TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kad nepaklystume atminties labirintuose

2012 08 15 11:21

"Palinkėk man, kad kuo ilgiau nepamirščiau savo vardo ir namų adreso", - juokais paprašė garbaus amžiaus bičiulis, sveikinamas gimtadienio proga. Tąsyk iš širdies pasijuokėme. O kalbant rimtai, tai ne vienas esame pajutę, jog net menki atminties sutrikimai labai ryškiai atsiliepia gyvenimo kokybei.

Žmogaus atmintis - tai nuostabi Dievo dovana, be jos nebūtume tie, kas esame, negalėtume pažinti vienas kito, vertinti istorinių įvykių, bendrauti, kurti. Žodžiu, mūsų gyvenimas negalėtų būti visavertis, nes tik egzistuotume dabartimi. Galimybėmis suvokti, kaupti informaciją ir akimirksniu joje susiorientuoti žmogaus atminčiai neprilygsta joks kompiuteris. Tačiau ką daryti, kai ji ima strigti?

Sudėtingas atminties mechanizmas

"Atmintį nulemia daugybė psichologinių ir neurofiziologinių procesų. Tai labai sudėtingas ir platus medicinos mokslo ir praktikos tyrimų objektas, čia mokslas nuolat atranda naujų dalykų, - aiškino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas prof. Valmantas Budrys. - Atmintis - viena pagrindinių kognityvios arba mąstymo sistemos sudedamųjų dalių. Kognityvūs (pažinimo) procesai sutrinka sergant vienokiomis ar kitokiomis ligomis. Dėl jų nukenčia ne vien atmintis, bet ir kitos suvokimo sritys, tokios kaip erdvinis mąstymas, sprendimų priėmimas, kalba ir kitos šios srities funkcijos. Kartais, tarkime, sergant Alzheimerio liga, atminties sutrikimas būna dominuojantis. O šiaip užmaršumu skundžiasi daugybė žmonių, bet tai nereiškia, kad jų skundai signalizuoja rimtą ligą."

Kaip įvykiai, faktai patenka į mūsų atmintį? Bet kokią mus pasiekiančią informaciją galime užfiksuoti, bet galime ir praleisti, jeigu ji mums iš esmės nesvarbi, jei esame išsiblaškę, tuo metu kalbame su kitu ir tiesiog dalį jos praleidžiame, negirdime dėl daugelio kitų priežasčių. Taigi ta informacija tiesiog nepatenka į mūsų smegenis ir nėra fiksuojama. Kaip sakoma, pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo. "Taigi pirmasis atminties formavimosi etapas - informacijos patekimas. Jeigu informacija dėl minėtų priežasčių nepatenka į žmogaus smegenis, tai ir neužsifiksuoja, todėl jeigu jos neprisimename, neverta jaudintis dėl struktūrų, atsakingų už atminties formavimą ir išlaikymą, sutrikimų. Tai tiesiog išsiblaškymas, nuovargis, dėmesio koncentracijos stoka", - sakė profesorius ir pridūrė, jog kartais ne visa informacija užfiksuojama dėl pernelyg didelės jos apimties. Kiekvienas procesas turi savo eigą, laiką, tam tikrą pajėgumą.

Antrasis etapas - deponacija, taigi tai, kas smegenyse atidedama į trumpalaikę arba darbinę atmintį. Darbinėje atmintyje  esanti informacija reikalinga tam tikrą laiką, vykdant konkrečią užduotį, bet neturi išliekamosios vertės. Mūsų ilgalaikė atmintis, kurioje deponuoti labai reikšmingi visam gyvenimui dalykai, yra formuojama labai sudėtingų biocheminių, neurofiziologinių, psichologinių mechanizmų. Šių mechanizmų sutrikimas - tai vienokių ar kitokių smegenų struktūrų pakitimų pasekmės, pasireiškiančios Alzheimerio liga arba kitomis demencijomis.

Trečiasis svarbus atminties mechanizmo etapas - atkūrimas. "Mes galime informaciją kaupti, bet jeigu negalime jos atkurti, tai formaliai reiškia, kad neprisimename. Tačiau ir tai ne visada yra kokios nors rimtos ligos požymis. Pakanka žmogui priminti pamirštos arba "užstrigusios" pavardės pirmąją raidę ar susijusį faktą, ir jis prisimena. Kartais studentai per egzaminus sako, kad atsakymas į klausimą "sukasi ant liežuvio galo". Jeigu jis tikrai mokėsi ir buvo tą informaciją įsidėmėjęs, tai užuomina jam padeda, o jei tas faktas nebuvo deponuotas ilgalaikėje ar bent jau trumpalaikėje atmintyje, nebus ir ką atkurti", - aiškino profesorius.

Kur dingsta mažieji genijai?

Kaip atmintis susijusi su žmogaus gabumais? "Atmintis yra kognityvių procesų sistemos - mąstymo - sudedamoji dalis, labai svarbus, bet tikrai ne vienintelis proto (intelekto požiūriu) bruožas. Žmogus gali būti labai talentingas net neturėdamas labai puikios atminties. Genialūs mokslininkai neretai būna išsiblaškę, pamiršta, kur ką pasidėję, - sakė prof. V.Budrys. - Talentai ir gabumai išryškėja jau vaikystėje. Vieni vaikai talentingesni matematikai, kiti - muzikai, treti - vizualiesiems menams. Tai priklauso nuo to, koks kognityvus dėmuo jų sąmonėje yra dominuojantis. Žmogus gali neturėti muzikinės klausos, bet jis gali būti talentingas matematikas. O kartais, nors žmogaus atmintis ir labai gera, dideliu intelektu jis nepasižymi." Profesorius pataria itin nesižavėti ir vadinamaisiais "stebuklingais" vaikais, gebančiais skaičiuoti, dauginti begalinius skaičius ir pan., gabumais. Tai ne didelio intelekto, o tik tam tikrų neurofiziologinių ryšių tam tikroje smegenų vietoje susidarymo požymis. Dėl to vieną funkciją žmogaus smegenys atlieka ypač greitai, bet dažniausiai jo išskirtinumas tuo ir apsiriboja.

"Ačiū už puikų desertą, bet... kada pietausime?"

Normalu, kad senstant atmintis silpsta. Kaip ir kokiais tempais, tai priklauso nuo daugelio aplinkybių. Vadinamasis su amžiumi susijęs atminties sutrikimas (angl. "age-associated memory impairment", AAMI) pasireiškia pablogėjusiu naujos informacijos (naujų sutiktų žmonių vardų, pavadinimų ir kt.) įsiminimu. Jei atminties deficitas yra ryškesnis, nei derėtų pagal amžių, žmogui diagnozuojamas lengvas kognityvus (pažinimo) sutrikimas (angl. "mild cognitive impairment", MCI). MCI pasireiškia įvairiai: nuolatiniu užmaršumu, kai žmogus pamiršta, ką buvo susitaręs, kur turėjęs nueiti, painioja vaikų, anūkų vardus, kartoja tuos pačius juokelius, anekdotas, istorijas ir pan. Ši būsena skiriasi nuo paprasto išsiblaškymo ir tuo, kad pradeda trukdyti įprastai kasdienei žmogaus veiklai, aktyvumui, savarankiškumui.

Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 12 proc. žmonių, vyresnių nei 65 metų, kuriems diagnozuotas MCI, Alzheimerio ligos klinika išryškėja per vienus metus, o per trejus metus šis skaičius išauga net iki 40 procentų. Tai nepalyginti daugiau negu bendrojoje populiacijoje (apie 1 proc. vyresnių negu 65 metų žmonių be MCI požymių).

"Ačiū už puikų desertą, bet... kada pietausime?"- tokį inteligentiškos savo mamos klausimą kylant nuo šeimyninių pietų stalo neretai išgirsta viena bičiulė. Mamai diagnozuota asmenybę ardanti Alzheimerio liga, o vienas akivaizdžiausių jos požymių - atminties sutrikimas. "Tai išskirtinai pagyvenusių žmonių liga, niekada nepasireiškianti jauniems žmonėms, - sakė prof. V.Budrys. - Tarkime, XVI amžiuje šios ligos beveik nebuvo, nes žmonės gyveno nepalygti trumpiau. Senėjančioje pasaulio visuomenėje sergančiųjų įvairiomis demencijomis, tarp kurių išsiskiria Alzheimerio liga, daugėja. Tačiau kitos demencijos, kurių prognozės irgi nėra guodžiančios, dažniau sutrikdo aplinkiniams mažiau pastebimus protinius kognityvius žmogaus gebėjimus. Bet kuriuo atveju iš akies negalima spręsti, kad pagyvenęs žmogus, kuris kai ką pamiršta, serga viena ar kita demencijos forma. Tai specialistų, kurie geba nuodugniai išsiaiškinti atminties sutrikimų priežastis, prerogatyva. Būtina gerai diferencijuoti akivaizdžių simptomų priežastis, nes atmintis gali sutrikti ir dėl kitų priežasčių: smegenų kraujotakos nepakankamumo (insulto), traumų, insulto bei dėl depresijos, kurią neretai dėl artimo žmogaus praradimo, sunkių ligų išgyvena vyresnio amžiaus žmonės."

Smegenų kraujotakos, taigi ir atminties, kokybei vyresnio amžiaus žmonėms nemažą įtaką turi diabetas, arterinė hipertenzija, tad norint išlaikyti atmintį labai svarbu neleisti joms progresuoti. Viena svarbiausių kraujagyslių demencijos priežasčių yra insultas. Vienokie ar kitokie smegenų kraujotakos sutrikimai, priklausomai nuo to, kokioje smegenų vietoje jie įvyksta, pažeidžia struktūras, atsakingas už kognityvias funkcijas, už atmintį, už kalbą. Dėl plataus insulto nukenčia daug struktūrų ir daug sričių, todėl labai svarbu, kad ši liga būtų tinkamai gydoma.

Kiekvienam ligoniui - individualus gydymas

Atminties sutrikimų gydymas turi būti individualus, ir paprastai jis neapsiriboja vienu metodu ar vaistu. Atsižvelgiama į atminties sutrikimo tipą, sunkumą, priežastį, paciento amžių ir kitas aplinkybes. Vyresnio amžiaus žmonių atminties sutrikimai, atsiradę dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo, aterosklerozės, gydomi smegenų mikrocirkuliaciją, kraujo reologiją gerinančiais, antilipidiniais vaistais. Sergančiųjų Alzheimerio liga atminties sutrikimai gydomi šią ligą veikiančiais preparatais, atsiradę sergant depresija - antidepresantais ir kt.

Įveikti funkcinius atminties sutrikimus, tokius kaip nepakankama dėmesio koncentracija, streso, nerimo poveikis įsiminimui ir kt., kurie dažniau pasitaiko jauniems žmonėms, galima nemedikamentinėmis priemonėmis - psichoterapija, autosugestija ir kt.

Beveik visais atminties sutrikimo atvejais naudingi smegenų ląstelių (neuronų) metabolizmą gerinantys vaistai, tarp jų populiariausi - nootropai. Jie yra sintetiniai analogai biologinių medžiagų, aktyvuojančių neuronų metabolizmą ir perduodančių biosignalus.

Žinomiausias šiuolaikinis nootropas - pramiracetamas (pramistaras). Tyrimais įrodyta, kad šis preparatas aktyviai stimuliuoja neuronų medžiagų apykaitą, aktyvina smegenų kraujotaką, gerina smegenų ląstelių energetiką, veikia švelniai anaboliškai (stimuliuoja ribonukleinų rūgščių, taip pat atsakingų už atminties saugojimą, bei fosfolipidų sintezę, pasižymi neuroprotekciniu poveikiu - didina smegenų audinio atsparumą hipoksijai, infekciniams, toksiniams, mechaniniams ir kitiems žalingiems veiksniams. 

Pastaraisiais metais atlikta nemažai klinikinių tyrimų, kurie patvirtina, kad šiuo preparatu gydant centrinės nervų sistemos (CNS) traumų ir ligų pasekmes - po neuroinfekcijų, sužalojimų, insulto ir kt. bei gydant ne tik senatvinius organinius, bet ir jaunatvinius funkcinius atminties sutrikimus, pagerėja pacientų dėmesio koncentracija, suaktyvėja įsiminimo procesas, gerėja smegenų audinio atsparumas žalingiems poveikiams (hipoksijai, toksinams ir kt.) ir skatinamas neuronų funkcijos atsigavimas po pažeidimo. Iki šiol nėra aprašytas kliniškai reikšmingas šalutinis šio vaisto poveikis. Senatviniams atminties sutrikimams gydyti pramiracetamo skiriama ilgą laiką - keletą mėnesių. Trumpalaikiams atminties sutrikimams gydyti ar atminčiai pagerinti (pvz., per sesiją studentams) šio vaisto individualiai skiriama pagal poreikį.

Atminties rezervai

Ką daryti, norint ilgai išlaikyti puikią atmintį, iki gilios senatvės nepamiršti namų adreso ir artimųjų vardų, išsaugoti orumą ir savarankiškumą? Be abejo, yra žmonių, kurie mano, kad viską gali išspręsti tabletė, injekcija. Tačiau mes patys atsakingi už tai, kaip gyvename, kokiais rizikos veiksniais piktnaudžiaujame, o kokių - vengiame, ar laiku gydomės susirgę ir pan. Mokymasis, domėjimasis naujovėmis, nuolatinis proto ir atminties tobulinimas reikalingas tam, kad pagreitintų neurobiocheminius procesus smegenyse. Tai, kas nuolat treniruojama, sensta lėčiau negu tai, kas netreniruota. Rimtos organinės ligos, pavyzdžiui, tam tikrų baltymų pakitimų lemiama Alzheimerio liga, gali ištikti įvairų išsilavinimą turintį žmogų, tačiau itin išsilavinę žmonės turi didesnį atminties ir kitų proto ribų rezervą. Dėl to ta liga pasireiškia santykinai vėliau. Taigi stengtis verta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"