TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kaip nemirti iš juoko ir suprasti bulgarus

2011 12 03 17:00

Kodėl bulgarai, priešingai nei dauguma žmonių, pritardami purto galvą, o neigdami - linksi? Kodėl kraujo dėmes reikia šalinti šaltu vandeniu, o sutuoktiniai mūvi žiedus? Kodėl nejodinėjame ant zebrų? Juk jie visai kaip arkliai, tik dryžuoti.

Kodėl sutuoktiniai mūvi žiedus?

Ši tradicija siekia 2800 metų prieš Kristų. Tada žiedus pradėjo mūvėti faraonai. Egiptiečiams apskritimas simbolizavo dievus - Saulę ir Mėnulį - jungiančio ryšio amžinumą. Nesvarbu, iš kokios medžiagos - odos, kaulo, kanapinės virvutės, - būtų padaryti žiedai. Daugiau dėmesio tokiems dalykams skyrė graikai, jie perėmė paprotį po 332 metų prieš Kristų, kai Aleksandras Makedonietis užėmė Egiptą. Tada pasirodė žiedų iš metalo, dažniausiai - geležies. Romoje vyrai sužadėtinėms dovanodavo sidabrinius arba auksinius žiedus. Papuošalo vertė turėjo liudyti būsimą pasiturimą gyvenimą. Romėnai sukūrė ir gražią legendą: išrinktajai žiedą reikia užmauti ant kairiosios rankos bevardžio piršto, kuris esą turi tiesioginį ryšį su širdimi per vena amoris (meilės gyslą).

Europoje, vėliau ir Jungtinėse Valstijose žiedas net iki XIX amžiaus buvo žmonos pavaldumo vyrui simbolis. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą mūsų žemyne tą papuošalą mūvėti buvo privaloma tik moterims.  1900 metų duomenimis, JAV 15 proc. vyrų buvo nusprendę mūvėti santuokinio ryšio simbolį. Vyrų nuotaikų permainų priežastis kai kas sieja su karo sumaištimi, kai žiedas turėjo priminti mylimą žmoną. Kiti mano, kad žiedai abiem lytims paplito už Atlanto, vėliau ir Europoje dėl juvelyrikos firmų reklamų.

Kodėl bulgarai pritardami purto galvą, o neigdami - linksi?

Pėdsakai nuves toli už Bulgarijos - nevienareikšmių mums gestų pasitaiko ir Turkijoje, Graikijoje, Albanijoje bei... Indijoje.   Turbūt ten ir reikėtų ieškoti paaiškinimo. Krašto vakarinėje dalyje paplitęs gestas linkčioti galva į šonus, į rankų pusę. Jis turi daug reikšmių, viena iš jų - patvirtinimas, įtikinantis pašnekovą, kad sutinkame su tuo, ką jis sako. Galima spėti, kad modifikuota to gesto atmaina pateko į Balkanų šalis ir Turkiją.  

Čarlesas Darvinas 1872 metais išleido knygą, kurioje aprašė, kaip emocijas išreiškia žmonės ir gyvūnai. Rinkdamas medžiagą jis išsiuntinėjo klausimynus dėl pritariančių ir neigiančių gestų viso pasaulio misionieriams. Paaiškėjo, kad dauguma žmonijos pritaria mūsų būdui reikšti tuos pačius norus, nors esama šalių, kur "taip" ir "ne" neišreiškiami galvos judesiu. 

Ar galima mirti iš juoko?

Deja, taip. Toks įvykis nutiko 1989 metais, kai danas Ole Bentzenas mirė kino teatre, žiūrėdamas filmą "Žuvelė vardu Vanda". Jo pulsas viršijo 250 tvinksnių per minutę ir toks išliko kurį laiką, dėl to sutriko kraujo apytaka.

Kodėl kraujo dėmes reikia šalinti šaltu vandeniu?

Klausimas nėra paprastas. Visų pirma, kraujas yra iš daugelio sudėtinių dalių sudarytas skystis. Tą akimirką, kai kraujas išsilieja, jame įvyksta daug biocheminių procesų, vadinamų krešėjimo kaskada, ir susidaro krešulys. Viskas gerai, jeigu krešulys uždengia pažeistą kraujo indą, - juk tokia jo paskirtis. Prasčiau, jeigu kraujas kreši ant baltų marškinių: tada susidarančios fibrino skaidulos stipriai įsigeria į medžiagą. Fibrinas yra baltymas, netirpstantis vandenyje, tad jo atsikratyti skalbiant ne juokų darbas. Dėl to kraujo dėmes reikia šalinti kuo greičiau, geriausia iškart.

Štai ir prieiname prie vandens temperatūros. Šiltas vanduo dar labiau pagreitina krešėjimo procesą ir tik paryškina dėmę. Kuo šalčiau, tuo lėčiau vyksta cheminiai procesai. Geriau nesunkinti sau darbo - iš pradžių kraujo dėmę geriausia paplauti vandeniu, praskiestu silpnu dėmių valikliu, ir tik paskui išskalbti drabužį 30-40 laipsnių temperatūroje.  

Yra dar vienas būdas, kuris gali pagelbėti. Dėmę galima... apspjauti.  Geriausia palikti seiles kelioms minutėms - jose esantys enzimai paveiks kraują, bus lengviau pašalinti dėmę.

Kodėl nejodinėjame ant zebrų?

Trumpiausias ir taikliausias atsakymas: nes jų dar neprisijaukinome. Šiuolaikinių arklių paklusnumas ir noras bendrauti  - daugiau kaip 5 tūkst. metų kantrios atrankos, t. y. individų, turinčių žmogaus norimų bruožų, dauginimo rezultatas. Kokie tie bruožai? Ne per daug baikštus, ištvermingas, stotingas... Labai svarbų vaidmenį vaidina neagresyvumas. Šio testo zebrai neišlaikytų - suaugę jų individai greitai įniršta, jie spardosi ir kandžiojasi.

Tiesa, yra keliolika atvejų, kai zebrai buvo išjodinėjami ar net kinkomi, bet visada kildavo problemų tramdant dryžuotuosius nenuoramas. Ar tai reiškia, kad zebrais neįmanoma jodinėti? Ilgai trunkanti ir gerai apgalvota selekcija po keleto dešimtmečių tikriausiai leistų pasiketi norimų rezultatų. Tačiau zebrai lytiškai subręsta maždaug ketverių metų, vadinasi, rezultatų būtų galima tikėtis po poros šimtų metų sunkių pastangų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"