TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kartu į amžinybę

2010 10 30 0:00
Bendras antkapis abiem.
LŽ archyvo nuotrauka

Naminių gyvūnėlių kapinės - jokia naujiena. Tačiau vis dažniau šeimininkas nori būti palaidotas kartu su mylimu augintiniu. Valdžios atstovai tam neprieštarauja.

Linkolnšyro architektai šių metų pradžioje suprojektavo bendras žmonių ir gyvūnų kapines. Jos jau įrengtos, todėl norintieji gali pasiimti į kapą ir numylėtą gyvenimo draugą.

Tokia laidojimo mada vis labiau plinta. Daugėja "gamtinių" kapinių, kuriose mirusieji laidojami suyrančiuose karstuose. Vieta joms parenkama miškuose, kad nekiltų sunkumų laidojant gyvūnus kartu su šeimininkais. Vakarų Kornvalio Penvito gyvūnų krematoriumo savininkė Penny Lally padėjo į amžino poilsio vietą atgulti daugiau kaip 50 britų su jų augintiniais. Paslauga teikiama nuo 2003 metų. Šiuo metu jau rezervuota per 120 vietų. Geriausia P.Lally klientė - 54 metų gyvūnų mylėtoja Carole Munday. Moteris nori, kad ji ir vyras Robertas būtų palaidoti šalia 17-mečio auksaspalvio retriverio Dilano, kuris nugaišo 2008-ųjų vasarį. C.Munday rezervavo vietą ir savo veisliniam ristūnui Merlinui. "Dilanas buvo ne tik geriausias šuo pasaulyje, bet ir fantastiškas draugas, todėl nemanau, kad jis turėtų ilsėtis kitur nei aš. Mane siutina, kai žmonės sako: "Tai tik šuo!" Gyvūnai mums dovanoja besąlygišką meilę, nekritikuoja ir nepriekaištauja. Su vyru dažnai priglaudžiame benamius gyvūnėlius. Žirgą Merliną atsivežėme iš Rumunijos - ten jis buvo laikomas siaubingomis sąlygomis", - aiškina Carole.

C.Munday už vietą kapinėse Dilanui, sau ir vyrui sumokėjo 2800 svarų (daugiau kaip 11 tūkst. litų), o už vietą Merlinui - 650 svarų (per 2500 litų). Kiti jos šunys - Lanselotas, Džinerva ir Dželahedas - taip pat kada nors atguls poilsio tose pačiose kapinėse. "Panašiai kainuoja ir įprastos laidotuvės. Gyvūnėlius dedame į karstelius, nupintus iš gluosnių vytelių. Niekada nenorėjau būti kremuota. Yra manančiųjų, kad mes trenkti, bet greičiausiai jie nenutuokia, kiek daug gyvūnai gali reikšti žmogaus gyvenime", - sako C.Munday.

Taip mąstančiųjų yra ir daugiau. Šiaurės Jorkšyro grafystėje, netoli Skiptono, esančių "gamtinių kapinių" valdytoja Wendy Pratt prisimena, kaip viena klientė domėjosi, ar ji galės būti palaidota kartu su savo kate. "Susidomėjimas tokiu laidojimu nuolat didėja, nes žmonės

sužinojo, jog tai įmanoma", - teigia kapinių prižiūrėtoja.

Anglijoje kasmet nugaišta beveik 1,5 mln. šunų ir kačių. Apie 300 tūkst. jų užkasami soduose prie namų, 1000 - gyvūnų kapinėse, 100 tūkst. - kremuojami, o kiti patenka į šiukšlynus kaip medicininės atliekos. 19 Jungtinėje Karalystėje esančių gyvūnų laidojimo vietų, priešingai nei žmonių kapus, nuolat tikrina aplinkos apsaugos skyrių inspektoriai. Pirmosios kapinės buvo įrengtos Lankašyro grafystėje dar 1995 metais, nors pigiausia gyvūnus kremuoti. Ši paslauga kainuoja nuo 75 iki 200 svarų, įskaitant urną (apie 280-800 litų), nes nereikia papildomos vietos kapams.

Dar prieš 30-40 metų niekas rimtai apie bendrą laidojimą negalvojo, tačiau šiandien vis daugiau žmonių nori atgulti amžinojo poilsio kartu su savo augintiniais. "Dauguma jų aprauda gyvūną kaip šeimos narį", - sako veterinarė Elani Pendelbury. Ji primena, kad nugaišę gyvūnėliai įamžinami ne tik laidojant. Rytų Londono gyvūnų kapinėse įrengtas šuns letenos formos "Amžinybės sodas". Jame už 25 svarus galima nusipirkti medalioną su antkakliu nugaišusiam augintiniui pagerbti.

E.Pendelbury nemano, kad laidojimas su gyvūnais - nauja mada. Gyvūnėliai yra labai svarbūs vyresnio amžiaus ir vienišiems žmonėms, nes paįvairina jų gyvenimą ir suteikia tam tikros tvarkos. Be to, Senovės Egipto valdovai laikė savaime suprantamu dalyku būti laidojami su mumifikuotomis katėmis, beždžionėmis ir paukščiais, nes tikėjo, kad jie, kaip ir žmonės, toliau gyvena kitame pasaulyje. Anglosaksų riteriai taip pat buvo laidojami su visu turtu, o kariai - su savo žirgais. Krikščionybės laikais šio papročio - kaip pagonybės apraiškos - atsisakyta. Vis dėlto XIX amžiuje Londono Haidparke atsirado gyvūnų kapinės, net su antkapiais. (Vilniuje, Markučiuose, taip pat dar galima rasti daugiau kaip šimto metų senumo šunų antkapių.)

"Pagarsėjusi šuns ištikimybė triumfavo prieš mirtį sentimentalioje Viktorijos laikų kultūroje", - kalba Kembridžo universitete dirbantis dr. Philipsas Howellas. Jis primena, kad lordas George'as Byronas norėjo būti palaidotas Niustedo vienuolyne kartu su savo niufaundlendu Boutsveinu. Tai nebuvo padaryta, tačiau 1808 metais nuo pasiutligės mirusio žmogaus antkapį iki šiol puošia G.Byrono eilės "Šuns antkapis". Nepamirštas ir ištikimas terjeras Bobis, 14 metų saugojęs savo šeimininko kapą Greifrajero Kirkjarde. Kai 1872-aisiais Bobis nugaišo, jo negalima buvo laidoti tose pačiose pašventintos žemės kapinėse. Šunelis atgulė prie kapinių vartų, netoli savo šeimininko Johno Gray kapo.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"