TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kaip išvengti miokardo infarkto? 10 psichologės psichoterapeutės patarimų

2011 11 01 16:30

XIX amžiuje buvo manoma, kad išeminė širdies liga yra vadovų, vadybininkų profesinė liga. Dabar galima teigti, kad tai yra visų darbščių, atsakingų, jautrių žmonių liga, nepriklausomai nuo išsilavinimo ir profesijos.

Širdies ligų gydyme, profilaktikoje reikia ne tik rūpintis savo kūnu. Kartu reikia daug žinoti apie įvairius psichologinius niuansus, keisti savo mąstymą, elgesį, išmokti pažinti ir valdyti savo jausmus, ugdyti dvasingumą.Tikuosi, kad šie patarimai suteiks Jums daugiau idėjų, kaip saugoti savo sveikatą ir gyvybę.

1. Dalinkimės atsakomybe. Pratinkimės pasakyti “NE” per dideliems darbo krūviams, pareigoms  namuose, darbe, visuomeniniame gyvenime. Pagalvokime, ar būtina  tapti visų įmanomų tarybų, draugijų, valdybų, acociacijų vadovu, pirmininku, prezidentu? Gal kai kuriuose sambūriuose  galėtume  pabūti eiliniu dalyviu, leisti pasireikšti kitiems.

2. Pažinkime savo jausmus, leiskime sau jausti. Tai ypač svarbu laikotarpiais, kai išgyvename mums reikšmingą netektį-  artimo žmogaus mirties, svarbių santykių nutrūkimo, darbo praradimo, finansinių nuostolių ir pan. Gedėjimo arba ilgalaikio streso metu neišgyventi jausmai turi nenuspėjamą įtaką kraujospūdžio pokyčiams, kraujagyslių spazmams, greitesniam kraujagyslių užsikimšimo procesui. Jokia aparatūra negali išmatuoti,  kada ir kokie mūsų jausmai paveiks kraujospūdį, sukels kraujagyslės spazmą. Tačiau, kai mokame atpažinti savo jausmus, leidžiame juos sau išgyventi, išmokstame reikšti ir valdyti jausmus, labiau apsaugome ir savo kūną nuo neprognozuojamų ligos pasekmių.

3. Išdrįskime pasirinkti. Širdes veiklą labai paveikia ilgalaikis nerimas ir stresas. Daug žalingo nerimo sukeliame sau, kai delsiame priimti sprendimus, negalime nuspręsti, ką pasirinkti- pavyzdžiui, – kurį darbą dirbti, kurį partnerį pasirinkti, kas svarbiau- protas ar jausmai. Negalėdami nuspręsti, atidėliodami pasirinkimą, išgyvename nuolatinį nerimą, pradeda sutrikti miegas, tampame panašūs į Buridano asilą, kuris nustipo iš bado, negalėdamas pasirinkti tarp dviejų šieno kupetų. Taip pat nerimą sukeliame savo per daug lakios vaizduotės dėka- nuolat įsivaizduodami grėsmingas situacijas. Stresinio įvykio laukimas padaro tokią pat žalą organizmui, kaip ir pats stresinis įvykis. Venkime skaityti kriminalus, žiūrėti tam tikrus filmus, daugiau domėkimės pozityvia informacija.

4. Kreipkime dėmesį  į  savo fizinius pojūčius. Daugelis žmonių linkę ignoruoti tokius fizinius simptomus-  kaip skrandžio maudimas,  krūtinės spaudimo, deginimo jausmas, oro trūkumas, dusimas lipant laiptais, skausmo dūriai į nugarą, padažnėjęs širdies plakimas. Ypač pavojingas bendras chroniško nuovargio, išsekimo jausmas, kuris trunka apie dvi savaites iki širdies priepuolio. Nekreipiant jokio dėmesio į šiuos perspėjančius simptomus, jie tampa tarsi įprasti, nepavojingi. Kūno pojūčiai  tarsi atbunka ir nieko mums nebereiškia. Pradedame manyti, kad neturime jokių nusiskundimų savo sveikata.

5. Išmokime analizuoti savo sapnus. Kartais vienintelis signalas, pranešantis apie artėjantį miokardo infarktą yra retas, ypatingas  sapnas, susijęs su širdimi.  Susapnavę tokį sapną ir paprašę darbdavio laisvos dienos,  būtume išjuokti ir nesuprasti. Tačiau įvertinę bendrą gyvenime susiklosčiusią situaciją, esamus stresus, įtampas, konfliktus, po tokio sapno turėtume  save patausoti: apriboti nebūtinus pokalbius, darbus,  daugiau skirti laiko pasyviam poilsiui, miegui.

6. Įsileiskime džiaugsmą į savo gyvenimą.  Susidarykime sąrašą dalykų , kurie  džiugina, sukelia  malonias emocijas. Tai gali būti paprasti, daug nekainuojantys  dalykai. Pagalvokime, su kuo ir kiek malonu bendrauti, kokia muzika , spalvos,  aplinka  patinka, kokios laisvalaikio akimirkos labiausiai džiugina, padeda atsipalaiduoti. Net jeigu tiesioginis darbas teikia didelį džiaugsmą, laisvalaikiui reikėtų rinktis tokį buvimą, draugiją, sportą, kuris nesuteikia jokių galimybių tuo metu mąstyti apie darbą, veiklą, problemas.

7. Seksualinio gyvenimo problemas aptarkime su gydytoju. Vyrų aistros, lytinio pajėgumo silpnėjimas ir kitos problemos gali signalizuoti apie prasidedančius širdies ir kraujagyslių susirgimus, depresiją. Tokiu atveju naujų partnerių, naujų nuotykių ieškojimas neišspręs šių problemų. Vertėtų skirti laiko išsamiems sveikatos tyrimams, atvirai pasakyti gydytojui, -ai.  Jeigu jau sergate išemine širdies liga, vartojate vaistus, nesigėdydami klauskite gydytojo, kaip vieni ar kiti vaistai paveiks jūsų seksualumą.

8. Darykime trumpas pertraukėles kiekvieno darbo metu.  Ir tada, kai užsiimame emociškai atpalaiduojančia veikla, pavyzdžiui puoselėjame  gėlyną, prižiūrime sodą, skaitome romaną, kas pusvalandį ar valandą darykime kelių minučių pertraukėles. Dirbant atsakingą, įtampos pilną darbą, pertraukėlės būtinos po 10-15 min. kas valandą, pusantros valandos. Taip ne tik saugome savo psichiką, širdį, bet ir treniruojame psichinį lankstumą- gebėjimą persijungti iš vienos veiklos į kitą , iš aktyvumo į pasyvumą ir atvirkščiai.

9. Nepaverskime gydytojo ar psichlogo savo draugu, išlaikykime neutralumą ir  pagarbią distanciją. Jeigu  su mediku einate į kavinę kartu vakarieniauti ar kartu leidžiate atostogas,  savo sveikatos priežiūrai ieškokite kito  specialisto. Psichoterapijoje pastangos susibičiuliauti su psichoterapeutu už konsultacijos ribų -vertinamos kaip paciento vienas iš neįsisąmonintų  pasipriešinimo terapijai būdų.  O susidraugavę su gydytoju kardiologu ar reabilitacijos gydytoju, pacientai į paskyrimus, rekomendacijas, kurias privaloma vykdyti, pradeda žvelgti kaip į draugiškus juokelius bei  užsiimti saviveikla, savigyda. Kitas kraštutinumas- žvelgti į medikus su išankstiniu priešiškumu. Tai tik liudija, kad turite psichologinių problemų su autoritetais arba dėl praeityje buvusių nesklandumų su medikais įtariai žvelgiate į naujai sutiktus specialistus.

10. Psichoterapijos metu skirkite laiko savo asmenybės gilesniam pažinimui. Patyrinėkite, kas Jums būdinga, kaip  galėtumėte palaikyti pusiausvyrą : tarp poreikio pasiaukojančiai dirbti ir sveiko egoizmo, tobulumo siekimo ir leidimo sau klysti, objektyvių  rezultatų ir subjektyvių pojūčių, jausmų, sapnų. Pokalbių metu turite galimybę atrasti, kaip „neimti visko į širdį“, kaip ugdyti savo atsparumą emociniams dirgikliams.

Naujus sprendimus, savo susikurtas  taisykles įgyvendinkime palaipsniui, be įtampos, skubėjimo, spaudimo sau. Džiaukimės  mažais žingsneliais, mažomis pergalėmis  pokyčių kelyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"