TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Karas yra seksualiai patrauklus

2012 04 01 16:39

Kodėl zulusės bėgiojo nuogos priešais karius, o beduinės drąsino vyrus kovoti apnuogindamos krūtinę?

Jeigu karas yra biologinės evoliucijos produktas, o evoliucijos motoras reprodukcija, tai vyrų pomėgis pakariauti turėtų būti siejamas su seksu, t. y. moterų ir vyrų santykiais. Šį ryšį suvokti galėtų padėti Helen Mary Lucy Swanwick, feministės ir pacifistės, mintys: "Apgailestaudama turiu pripažinti: nors karus kariauja vyrai, jie to nedarytų, jeigu mainais nesusilauktų tokio didelio moterų susižavėjimo." Išvertus šį sakinį į biologijos kalbą, reikštų, kad kario mentalitetas - tai bruožas, už kurį mūsų giminė "dėkinga" pramotėms, mėgusioms į agresiją linkusius vyrus.

Aristofanas "Lizistratoje" mėgaujasi aprašydamas hipotetinę situaciją, kai Atėnų ir Spartos moterys sutarė sugrąžinti savo miestams taiką: jos nusprendė, kad kol vyrai nenutrauks Peloponeso karo, nepriims jų į savo guolį. Tikrovėje viskas turėtų klostytis priešingai.

Tikriausiai jau akmens amžiaus moterys jautė ypatingą potraukį kariams, o jeigu šitokios lengvatos tęsiasi ganėtinai ilgai, populiacijoje išplinta agresyvaus elgesio genai.

Akivaizdžiausia karų priežastis - siekis iškovoti ir/arba užsitikrinti, geriausiai išimtinį, priėjimą prie to, kas vertingiausia. Jau tūkstančius metų tuos turtus žmonių bendruomenės gaudavo beveik išimtinai karių dėka. Taip pat jie buvo vieninteliai bendruomenių gynėjai, kad ir nuo siaubiančių apylinkes kaimynų. Todėl taip dažnai bendruomenės apdovanodavo savuosius "karžygius" aukštu visuomeniniu statusu ir pilkam žmogeliui nepasiekiamomis privilegijomis.

Vienas tokių apdovanojimų - seksualinio aktyvumo privilegijos. Daugelio rūšių patinai suinteresuoti turėti kuo daugiau patelių. Taip pat ir mūsų rūšies: kuo daugiau moterų vyras gali apvaisinti, tuo didesnės reprodukcijos sėkmės gali tikėtis. Daugiausia žmonų turi aukščiausio statuso vyrai. Mahometas turėjo 16 žmonų ir 6 suguloves, bet tai labai kuklus haremas palyginti, pavyzdžiui, su bibliniu Saliamonu, kuris turėjo 700 žmonų ir 300 meilužių. Rekordininku laikomas Mulajus Ismailas, XVI-XVII amžių sandūros Maroko Alavitų dinastijos sultonas - jis turėjo tūkstantį žmonų ir 888 vaikus.

O kaip tai atrodo iš moterų perspektyvos? Moterims reprodukcija labai daug kainuoja. Tai daugelio mėnesių nėštumas, daugybė su juo susijusių nepatogumų, skausmingas gimdymas. Vėliau naujagimį reikia maitinti krūtimi, o tai iš motinų atima daug energijos ir kaloringo maisto. Ir rūpintis juo, kol taps savarankiškas. Be to, moterys labai lengvai pastoja.

Tokiomis sąlygomis moterys turi būti labai išrankios ir stengtis surasti tokį partnerį, kuris ne tik suteiktų šansų rastis sveikam, gajam ir gerai augančiam palikuoniui, bet ir galėtų atlyginti jų patirtus vargus. Darvinas įrodė, kad sprendimą dėl sekso paprastai daro patelės. Nors patinai stojasi - kartais tiesiogine prasme - ant galvos, kad padarytų įspūdį potencialiai partnerei ir atbaidytų galimus konkurentus, bet renkasi patelės.

Tada smurtą galima laikyti strategija nenorimų vyrų, kurie nepripažįsta evoliucinės moterų teisės pasirinkti. Kokios seksualinės atrankos pasekmės mus dominančiame kontekste? Kariai paprastai turi aukštą statusą bendruomenėje, o progai pasitaikius gali gauti vertybių ir jas išlaikyti. Todėl nereikėtų stebėtis, kad jie visada buvo gardus kąsnelis moterims.

Juk karas taip pat seksualiai patrauklus! Vienos VII amžiaus arabų poemos autorė taip gundo karius: "Laimėkite, o mūsų glamonės ir minkščiausi kilimai jūsų lauks." Tai anaiptol ne magija iš tūkstančio ir vienos nakties. Jaunos zulusų moterys nuogos prabėgdavo prieš išžygiuojančių į mūšį karių eiles, o beduinės įkvėpdavo savo vyrus kovai apnuogindamos krūtines. XVIII amžiaus Europoje "išvaizdus jaunas karininkas" buvo beveik suvedžiotojo prototipas. Ir ne tik literatūroje. Husarų - kavalerijos karių - atveju ta taisyklė neapsiribodavo tik karininkais. Akinantis munduras, aukštos kailinės kepurės, aptemptos kelnės, o dar kailiu apkraštuotos pelerinos, laikomos ant rankos - tai klasikinis genetinės reklamos pavyzdys. Nieko keista, kad husarai meilužiai turėjo daug geresnę reputaciją negu kovotojai. Jų pergalės mūšio lauke toli gražu ne tokios imponuojančios."

Tokia Eroto ir Marso sąjunga tikrai nėra tik senųjų epochų ir kitų kultūrų būdingas bruožas. Antrojo pasaulinio karo metais britės be skrupulų turėdavo intymių kontaktų su salose dislokuotais amerikiečių kareiviais. "Tai nebuvo nemoralu, - pusiau juokais aiškino viena britė. - Juk vyko karas." Kitoje pusėje Atlanto taip pat jautriai išvykstančiuosius į frontą išlydėdavo Amerikos moterys, dažnai vadintos pergalės mergaitėmis arba besiglaustančiais triušiukais, nes manė tokiu būdu vykdančios patriotinę pareigą.

XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Amerikos žurnalistas Chrisas Hedgesas siuntė korespondencijas iš karo niokojamos buvusios Jugoslavijos. "Karo metu normos buvo atidėtos. Moterys, kurios anksčiau dorovingai gyveno ir leisdavo laiką namų židinio ramybėje, dabar neabejodamos įsitraukia į atsitiktinį seksą, o vyrai, kurių vienintelis švietalas tai, kad gali atimti kam nors gyvybę, tampa geismo objektais. Tai bent! Žudikai ar vietinių gaujų vadovai tampa seksualinių fantazijų objektais."

Parengė OSVALDAS ALEKSA 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"