TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kaip tapti Džeimsu Bondu

2010 03 13 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

Galima išmokti valdyti stresą, net labai stiprų. Bet kaina, kuri už tai sumokama, didelė. Tai - širdies ligos.

Šiaurės Karolinos pietrytinė dalis. Fort Bregas. Elitinių oro desantinės kariuomenės ir specialiųjų pajėgų dalinių būstinė. Garsioji JAV armijos ištvermės mokykla. Čia daktaras Andy Morganas iš Jeilo universiteto medicinos akademijos nusprendė stebėti stiprų stresą patiriančius žmones. Mokykloje vyrauja įsitikinimas, kad žmogų galima padaryti atsparų stresui. Per treniruotes kareiviams tenka patirti perkrovos, smurto ir kančių, kad užsigrūdintų, taptų atsparūs. Tai šiek tiek panašu į Pavlovo eksperimentus: kuo daugiau sukrėtimų patiria psichika, tuo daugiau vėliau žmogus gali ištverti.

Devyniolika dienų trunkančios treniruotės sunkiausias etapas vyksta slaptame centre Kemp Mekole, vadinamajame ištvermės treniravimo centre, kuris įrengtas kaip belaisvių stovykla. Ten yra sargybos bokšteliai, spygliuotos vielos aptvaras, betoninės kameros ir metaliniai narvai, net rietuvė karstų bei kryžių, kad būtų baisiau. Tikras pragaras žemėje.

Pašaliniai asmenys negali lankytis stovykloje, o tai, kas dedasi už vielų, dengia aukščiausio slaptumo laipsnio skraistė. A.Morganui tokia stovykla - ideali vieta ekstremaliam stresui tirti. Jeigu jums atrodo, kad tai tik mokymas ir kareiviai žino, jog iš tikrųjų jiems niekas negresia, pasidomėkite tuo, ką atskleidė A.Morganas. Inscenizuotų tardymų metu "belaisvio" pulsas pašoka aukščiau 170 tvinksnių per minutę (normalus yra 70). Matavimas taip pat parodė, kad tardomų ištvermės mokyklos kursantų organizmuose išsiskiria daugiau streso hormonų negu pilotui tupdant lėktuvą arba parašiutininkui šuolio metu. Streso hormonų koncentracija tokia didelė, kad išjungia imuninę sistemą ir sukelia organizmo katabolizmo būklę, kai šis ima ardyti savo audinius, kad jais pasistiprintų. Vidutinis kūno masės sumažėjimas per tris sunkiausias mokymo etapo dienas yra 10 kilogramų!

Neskęsti skandinamam

A.Morgano tyrimai, pirmieji tokios rūšies tyrimai pasaulyje, davė puikių rezultatų. Jie parodo, kokiems žmonėms pavyksta lengviau ištverti sekinančius tardymus ir blaiviai protauti, nors kausto paralyžiuojantis siaubas. A.Morganas stebėjo dvi kursantų grupes: vieną sudarė įprastinių linijinių dalinių, pavyzdžiui, pėstijos, kareiviai, kitą - komandosai. Kurso pradžioje abi grupės beveik nesiskyrė, bet kai tik mokymas tapdavo išties stresinis, tarp jų išryškėjo esminių skirtumų, visų pirma dėl išsiskiriančio neuropeptido Y (NPY) kiekio. NPY - tai amino rūgščių grandinė, veikianti kraujo spaudimo reguliavimą, mokymosi ir įsiminimo procesus. Veikia raminamai, išsklaido baimę ir stabdo stresinių hormonų, pavyzdžiui, noradrenalino, poveikį. NPY - tai gesintuvas, kuriuo pasinaudoja mūsų smegenys, kad gesintų susijaudinimo ir išgąstingos reakcijos liepsnas. Taip žmogus gali teisingai elgtis, kai stresas ištinka kaktos smegenis, atsakingas už padėties analizę.

Kaip nustatė A.Morganas, komandosų organizmai sukuria gerokai daugiau NPY negu paprastų kareivių. Be to, praslinkus 24 valandoms po treniruotės pabaigos jų NPY lygis vėl tapdavo normalus, o paprastų kareivių būdavo gerokai žemesnis. Dėl NPY gausos nervų sistemoje komandosai, išgyvenantys stresą, sąmoningiau protaudavo ir kur kas lengviau ištverdavo tardymą.

Karo laivyno komandosų mokymo centre narus patikrindavo, ar šie tinkami pavojingiausioms užduotims vykdyti. Jūrininkams buvo surišamos rankos už nugaros ir kojos, tarp dantų įspraudžiamas naro kaukės dirželis. Tada jie metami į olimpinių matmenų plaukiojimo baseiną. Privalo nepaskęsti. Kuo desperatiškiau kuris nors blaškosi, tuo greičiau nusikamuoja. Reikia sutramdyti stiprų troškimą įkvėpti oro ir nusiraminti. A.Morganas žino, koks siaubingas tas pergyvenimas. Pats pasiprašė būti surištas ir įmestas į vandenį, kad patirtų, ką jaučia jūrininkai. Daugelis kursantų greit perpranta vienintelį būdą nepaskęsti. Reikia atsileisti, nugrimzti į baseino dugną, stipriai atsispirti, iškilti, įkvėpti oro pro suspaustus dantis ir vėl kristi į dugną.

Šio išbandymo metu daug drąsuolių praranda sąmonę. A.Morganas matė ne vieną, kurį narams teko traukti iš baseino dugno. Ištrauktieji guldomi ant šono, o kai tiktai atsipeikėja, instruktorius šaukia: "Pasiduodi?! Pasiduodi?!" Šie turi pusę minutės atsakyti arba išvaromi iš kursų. Jeigu nenori pasiduoti, gauna dar pusę minutės atsikvėpti, po to juos vėl meta į baseiną.

Kito sunkaus išbandymo metu jūrininkai naktį išvežami penkis kilometrus nuo kranto, įsakoma nuplaukti iki nustatytos vietos paplūdimyje. Išmesti į jūrą jie privalo plaukti po vandeniu, uždrausta iškilti į paviršių, kol pasiekia tikslą. Kad būtų dar sunkiau, nustatomas laikas ir draudžiama nusileisti giliau kaip 7,5 metro. Jiems draudžiama plaukti lygiagrečiai su krantu ar įsidėmėti tikslą. Už nusižengimą taisyklėms baudžiama šalinimu iš kursų. Turi būti greiti, efektyvūs ir tikslūs.

Stebėdamas povandeninę navigaciją ir praktiką baseine, A.Morganas nustatė, jog lemiamą įtaką kursanto rezultatams daro smegenyse vykstantys procesai. Sėkmė priklauso nuo išskiriamo NPY kiekio. Mokslininkas taip pat nustatė, kad geriausių povandeninių navigatorių organizmai išskiria nemažus kiekius natūralaus steridų hormono DHEA, kuris švelnina kortizolio (streso hormono) poveikį ir padeda hipokampui, smegenų sričiai, atsakingai už erdvinę orientaciją ir atmintį. Narai, kurių užregistruota didžiausia NPY ir DHEA koncentracija, pasiekė geriausių rezultatų.

Drąsuolio širdis neilgaamžė?

Tyrimų metu A.Morganas atrado paprastą ir tikslų rodiklį, kuris leidžia numatyti, kas ištvers ir geriausiai pasirodys didžiausio streso sąlygomis. Tiesą pasako širdis, konkrečiai - jos gebėjimas keisti ritmą. Sveikų žmonių širdis pamainomis paskuba ir sulėtėja. Bet atspariausiųjų stresui ta kaita nedidelė. Jie turi kažką tokio, ką galima pavadinti metronominiu plakimu: jų širdys, nesvarbu, kokios aplinkybės, plaka tolygiai. Pulso rūšies ir atsparumo streso biologinis paaiškinimas akivaizdus: neuropeptidas Y švelnina bei ramina. Kuo daugiau jo smegenų pagrinde, kuris reguliuoja širdies ritmą, tuo jos ritmas ramesnis.

A.Morganas analizavo kareivių ir jūrininkų širdžių plakimą prieš šiems patiriant stiprų stresą. Kaip buvo tikimasi, tie, kurių širdys plakė metronomiškai, geriau pasirodė ištvermės mokykloje, geriau atliko povandeninės navigacijos bandymą. A.Morganas analizavo jų širdžių ritmą prieš kovą. Visi dėvėjo kovinę aprangą ir laukė pavojaus signalo, po kurio turėjo bėgti prie pastato, priešą padaryti nekenksmingą ir išlaisvinti įkaitus. Kareiviai, kurių širdys plakė metronomiškai, daugiau kartų pataikydavo priešams, po jų akcijų būdavo mažiau užmuštų įkaitų.

Deja, mažesnė širdies ritmo kaita palanki ligai ir sukelia staigios mirties riziką. A.Morganas svarsto, ar tai, kas leidžia puikiai susidoroti su dideliu stresu, gali blogai paveikti širdį po penkiasdešimtmečio? Bet ir be to "tai" komandosai dažniausiai nesulaukia penkiasdešimtmečio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"