TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kalmaras: tarp sena ir nauja

2006 11 25 0:00
Jauku Kalmaro miesto senamiestyje.
Mindaugo Miliausko nuotrauka

Viename seniausių Švedijos miestų Kalmare vyko forumas "Lithuania 2006", kurį organizavo Nacionalinė Švedijos ir Lietuvos draugija, o sumanė draugijos pirmininkas, Lietuvos garbės konsulas Jarlas Brantingas. Kasmet rengiamame forume Lietuvai atstovavo per 90 delegatų.

Svetingumas

Stokholmo oro uoste pajunti: Švedijoje laukiami. Pasitinka forumo iniciatorius Brantingas. Į Kalmarą - 4 valandos autobusu. Brantingas susipažįsta su kiekvienu delegacijos nariu, pasidomi, kokiam Lietuvos regionui atstovauja. Ir tuoj prisimena, su kuo teko bendrauti per ankstesnius projektus. Jam ypač rūpi jaunimas. Čia pat autobuse aptariamos seminarų temos. Jokios problema - lietuviai lengvai susikalba angliškai.

Kalmaro "Profil Hotels" viešbutyje patenki ir į visai lietuvišką aplinką. Laukia ne tik šio miesto Švedijos ir Lietuvos draugijos nariai, bet ir visas pulkas pagalbininkų. Girdėti lietuviška šneka. Tai lietuvės, kurias likimas atvedė į Švediją. Čia ištekėjo. Moterys dirba vertėjomis, asistentėmis, gidėmis. Svarbiausia, yra lietuvybės puoselėtojos. Tai Giedrė Dennerporth, Dalia Engstrom, Lina Lingtell ir kitos. Daug simpatijų šiai šaliai jaučia klaipėdietės. Klaipėdos universitete išmokusios švedų kalbos, nesunkiai pritampa skandinavų aplinkoje. Išteka, imasi verslo, siekia mokslo.

Bendraujama bičiuliškai

Smagu girdėti, kad šiandien kaimynai kitapus Baltijos Lietuvą vertina kaip partnerę, priima mūsų patirtį, kultūros paveldą. Penkiolikos nepriklausomybės metų laimėjimai iš tikrųjų akivaizdūs, - tai švedai akcentuoja ir per kasmet vykstančius abiejų valstybių renginius. "Lietuvos dainuojanti revoliucija įkvėpė švedus ir Švedijoje gyvenančius lietuvius susiburti bendrai veiklai. Tada draugija vienijo daugiau kaip 100 narių. Prieš vienuolika metų Kalmare įsikūręs skyrius sekė demokratijos raidą Lietuvoje: domėjosi politika, įstatymų leidyba, vėliau gamtosaugos, paramos ir socialinės atskirties mažinimo ypatumais. Lietuvai įstojus Į Europos Sąjungą situacija pasikeitė. Dabar beveik visi Lietuvos regionai bičiuliaujasi su švedų kolegomis. Susigiminiavę miestai bendrus projektus siekia paversti abipuse nauda, vertina gerąją patirtį, mokosi vieni iš kitų", - pasakojo Švedijos ir Lietuvos draugijos Kalmaro miesto skyriaus pirmininkė Lina Lingtell, tiesianti bendradarbiavimo tiltus į gimtąją šalį.

Reikėtų pasimokyti

Nors Švedijos peizažas primena Lietuvą, tačiau skandinaviškasis stilius - nedideli baltomis langinėmis namai, tvarkingi ūkiniai pastatai, švara, neįkyri reklama byloja apie šios šalies pranašumus. Švedai subtilūs, santūrūs, bet prireikus pagelbės. Tuo įsitikinom ne tik forumo dienomis, bet ir vaikščiodami po senamiestį, parduotuvėje ar bendraudami neoficialiai.

Į akis krinta nusistovėjusi tvarka. Taip išvengiama sąmyšio, įtampos. Smagu, kai pradėjus temti uždegamos žvakutės, įžiebiamos įvairiausios lemputės. Tai tarsi išvaduoja nuo rudens melancholijos. Žavi ne tik tvarka, bet ir dėmesys senyviems žmonėms, ypač negalės ištiktiesiems.

Gražu kaip atviruke

Kalmaras, įsikūręs tarp Olando salos ir Stiklo karalystės (Glasriket) Smolando regione, turintis apie 60 tūkst. gyventojų, yra vienas seniausių ir gražiausių Švedijos miestų. Jo senamiestis (Gamlastan) - viduramžių Kalmaro širdis. Jo apylinkės kasmet pritraukia daugiau kaip 2,5 mln. turistų. Puikiai išsilaikę XVII-XVIII amžiaus statiniai leidžia pajusti kultūrinę istorijos dvasią. Šalia esantis uostas suteikia miestui dar daugiau patrauklumo.

Viduramžiais, dėl menkų pilies gynybos galimybių, miesto valdžia nusprendė perkelti centrą į neapgyvendintą dalį - Kvarnholmeną. Tad senojoje miesto dalyje miestiečiai statėsi vasarnamius.

Įspūdingas anglų stiliaus miesto parkas - švenčių, poilsio ir susitikimų vieta. Jo įkūrėjas buvo pirklys Johanas Jansonas. 1880 metais, po oficialaus parko atidarymo, karaliaus sekretorius viename miesto laikraščių rašė: "Miesto parke galima pasisemti sveikatos ir grožio, mėgautis vasaros kvapais tarp žaliuojančių medžių".

Ir šiandien lankytojai traukia į parką, kuriam 1985 metais buvo suteiktas Švedijos gražiausio miesto parko vardas.

Didžiausias įspūdis - legendomis apipinta Kalmaro pilis. Jos istorija siekia 800 metų. Pilis ilgą laiką buvo svarbus gynybos objektas ir dėl savo strateginės vietos vadinamas raktu į karalystę. Dabartinį vaizdą ji įgavo XVI amžiuje, kai karaliai Gustavas Vaza, Erikas XIV ir Johanas III viduramžių gynybinę tvirtovę pavertė Renesanso epochos rūmais. Pilis ilgą laiką vaidino reikšmingą vaidmenį Šiaurės šalių politiniame gyvenime. Kaip vieną svarbiausių istorinių politinių įvykių galima paminėti Kalmaro unijos sutarties pasirašymą 1397 metais. Kalmaro pilyje kiaurus metus rengiami muzikos koncertai - nuo kamerinės muzikos iki džiazo improvizacijų.

Gaudysim švediškas žuvis

"Kaip vertinate forumą "Lithuania 2006?" - teiraujuosi Nacionalinės Švedijos ir Lietuvos draugijos pirmininko Brantingo. "Manau, kad šiemet forumas yra sėkmingas dėl naujų atsiradusių kontaktų. Štai Telšių atstovai domisi medinių namų statyba, ieško partnerių. Kauniečiai su švedų verslininkais aptarė bendros įmonės, kurioje gamintų suvenyrus, idėją. Su klaipėdiečiais diskutuojame dėl daržininkystės įmonės kūrimo. Mums svarbu pirkti Lietuvoje užaugintas ekologiškas daržoves, - sakė pašnekovas. - Šiemet kolegoms iš Lietuvos pirmą kartą pasiūlėme žvejybos turizmą. Kitų metų sausį atidaromas naujas oro maršrutas Kaunas-Vekšė. Iš Karmėlavos oro uosto lietuvius, norinčius pažvejoti, skraidinsime į mūsų šalį, o savaitgalius švedai galės leisti Druskininkuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"