TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Karališkasis Danijos Viborgas - Marijampolėje

2006 05 17 0:00
Nytorovo turgaus aikštė, įrengta nugriovus čia buvusią katalikišką Šv. Hanso bažnyčią (nežinomo autoriaus paveikslas, XVIII a.).
Autoriaus nuotrauka

Danija lietuviams labiausiai sietina su sostine Kopenhaga ir jos simboliu - undinėle, retas nėra girdėjęs apie didįjį pasakininką Hansą Christianą Anderseną. Tačiau marijampoliečiai turi progą susipažinti su Danijos istorija ir kitokiu rakursu, net niekur neišvykę, tik užsukę į vietos kraštotyros muziejų. Į Marijampolę atvežta dalis kadaise karališkojo Viborgo miesto muziejaus ekspozicijų.

Pačiame Jutlandijos pusiasalio viduryje įsikūrusio Viborgo muziejininkas Jesperas Hjermindas, pristatydamas dviejose kraštotyros muziejaus salėse vos tilpusius eksponatus, sakė, kad gabenti į Lietuvą jie parinko tai, kas galėtų geriausiai papasakoti apie jų krašto ir paties Viborgo praeitį bei ką lengviausia transportuoti.

"Savo muziejaus ekspoziciją norėjome atvežti dar prieš trejus metus, kai marijampoliečiai Viborge buvo pristatę savo miesto praeitį, bet tuomet nebuvo galimybių. Todėl, kai tik sužinojom apie baigtą restauruoti Marijampolės kraštotyros muziejų, iš karto pradėjom rengti ekspoziciją", - pasakojo Hjermindas.

Ekspozicijų salėse tilpo daug Viborgo miesto praeities paminklų - nuo senųjų laikų iki mūsų dienų. Pasak danų archeologo, šiandien sunkoka patikėti, kad vos per 40 tūkst. gyventojų turintis miestas kadaise buvo vadinamas karališkuoju. Ilgus amžius Danijos karaliai būdavo karūnuojami du kartus: sostinėje Kopenhagoje ir Viborgo katedroje. Nuo kada taip daryta, muziejininkai tebesiaiškina. Mano, kad tai gali būti susiję su šventuoju paskelbtu karaliumi Knutu Didžiuoju. Visai įmanoma, kad apie 1018 metus ten, kur dabar yra įsikūręs Viborgas, jis buvo pasistatęs savo karališkąjį dvarą. O šalia jo esančioje gyvenvietėje tais pačiais metais buvo pradėtos kaldinti ir pirmosios Viborgo miesto monetos. Istorikų nuomone, tuo metu Viborge buvo itin stipri katalikybės dvasia. Yra duomenų, kad XII a. viduryje mieste buvo 13 parapijinių bažnyčių, 4 vienuolynai ir katedra, kurioje iki pat 1681 metų buvo karūnuojami Danijos karaliai. Garsioji katedra, kurios kriptose ilsisi ir kai kurie Danijos karaliai, yra išlikusi iki mūsų dienų, o katalikybė Viborge XVI a. pradžioje turėjo užleisti vietą reformacijai. Tai jos idėja buvo 1528 metais Viborge atidaryti pirmąją spaustuvę, o metais vėliau pradėtos griauti parapijinės bažnyčios. Išliko tik dvi, veikusios prie vienuolynų, ir katedra. Ten, kur anksčiau stovėjo bažnyčios, buvo įrengtos didžiulės aikštės, jose vykdavo turgūs. Nuo to laiko Viborge, nepaisant vis siautėjusių gaisrų, prasidėjo ekonominis pakilimas, užtrukęs iki šių dienų.

"Šiandien Viborgas yra ekonomiškai stiprus miestas, tačiau jo įtaka politiniam šalies gyvenimui nėra didelė. Tikimės, kad po kitų metų administracinės reformos, kai Viborgas taps Centrinės Jutlandijos sostine, situacija turėtų keistis", - sakė Hjermindas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"