TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kam šventės - pats darbymetis

2011 12 17 7:00

Kas norėtų Kūčių vakarienę valgyti gruodžio 27 dieną, o Naujuosius metus švęsti sausio 2-ąją? Policininkams, pasieniečiams, kariams, medikams tai neatrodo nei keista, nei juokinga. Šventės jiems - pats darbymetis.

Kai dauguma tautiečių mėgaujasi šventinėmis vaišėmis ir sako tostus, postuose budi ne vienas šimtas žmonių. Jų pareiga - užtikrinti ramybę ir saugumą. Tačiau net tomis dienomis jie stengiasi papuošti ne itin jaukią valdišką aplinką ir padengti bent kuklų šventinį stalą. Ne visada ir ne visiems prie jo pavyksta prisėsti. Šventinėmis dienomis darbo labai padaugėja policijos patruliams, greitosios medicinos pagalbos medikams, ugniagesiams gelbėtojams. 

"Stengiuosi namiškiams bent paskambinti ir pasveikinti juos. Bet kai iškvietimų būna daug, kartais tai padarau vėlyvą naktį, kai randu laisvą minutę", - LŽ sakė daugiau kaip 40 metų greitosios pagalbos medike dirbanti vilnietė Vanda Pumputienė.

Pavojingi "nuotykiai"

Per šventes medikai iš tiesų vos spėja suktis. Iškvietimų tuomet - lyg iš gausybės rago. "Kur šventė, ten alkoholis, o kur alkoholis - ten muštynės, avarijos, sveikatos sutrikimai, apsinuodijimai. Pas girtus žmones vykti visada pavojingiau. Kai kurie jų elgiasi agresyviai, kartais net veja lauk", - pasakojo V.Pumputienė. Tačiau tokiais atvejais medikai atkaklūs. Felčerė Asta Beleišienė tikino, jog dar nebuvo nė vieno atvejo, kad medikai nepatektų į butą ir nesuteiktų pagalbos tiems, kuriems ji reikalinga. "Stovime prie durų ir įkalbinėjame. Per tą laiką, kai dirbu Greitosios medicinos pagalbos stotyje, tapau nebloga psichologe. Blogiausiu atveju kviečiame policijos pareigūnus", - patirtimi dalijosi ji. Pareigūnų pagalbos neretai prireikia ir tuomet, kai išgėrę žmonės kategoriškai atsisako vykti į ligoninę. 

Greitosios pagalbos medikai jau kelerius metus vykdami į iškvietimus būtinai pasiima racijas. "Mokomės būti saugūs, net kursai specialūs yra", - pabrėžė A.Beleišienė. Per šventes nuo alkoholio įkaitę žmonės iškrečia neįtikimiausių pokštų. Felčerė kartą per patį švenčių įkarštį išvyko pas pagyvenusią moterį, kuri staiga sunegalavo. Įėjusi į butą A.Beleišienė iki moters net prieiti negalėjo, nes du jos svečiai felčerę "terorizavo" mėgindami ją įtraukti į savo kompaniją. Vienas vyriškis lindo bučiuotis, kitas - sumanė pasidomėti vaistų dėžutės turiniu. "Pasijutau labai nejaukiai", - prisiminė A.Beleišienė. Tąkart jai pavyko išsisukti su nedideliais "nuostoliais" - į skruostą girtuoklėlis ją vis dėlto pabučiavo. Tik tada pavyko suteikti pagalbą aimanuojančiai moteriai.

V.Pumputienė per ilgus darbo metus patyrė gerokai labiau sukrečiančių "nuotykių". Kartą viename sostinės Minties gatvės butų "ligonis" medikę užpuolė mojuodamas kirviu. Kai ši suskubo sprukti, vyras į ją paleido kirvį. Laimė, jis smigo į duris. Kitą kartą pagal iškvietimą atvykusi trijų medikų brigada buvo pasitikta šūviais. "Blogai, kad artimieji ar kiti žmonės, kviečiantys medikus, nepraneša, kad nukentėjusysis agresyvus arba žmogus, turintis psichikos negalią. Tuomet iš karto imtumės atsargumo priemonių", - pažymėjo V.Pumputienė.

Sukrėtimų netrūksta

Šventes medikams sugadina tragiški atvejai. V.Pumputienė jų pamiršti negali. Kartą buvo pranešta, kad priepuolis ištiko 28 metų moterį, sergančią bronchine astma. "Dvi valandas gaivinome, bet taip ir neįstengėme nieko padaryti. Mus iškvietė per vėlai. Vaikas apsikabinęs moterį šaukė: "Mama, mama, kelkis", bet ji jau buvo negyva", - susijaudinusi prisiminė patyrusi medikė.

Po kito atvejo, kai teko eiti į butą, kurio šeimininkas šovė sau į galvą iš medžioklinio šautuvo, V.Pumputienė vakarais net į kiemą bijodavo išeiti. Taip ją sukrėtė pamatytas vaizdas.

Lemia pašalpos ir pilnatis

Per šventes stiprinamos policijos pajėgos. Tomis dienomis dirba gerokai daugiau patrulių, dalis apylinkių inspektorių. Į pagalbą pasitelkiamas ir policijos elitas - kriminalistai.

Pakruojiškė policijos patrulė Donata Sadauskienė per šešerius darbo metus namuose šventes sutiko tik kartą. "Nuomonė, kad per pačias šventes gauname daugiausia iškvietimų - klaidinga", - LŽ sakė ji. Daugiausia incidentų būna gruodžio 27-28 dienomis, kai alkoholio mėgėjai įsivažiuoja į daugiadienes. Įtakos šiai tendencijai turi tai, jog prieš šventes tokie žmonės gauna pašalpas. D.Sadauskienė atkreipė dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę. "Jei per šventes dar ir pilnatis būna, patiriame tikrą košmarą", - juokauti mėgino pareigūnė.

Pakruojo rajonas - nedidelis, tad pareigūnai iš anksto gali prognozuoti, kur kils incidentų. D.Sadauskienė pažymėjo, kad visuomenė tampa agresyvesnė, žmonės - piktesni. Tai justi ir per šventes. Daugiausia bėdų kelia tie asmenys, kurie ateina prie miestelio eglės. Nuolat kyla muštynės, kurias policininkai vos spėja tramdyti. Tačiau D.Sadauskienė džiaugėsi, kad bent jau Pakruojyje į butus patruliams tenka vykti retai. 

Nemalonūs prisiminimai

Šventės - pats darbymetis ir ugniagesiams. 26 metus Vilniuje ugniagesiu dirbančiam Vytautui Nenartavičiui budėti tomis dienomis -ne naujiena. Iškvietimų tuo metu padaugėja. Neretai tenka vykti į tragiškai pasibaigusius gaisrus, traukti žmonių kūnus. Tokių naktų ugniagesiai prisiminti nemėgsta. Kaip ir kraupių avarijų. Prieš kelerius metus viena tokių įvyko Naujųjų metų naktį Nemenčinės plente netoli Vilniaus susidūrus trims automobiliams. Tuomet avarijoje žuvo Seimo nario Broniaus Bradausko sūnus Andrius ir kitą automobilį vairavęs Kalėjimų departamento pareigūnas. Dvi su šiuo važiavusios mergaitės buvo sunkiai sužalotos. Trečiame automobilyje važiavo verslininko Nerijaus Numavičiaus tėvai Vladislavas ir Irena Numavičiai. Jie taip pat buvo sužeisti. Ugniagesiams iš metalo gniaužtų teko vaduoti visus sužeistuosius, ištraukti žuvusiųjų kūnus.

Pabamba ir atleidžia

Nė vienas LŽ pašnekovas, kai rinkosi profesiją, negalvojo apie tai, kad teks aukoti švenčių vakarus, kuriuos kiti praleidžia su šeima. Abi kalbintos medikės sakė, kad vyrai ir vaikai pabamba ir atleidžia. "Man vis sako - eik iš darbo, ten tik kvailas gali dirbti. Tokia jau esu - kvaila, dirbti kur nors poliklinikoje su popierėliais negalėčiau. Tai ne man. O šventės gali būti bet kada", - juokėsi V.Pumputienė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Kenos užkardos pasienietis Robertas Ruzgas šiemet budės gruodžio 26 dieną. "Į svečius nelabai kur nuvažiuosi. Bet mano šeima jau pripratusi. Vaikams 17 ir 13 metų. Jie kitokio tėvelio ir nėra matę, tik su uniforma ir į darbą lekiantį", - LŽ sakė R.Ruzgas. Tačiau jis juokavo įžvelgiantis darbo per šventes pranašumų: pareigūnai už tokias dienas gauna dvigubą atlyginimą, o kai nešventi, dar ir sutaupai.

Tad iškeisti šventes į darbą mielai sutinka ir patruliai. "Paprastai susitariame: vieni budi per Kalėdas, kiti - per Naujuosius metus. Ypač jaunesni kolegos patys prašosi, kad leisčiau dirbti tomis dienomis", - LŽ pasakojo Šiaulių rajono patrulių rinktinės vadas Saulius Baltakis. Pats jis šiemet dirbs Naujųjų metų naktį, nes jam Kalėdos - daug svarbesnė šventė. 

Vilniaus oro uoste muitininku dirbantis Saulius Šikšnius per Naujuosius taip pat dirbs, tačiau ketinimų švęsti neatsisako. "Su šeima švęsime arba sausio 2-ąją, arba 6-ąją. Koks skirtumas kada, svarbu, kad visi kartu", - pareiškė jis.

Artimųjų ilgesys

Poste šventes sutiks Rukloje tarnaujantys grandinis Ruslanas Jevdokimovas, vyresnysis eilinis Ramūnas Juzumas, leitenantas Gediminas Radikas. "Niekas neprieštarauja, juk tai tarnyba", - sakė R.Jevdokimovas. Kariai eglutę papuošia, tačiau užkandžiauti ar kalėdaičių laužti prie stalo nesėda. Nejaugi ir merginos neužeina gražių jaunų vyrų pasveikinti? "Priešas kaip tik tokių progų ir telaukia. Todėl turime būti budrūs. Gal tos merginos - priešo šnipės?" - šmaikštavo kariai. Visi jie pabudėję grįžta į namus ir, nors pavėluotai, gali susėsti su šeima prie stalo. 

Kur kas sunkiau yra misijose tarnaujantiems kariams. Jie saviškių nemato ilgiau nei pusmetį. Per Kalėdas kariai itin aštriai pajunta, kad bendravimas su artimaisiais kompiuteriu ir telefonu neatstoja buvimo drauge. 

LŽ susisiekė su šiuo metu Afganistano Goro provincijos sostinėje Čagčarane tarnaujančiais vyresniuoju leitenantu Tomu Pakalniškiu ir karo kapelionu majoru Virginijumi Veilentu.

"Mes čia daugiau kaip mėnuo. Orai nelabai kalėdiški, dieną temperatūra pakyla iki dešimties laipsnių šilumos. Bet sniegą matome, juk šalia - kalnai", - pasakojo T.Pakalniškis. Tačiau kariai jau ruošiasi Kalėdoms ir turi dirbtinę eglutę. Virtuvės darbuotojai iškeps kūčiukų. 

"Meluočiau, jei sakyčiau, kad kariai nelaukia lėktuvo su kalėdiniais siuntiniais iš namų. Geri mūsų virėjai ir jų kūčiukai skalsūs, bet vis tiek ne tokie, kaip iš namų", - LŽ tvirtino karo kapelionas V.Veilentas. Karių stovykloje bus surengta ir Kūčių vakarienė, ir Bernelių mišios aukojamos. Kariai turės kelias laisvas valandas, kad galėtų susisiekti su namiškiais Lietuvoje. "Nežinau, kaip jiems seksis, internetas gali "užlūžti". Tačiau tokį vakarą artimieji turi bent pasikalbėti, jei negali būti greta", - sakė V.Veilentas. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"