų sistemos neturintys pirmuonys.

2008 metų Ig Nobelio kapitula atkreipė dėmesį ir į Dano Ariely kolektyvo iš Djuko universiteto darbą. Jaunystėje jis daug mėnesių dirbo ligoninėje gydydamas nudegimus. Jį sudomino tai, kad slaugės, nedrįsdamos viršyti nustatytos nuskausminamųjų priemonių normos, pacientams duodavo placebo. Efektas būdavo teigiamas. D.Ariely nusprendė atlikti tyrimą, kuris

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"