TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ką darytų Afganistane Bizantija?

2010 05 08 0:00

Jei Vakarai iš tikrųjų nori laimėti mūšį Afganistane, jie turėtų mokytis iš brutalios senųjų laikų imperijos Bizantijos.

Net kukliausiais skaičiavimais Bizantijos imperija išsilaikė aštuonis šimtmečius (nuo IV iki XII a.) - ilgiau nei kuri nors kita imperija istorijoje. Nors bizantiečiai ir laimėdavo mūšius, jų strategija, sukurta siekiant atremti beprecedentę Atilos hunų grėsmę penktame šimtmetyje, rėmėsi diplomatija, kuri išaugo į taisyklių ir metodų rinkinį, aktualų ir šiandien.

Skirtingai nei romėnai, bizantiečiai rašė oficialius vadovėlius: valstybės valdymo meno, tarptautinių santykių, šnipinėjimo ir t.t. Antikiniai metodai rėmėsi paprastu, bet paradoksaliu principu: daryti viską, kas įmanoma, kad būtų parengta ir aprūpinta geriausia kariuomenė bei laivynas, o tada labai pasistengti, kad karinė jėga būtų naudojama kaip galima rečiau.

Afganistane Vakarai susiduria su dilema: per brangu šioje žemėje pasilikti, tačiau pernelyg rizikinga iš čia pasitraukti. Bizantiečių reakcija turbūt būtų tokia: pirmiausia išvesti negausius brangiai kainuojančius savo dalinius ir apginkluoti patikimus vietinius. Tai buvo veiksminga priemonė tramdyti maištingus, ne itin pelningus kraštus, kur neįmanoma surinkti mokesčių, tačiau jų jokiu būdu negalima palikti priešams. Tai kur kas geresnis sprendimas, nei romėnų pomėgis kariauti alinančius karus.

Afganistane neįmanoma taikyti banalaus principo: skaldyk ir valdyk. Šiame krašte nėra vieningos tautos, kurią būtų galima skaldyti. Tai puikiai dera su bizantiečių strategija: jie patys nesiveržtų užvaldyti Afganistano, bet trukdytų tai padaryti Talibanui. Nesunkiai rastų ir sąjungininkų. Šiitai chazarai nepasitiki Talibanu, kuris juos laiko eretikais, nusipelniusiais mirties. Afganistane gyvenantys tadžikai ir uzbekai, kurie gali būti tokie patys religiniai ekstremistai kaip Talibanas, anaiptol netrokšta būti jo valdomi.

Bizantijos diplomatai dirbtų su skirtingais Afganistano kaimynais. Kadaise jie net įtikino priešišką imperiją dalytis strateginės sienos perėjos saugojimo išlaidas, kad abi šalys kartu atremtų mėginimus įsiveržti. Dabartinis Uzbekistanas, kurį nuo Afganistano skiria tik upė, ir jo globėja Rusija turi pakankamai priežasčių linkėti Talibanui nesėkmių ir kariauti vidaus karus su ginkluotais islamistais. Bizantiečiai pareikalautų iš Rusijos ir Uzbekistano ginklų bei amunicijos, kad apginkluotų Afganistane esančius tadžikus, chazarus ir uzbekus.

Daugeliui pakistaniečių islamistai irgi jau išlindo per akis: per pastaruosius rinkimus, 2008 metais, labiausiai proislamiškuose šalies šiaurės vakaruose didžiausia islamistų partija gavo tik tris procentus balsų. Pakistanas liberalesnis, negu mes manome: vieną populiariausių televizijos pokalbių laidų, kurioje dalyvauja žymiausi politikai, veda transvestitas (beje, maloniu dainingu balsu).

Tačiau ideologiškai islamiška Pakistano karininkų kasta iš paskutiniųjų sabotuotų bet kokius bizantiškus sprendimus ir stiprintų Talibaną. Visą ginkluotę Talibanas gauna per Pakistano teritoriją - šiitų Iranas nuolat paremia šiitus žudantį Talibaną, kai tik noras įgelti amerikiečiams nustelbia gerokai stipresnį ilgalaikį interesą sutramdyti ultrasunitų Talibaną.

Bizantiečiai pasinaudotų standartine technika siekdami neutralizuoti neišvengiamą Pakistano atsakomąjį žingsnį. Jų laikais naujos priešų klasės atsiradimas - pavyzdžiui, raitų lankininkų arba naujų imperijų, puldinėjančių Bizantijos rytų flangą, būdavo neutralizuojamas surengiant diplomatinę ekspediciją į priešų užnugarį, turint tikslą rasti kitų šalių, kurias būtų galima įtikinti įsitraukti į karą ir susiremti su bizantiečių priešais. Kartą pasiuntinys leidosi į rizikingą kelionę, įveikė daugiau kaip keturis tūkstančius kilometrų, kol pasiekė dabartinės Kinijos teritoriją ir įtikino anksčiau nežinomą monarchą pasiųsti kariuomenę prieš Bizantijos varžovę Persijos imperiją.

Šiandien norint rasti sąjungininką net neprireiktų tolimos kelionės. Indija, kuri jau teikia Afganistanui ekonominę, politinę pagalbą ir dalijasi žvalgybine informacija, audringai protestuotų prieš bet kokį ketinimą palikti Afganistaną afganams. Tačiau jeigu Amerika pasielgtų "bizantiškai" ir pasitrauktų iš Afganistano, Indijai nebeliktų kitos išeities, kaip tik dar įnirtingiau priešintis Talibanui. Kaip tai paveiktų JAV ir Indijos santykius? Be abejonės, kiltų šiek tiek laikinų nemalonumų, kai užgautųjų skundai mandagiai išklausomi ir ramiai ignoruojami. Tačiau solidus bendrų interesų bagažas, taip pat ir keistai nuskambėjęs Pekino atnaujintas teritorinis ginčas dėl naujos Indijos valstijos Arunačal Pradešo priverstų Indiją veikti.

Paliktas likimo valiai Afganistanas, net ir esant žemam smurto lygiui, būtų ne itin malonus reginys. Tačiau, kad ir kaip brangiai kainuotų intervencija iki sprendimo pasitraukti iš Afganistano šiandien dar labai toli. Strategija, bizantiška ar kokia nors kitokia, nėra sentimentalus dalykas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"