TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ką šefai nori skaityti laikraščiuose

2011 11 04 8:02

Žiniasklaida akivaizdžiai tampa verslo bendrovių parankine. Žiniasklaidos pastangos analizuoti ir interpretuoti įmonėse vykstančius procesus tampa vis labiau abejotinos. Dažnai vadovai prakiša savo požiūrį, kilniaširdiškai duodami interviu. Apie tai rašo Šveicarijos dienraštis "Neue Zuercher Zeitung".

Liepos viduryje Šveicarijos biržos SIX patalpose vyko chemijos ir farmacijos kompanijos "Lonza" surengta spaudos konferencija. Bendrovės vadovas tris ketvirčius valandos aiškino anksti ryte paskelbto stambaus sandorio užkulisius ir baigdamas, kad kiti geriau įsimintų, parodė popieriaus lapą, kuriame išskyrė penkis, jo požiūriu, svarbiausius šios transakcijos punktus. "Būtent tai rytoj mielai norėčiau perskaityti laikraščiuose", - pasakė jis. 

Su geriausiomis rekomendacijomis

Penkių punktų pranešimą sudarė įprastos viešųjų ryšių frazės. Jos buvo kur kas mažiau vertos dėmesio nei generalinio direktoriaus  tiesmukai išsakyti pageidavimai žiniasklaidos atstovams. Tuo tarpu  renginyje anaiptol nebuvo gausiai pateikta informacijos - pranešimas spaudai apie naujos įmonės įsigijimą apėmė septynis puslapius, o jį papildęs "PowerPoint" pristatymas su 33 skaidrėmis taip pat buvo apžvalginio pobūdžio. Mat koncerno vadovybė buvo įsitikinusi, kad daugiau informacijos žurnalistai tiesiog nesugebėtų suvirškinti. Norėdama užsitikrinti, kad jai svarbus įvykis kitą dieną būtų tinkamai nušviestas laikraščiuose, bendrovė suteikė rašantiesiems nedidelę orientacinę pagalbą.

Tokias paslaugas teikia ne tik "Lonza". Tokia praktika naudojasi visos biržoje įregistruotos įmonės - tik gal šiek tiek subtiliau. Žurnalistai jau seniai įprato prie sukramtytų spaudos pranešimų ir prie to, kad tokios blogos žinios kaip įspėjimas, kad sumažės pelnas ar bus mažinamas darbo vietų skaičius, visada pateikiamos ne pranešimo pradžioje, o diskretiškai įpakuotos viename paskutinių jo puslapių.

Taip pat spaudos pranešimuose, kuriuose yra nemalonių dalykų, būna gausu eufemizmų, tad vietoj "atleidimų" kalbama apie "rekonstrukciją", o jei įmonė prabyla apie "strateginius ir organizacinius pokyčius" (kaip neseniai biotechnologijų firma "Cytos"), tai gali reikšti, kad ji iš tiesų finansiškai priėjo liepto galą. Tokias redakcines ir kalbos vingrybes gerai žino spaudos darbuotojai, todėl jiems nereikia ypatingos žurnalistinės nuovokos, kad jas perprastų.

Informacijos srautas

Kiek labiau pretenzingas atrodytų pranešimas, jei spaudos konferencijoje ar skelbiant pusmečio bei ketvirčio ataskaitas būtų bandoma įvertinti įmonės laimėjimus. Tokiomis progomis bendrovės dažnai vengia pateikti duomenis ir faktus ir darosi vis sunkiau to nepastebėti. Kaip pavyzdį galima pateikti farmacijos koncerną "Novartis", kuris savo veiklos ataskaitą paprastai publikuoja spaudos konferencijos dieną. Štai 2010 metų leidinyje, įskaitant skyrius apie pačią korporaciją, valdybos, atlyginimų ir finansų ataskaitas, buvo net 270 puslapių (1997 metais koncernas dar sutilpo į 100 puslapių).

Kaip "reziumė"

Kaip "reziumė" koncernas išdalijo žiniasklaidos atstovams 77 puslapių pranešimą spaudai ir surengė išsamų pristatymą su 63 skaidrėmis. Per kelias valandas peržiūrėti ir perprasti tokį medžiagos kiekį, susidaryti kritišką nuomonę ir apie tai parašyti,   jei jie prieš tai nėra išsamiai domėjęsi įmone, - didelis iššūkis. Todėl žurnalistai naudojasi bendrovės spaudos atstovų parengtomis reziumė - ir iš bėdos perima jų (dažniausiai pagražintą) požiūrį.

Balanso spaudos konferencijų apžvalga

Visiškai į spaudos atstovų mašinerijos malūną patenka ekonominėmis temomis rašantys žurnalistai, dalyvaujantys didelių koncernų spaudos konferencijose. Žiniasklaidos atstovai, kurie tokiomis progomis neretai suskrenda iš viso pasaulio, koncerno centrinėje būstinėje priimami kaip svečiai, jie vedžiojami po įmonės teritoriją kaip "integruoti pranešimų rašytojai", jiems suteikiama galimybė pažvelgti į išskirtinius cechus ir laboratorijas, jie dosniai vaišinami. Siekiant juos palankiai nuteikti įmonės surengtoje spaudos konferencijoje jiems pirmiausia parodomas reklaminis filmas ir tik tada kaip gladiatoriai į salę įžygiuoja koncerno vadovai, susėda ant pakylos ir perskaito savo rūpestingai parengtus referatus, pasinaudodami televizijos sufleriais. Ir tik po to jie pagaliau  teikiasi atsakyti į kelis bendro pobūdžio sužavėtų svečių būrio  klausimus.

Visam tam reikia geros nuotaikos, todėl tai nėra tokia terpė, kurioje tarptų kritiška, objektyvi ir kompetentinga žurnalistika. Efektingai prieš žiniasklaidą pasirodantiems vadybininkams ir kasmet vis didėjančiai ir pretenzingesnei informacijos pasiūlai atsvarą turi sudaryti rašanti gildija, tačiau jai darosi vis sunkiau suvokti esmę ir sugebėti įvertinti ekonominę padėtį. Anaiptol ne paskutinį vaidmenį čia vaidina spaudos subulvarėjimas. Rugsėjo pradžioje  dienraštyje "Neue Zuercher Zeitung" išspausdinti Reklaminės žiniasklaidos tyrimų akcinės bendrovės apklausos rezultatai rodo, kad  skaitytojai vis mieliau ima rinktis nemokamas brošiūras. Nors spausdintos informacijos paklausa dar neišnyko, rimtų ekonominių leidinių ("Handelszeitung", "Finanz und Wirtschaft", "Bilanz", NZZ) skaitytojų mažėja.

Įvertinus šią tendenciją, pastebima didėjanti informacijos asimetrija tarp spaudos ir įmonių, kuri išplečia spaudos atstovybių bei firmų konsultantų įtakos sferą bei galimybes. Tampa vis paprasčiau įpiršti žurnalistams tą informaciją ir požiūrį, kurį įmonės vadovai "pageidauja kitą dieną perskaityti laikraščiuose".

Išeitis - interviu

Atsižvelgdami į akivaizdų kompetencijos praradimą spausdintinės žiniasklaidos kūrėjai vis dažniau griebiasi informacijos perteikimo formos, kuri turėtų užmaskuoti jų informacijos nepakankamumą - jie bando gelbėtis imdami interviu. Ne tik bulvarinėje spaudoje, bet ir solidžiuose laikraščiuose žurnalisto pokalbis su pašnekovu virsta masiniu reiškiniu. Tai rodo, kad spauda akivaizdžiai artėja prie elektroninės žiniasklaidos; interviu leidžia imituoti radijo, televizijos ir interneto privalumus, sudaro tiesioginio bendravimo  įspūdį ir teigia artumą su įvykiu ir su veikėjais (net jei išspausdintas tekstas nedaug turi bendro su iš pradžių pasakytais žodžiais). Neretai čia glūdi tikroji problema - tokie išspausdinti pokalbiai tampa įvykių analizavimo ir komentavimo pakaitalais. Taip kokybiški laikraščiai tiesiog išsižada savo kompetencijos. Interviu, priklausomai nuo pašnekovo, neretai sukuria įspūdį, kad žurnalistas pažįstamas su valdžia, o tai glosto jo savimeilę. Tačiau interviu pabrėžia ir žurnalisto bejėgiškumą - juk jis pats tėra tik trumpų bendrų frazių, į kurias orientuojasi duodantysis interviu, pateikėjas. Centre atsiduria ne analitinis žurnalisto darbas, o jo pašnekovo pasaulėžiūra. Laikraštis tampa platforma trečiojo žinioms perduoti. Kartkartėmis bandymas paveikti interviu turinį įgauna tiesiog drastišką formą, pavyzdžiui, kai įmonės spaudos atstovas perrašo ištisus pokalbių pasažus, pateikdamas juos kaip "tinkamus spausdinti" visai neapsiribodamas atsakymais.

Be to, tapo įprasta, kad bendrovė pasiūlo žurnalistams pokalbį su savo generaliniu direktoriumi ir paprašo prieš spausdinant dar leisti tekstą pataisyti, o tai yra neslepiamas bandymas formuoti laikraščio turinį pagal savo supratimą. Taigi įmonė gauna privilegiją pati aiškinti faktus ir padėtį, atimdama tai iš laikraščio.

Iškreiptas vaizdas

Vis dėlto spauda dar visiškai neprarado savo kaip "ketvirtosios valdžios" vaidmens valstybėje, tačiau vykdydama savo kontrolės funkcijas ji apsiriboja tik tam tikrais aspektais, dažniausiai atskirais asmenimis ir skandalais. Kaip rodo Ciuricho universiteto viešojo gyvenimo ir visuomenės tyrimo sektoriaus atliktas tyrimas, antroje praeito amžiaus dešimto dešimtmečio pusėje ir praeitame dešimtmetyje, palyginti su ankstesniais periodais, vietinėje spaudoje akivaizdžiai padidėjo "skandalų dalis" (t. y. ekonominių publikacijų apie nesąžiningus atvejus). Tai smarkiai susiję su augančiu nemokamų ir bulvarinių laikraščių populiarumu bei su tokiomis neišsenkamomis skandalingomis temomis kaip vadybininkų atlyginimai ir finansų krizė.  Tiriamajai (atskleidžiančiai, demaskuojančiajai) žurnalistikai nėra ką prikišti, bet kai skandalai pateikiami kaip pagrindinis ekonominio gyvenimo požymis, susidaro iškreiptas tikrovės vaizdas.

Jokių parankinio paslaugų

Spaudai tenka gintis, nes ji prarado savo vaidmenį kaip ekskliuzyvus informacijos šaltinis. Ekonominiai skaičiai ir faktai seniai virto žaliava, kurią galima gauti iš interneto nemokamai. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad laikraščiams beveik nebelieka išskirtinių informacijos gavimo galimybių. Kokybiškos spaudos ypatingumas - jos kompetencija, įvykių analizė, nepaliaujamas vertinimo sugebėjimų tobulinimas ir imunitetas prieš bandančias papirkti (subtiliai ir nelabai subtiliai) žurnalistus bendroves. Juk žiniasklaidos kūrėjai privalo veikti ne kaip jų parankiniai. Laikraščio pridėtinę vertę sudaro remiantis savais įvertinimais padaryti sprendimai, neatsižvelgiant į tai, ką jame mielai norėtų perskaityti bendrovių vadovai.

Parengė GRAŽINA VASILIAUSKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"