TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kalėdos vasarą

AFP/Scanpix nuotr.

Vasara paliko mus. Ne vasara, bet mūsų Žemė, skriejanti elipse 30 km per sekundę, nusisuko nuo didžiausios ir karščiausios žvaigždės -Saulės. 

Lietuva savo skruostus į Saulę buvo atsukusi šiais mėnesiais: birželį, liepą, rugpjūtį. Tačiau kraštuose, esančiuose žemiau pusiaujo, šie mėnesiai yra patys šalčiausi. Tuo metu ten šėlsta žiema.

Zimbabvėje, gegužis ir birželis yra lietaus mėnesiai. Fermeriai pakėlę akis aistringai žvelgia į dangų, kuomet šis pragiedrės ir laukia lapkričio, tuomet jie sodins kukurūzus. Karštoje ir sausoje Namibijoje birželis ir liepa dvelkia šalčiu. Oro temperatūra kartais nukrenta iki nulio ir žemiau. Po šalčių, atkeliauja vasara ir metų pabaigoje švenčiamos šventės – Šv. Kalėdos ir Kwanzaa. Pastaroji švenčiama, kuomet Afrikoje karšta vasara, - nuo gruodžio 26-sios iki sausio 1-osios.

Kwanzaa nėra religinė šventė. Dauguma afrikiečių yra ne krikščionys, o musulmonai. Krikščionių priskaičiuojama tik 350 mln. Jie švenčia Kalėdas. Švenčiantieji Kalėdas įsigyja plastikines egles arba papuošia prie namo augančius mango medžius, palmių medžiuose įkeldami liepsnojančias žvakes, dekoruoja bažnyčias, esančias Afrikos krikščionių bendruomenės teritorijose. Nesvarbu, kad lauke svilina 90 F (apie 32 C) laipsnių karštis, parduotuvių vitrinos ir langai išdabinti pieštomis snaigėmis. Ko gero, tai vienintelė galimybė jas išvysti.

Artėjant Kalėdoms ir Kwanzai, Afrikos miestai ištuštėja ir gyventojai suguža į kaimą, iš kurio dažnas yra kilęs. Afrikiečiai neskuba perimti vakarietiško blizgesio ir tradicijų, jiems savi papročiai artimesni, turintys vertę. Šventiniam stalui kepamas veršiukas arba sodyboje ramiai vaikštinėjančios vištos. Veršiukas prekybvietėse nusižiūrimas iš anksto ir pargabentas ganosi kieme. Tačiau tai nėra vienintelis patiekalas. Ant šventinio stalo puikuojasi garuose minkštinti žali bananai, airiškos bulvės, pupelės, žirniai. Kepami pyragėliai pagal buvusių kolonistų receptus.

Prabangos nedaug, ji neprilygsta Vakarų pasaulyje švenčiamoms Kalėdoms, kurių pagrindinis akcentas – dovanos. Neturtingos afrikiečių šeimos vaikams nuperka ne žaislus, bet dėvėtų rūbų šūsnį. Gruodis - vasaros mėnuo, tad mokyklos užsidaro Kalėdinėms atostogoms. Jos yra ilgiausios metų eigoje.  Pietų Afrikoje  vasaros pabaiga sutampa su balandžio mėnesio pabaiga.

Kwanzaa, kaip alternatyva Kalėdoms, buvo pradėta švęsti 1966 metais, Amerikoje gyvenančių afrikiečių šeimose. Šventę iniciavo Dr.Maulana Karenga iš Los Angeles. Šiuo sumanymu jis siekė suvienyti tautiečius. Juodaodžiai, į Naująjį pasaulį kadaise atvežti kaip vergai, tapę laisvi privalėjo turėti savo šventę. Jo manymu, Kalėdos - baltaodžių šventė. Šventės pavadinimą jis pasiskolino iš protėvių, nes tikroji Kwanzaa yra kur kas „žilesnė“.

Tūkstančius metų, kiekvienų metų pabaigoje afrikiečiai šventė šventę derliui pažymėti. Pavadinimas kilo iš Swahili kalbos "matunda ya kwanza", kuris išvertus reikštų „pirmasis derliaus vaisius“. Šioje septynias dienas trunkančioje šventėje bendruomenėje  akcentuojami septyni afrikiečių gyvenimo būdui artimi principai: umoja (vienybė), kujichagulia (apsisprendimas), ujima (atsakomybė), ujamaa (ekonominis bendradarbiavimas), nia (tikslas), kuumba (kūryba) ir imani (tikėjimas). Šių principų juodaodžiams nevalia paminti ir kasdieniame gyvenime.

Šventinis stalas padengiamas šiaudais, ant jų užklojama staltiesė. Ant stalo išdėstomi šventei būdingi simboliai: kukurūzai, kitos grūdinės kultūros, septynios liepsnojančios žvakės, bendruomenės indas su aukojamu vynu, dovanos ir trispalvė vėliava. Juoda vėliavos spalva reiškia juodaodžius, raudona – kovą už laisvę ir nepriklausomybę, žalia – viltį  kovoje.

Vasaros pradžios ir trukmės nesutapimai yra nulemti planetos sukimosi apie Saulę. Daugelio kartų mokslininkai bandė įrodinėti, kad Žemė nėra stacionari, ji sukasi. Graikų astronomas Klaudijus Ptolemėjas, gyvenęs Aleksandrijoje dar antrame Kristaus eros amžiuje teigė, kad Saulė, Mėnulis ir kitos planetos sukasi apie Žemę. XVI amžiuje lenkų astronomas Mikalojus Kopernikas (1473-1543) paskelbė, kad Žemė, sukdamasi apie savo ašį, apie Saulę apsisuka vieną kartą per metus. Tiktai aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje jo teiginiai buvo pripažinti.

Prieš Koperniką, senovės  graikų astronomas  Aristarchas Samietis (apie 310-230 m.pr.m.e.) pirmasis pamėgino apskaičiuoti atstumą iki Mėnulio ir Saulės. Jis nustatė, jog atstumas nuo Žemės iki Saulės yra 18-20 kartų didesnis, nei atstumas nuo Žemės iki Mėnulio. Už šiuos teiginius Aristarchas buvo išvarytas iš Aleksandrijos. Ilgai buvo tikima, kad viskas yra Dievo valioje ir jo rankose. Kad tik jam vienam yra žinomos visos pasaulio paslaptys.

Dėka gamtos dėsnių ir planetų judėjimo, turime tradicijų įvairovę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"