TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Karūnos perlas

2007 10 27 0:00

Gibraltaro gyventojai turi viską, kas geriausia Ispanijoje (klimatą) ir Didžiojoje Britanijoje (tvarka ir gerovė). Jie nori, kad taip ir liktų.

Saulei tekant šitas tolimiausias Europos rėželis skęsta akinančiame spindesy. Spinduliai krinta ant gražių senų pastatų. Britų stiliaus. Iš rytų atsispindi Viduržemio jūros paviršiuje, iš vakarų - Atlanto vandenyse. Ir susilaiko ant aukštos uolos, iškylančios aukščiau namų. Gatvėse naujausi BMV, alfa romeo ir volkswagenų modeliai. Elegantiški vyrai ir moterys skuba į darbą stikliniuose administracijos pastatuose, kokius esame pratę matyti Londone ar Paryžiuje.

Britų valdomas Gibraltaras visada buvo gerovės sala pietų Ispanijos skurdo jūroje, o pastarąjį dešimtmetį lobsta dar greičiau. Milijonieriais jau tapo daugiau kaip trys šimtai iš trisdešimties tūkstančių gyventojų. Ir ne tiktai atvykėliai, kaip Davidas Beckhamas. Jokio nedarbo. Nekilnojamo turto rinkoje bumas. Gyventojų pasitenkinimą drumsčia tik Madrido politikai, kurie stengiasi atgauti iš britų pusiasalį Ispanijai. Gibraltariečiai atrėžia: į Ispaniją - niekada, nes velniai nujotų mūsų gerovę.

Pusiasalis pateko į britų rankas karo dėl Ispanijos palikimo metu. 1713 metais, kai Utrechte buvo pasirašyta taikos sutartis, Gibraltaras tapo Didžiosios Britanijos teritorija. Britams tas teritorijos rėželis - Viduržemio jūros vartai - kadaise buvo strateginė tvirtovė. Šiandien Gibraltaras nebeturi tokios karinės reikšmės - dauguma Viduržemio jūros regiono šalių NATO narės arba sąjungininkės. Neturi nė ekonominės reikšmės: iždas Londone negauna nė penso iš vietos mokesčių, nes Gibraltaras vienas iš mokesčių rojų.

Dėlei gerų santykių su Madridu Didžiosios Britanijos vyriausybė atiduotų pusiasalį, bet pateikia vieną sąlygą: su tuo turi sutikti gyventojai. Vadinasi, jeigu net Londonas ir Madridas susitartų, "užantspauduoti" susitarimą turėtų gibraltariečiai per eilinį referendumą. 2002 metų įžanginis referendumas nepaliko iliuzijų: 99,9 proc. pusiasalio gyventojų nori likti britų valdomi. Bet iš 2005 metų lapkritį atliktos apklausos paaiškėjo, kad 58 proc. gyventojų kartu norėtų derybų normalizuoti santykius su didesne kaimyne. Iki tol Madridas nebuvo pasirašęs su Gibraltaru net susitarimo dėl mobiliųjų telefonų vadinamojo roumingo, o lėktuvai, kylantys iš Gibraltaro aerodromo, ir laivai, išplaukiantys iš jo uosto, Ispanijoje nepriimami.

"Jie visada kaišiojo pagalius mums į ratus ir laikė priešais, - sako Dylanas Martinsas, 29 metų uosto agentas, prisimindamas, kaip Franco režimas blokavo pusiasalį po Antrojo pasaulinio karo.

Faktiškai čia veikia kai kas daugiau nei sentimentai. Gibraltariečiai įsitikinę, kad būtent angliška tvarka nulėmė mažos jų tėvynės suklestėjimą.

Pasak ekspertų, Gibraltaro plėtros perspektyvos stulbina. Iki 2015 metų planuojama 1,8 mlrd svarų investuoti į statybas. Tai maždaug tiek pat, kiek Didžiosios Britanijos vyriausybė numato išleisti kurdama infrastruktūrą 2012 metų Olimpinėms žaidynėms Londone.

"Didysis bumas Gibraltare prasidėjo gal prieš dešimtmetį", - pasakoja Jeremy Boydas, nekilnojamojo turto agentūros "Norwich & Peterborough" Gibraltaro centre šefas. Jo firma čia atidarė pirmą skyrių. Tada pusiasalyje buvo tik penkios nekilnojamojo turto agentūros. Dabar jų daugiau kaip trisdešimt. "Gibraltaro valdžia praėjusį dešimtmetį pagerino infrastruktūrą, restauravo miesto centrą, todėl pradėjo atvažiuoti vis daugiau žmonių", - priduria J.Boydas.

Be to, Europos ir Atlanto sandūroje esantis mokesčių rojus (čia nėra PVM, o užsienio firmos veikia ofšorinėmis sąlygomis ir nuo 1998 metų neperveda mokesčių) pritraukė dideles finansines institucijas - Šveicarijos ir Didžiosios Britanijos bankus, draudimo firmas. Airiš Taunas, anksčiau apleista pigių aludžių gatvelė, kurioje kas vakarą šlaistydavosi apgirtę jūreiviai, dabar puikiausių restoranų alėja. Granito sienos, dizainerių sukurti baldai, o prie staliukų vietos valdininkai ir verslo žmonės.

Jiems Ispanija - korupcijos, painios teisėtvarkos ir nedarbo kraštas. Gretimoje Andalūzijoje nedarbas siekė 16 procentų. Gibraltare darbą turi visi.

"Gerai čia gyvename. Jaučiamės esą britai ir neįsivaizduoju, kad būtų kitaip, - sako Michaelis Faria, 49 metų suvenyrų parduotuvės "Last Shop in Europe" pačiame pusiasalio smaigalyje savininkas. - Kokia mūsų laukia ateitis? - klausia M.Faria pats savęs. - Galėčiau sutikti su Britanijos ir Ispanijos monarchų tituline viršenybe, su sąlyga, kad išsaugosime nepriklausomybę."

Karalius iš Madrido ir karalienė iš Londono tikriausiai atvažiuotų į Gibraltarą kelis kartus per metus. Įkandin jų dar daugiau turistų nei dabar. - Būtų visai neprastas interesas, - svajoja verslininkas. - Visi iš to uždirbtume."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"