TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kas kėsinosi į Romos popiežių

2008 10 20 0:00
Šią gegužę M.A.Agca, žurnalistams rodydamas žurnalą "Times", kurio viršelyje jis įamžintas greta popiežiaus Jono Pauliaus II, pareiškė, kad jis nori gauti Lenkijos pilietybę.
AFP/Scanpix nuotrauka

1982-ųjų vasarį 32 metų vaikų darželio auklėtoją Ismet Ergun, iš Vakarų Berlyno atvykusią pas savo draugą į rytinę miesto dalį, sustabdė VDR saugumo policija, garsioji "Stasi". Neseniai rastas šios moters raštiškas įsipareigojimas, kuriame nurodyta, kad ji gavo Isos slapyvardį ir, nuolat susitikdama su saugumo agentais Rytų Berlyne, turėjo jiems teikti informaciją apie turkų grupuotes anapus Berlyno sienos.

"Isos" byla sudaro tūkstantį puslapių, paskutinis įrašas darytas 1989 metais. I.Ergun neigia buvusi "Stasi" agentė, bet pripažįsta, kad per trejus metus 10-15 kartų susitiko su dviem "ponais". Dokumentai įdomūs tuo, kad Isa greičiausiai tapo plačios "Stasi" parengtos dezinformacijos kampanijos, kurios tikslas - surasti teroristo, 1981 metais Romoje pasikėsinusio į popiežių Joną Paulių II Mehmeto Ali Agca bendrininkus, dalimi.

"Stasi" ir bulgarų bendradarbiavimas.

Jonas Paulius II rėmė profsąjungos "Solidarumas" judėjimą savo tėvynėje, todėl buvo įtariama, kad socialistinės valstybės bandė jį sunaikinti. "Isos" byla rodo, kaip "Stasi" stengėsi nukreipti įtarimus į turkų ekstremistus. Pasikėsinimo į popiežių aplinkybės iki šiol iki galo neaiškios. Žudikas Agca įnešė dar daugiau neaiškumo savo keistomis kalbomis ir pareiškęs teisme, kad yra Jėzus.

Dar 1981 metų gegužę suėmus Agcą, į VDR šnipų vadą Markusą Wolfą pagalbos kreipėsi kolega iš Bulgarijos. Jis sakė, kad kapitalistinių šalių žiniasklaida skleidžia neva melagingą medžiagą ir dėl pasikėsinimo į popiežių kaltina sovietų ir Bulgarijos žvalgybą, taip pat rašo, kad Agca gyvenęs Bulgarijoje. Bulgarai prašė kuo greičiau parengti bendros operacijos "Popiežius" dokumentus.

Ieškančiuosius pasikėsinimo pėdsakų reikėjo nukreipti nuo Sovietų Sąjungos į "fašistinę teroro organizaciją" "Pilkieji vilkai", nes popiežiaus žudikas jaunystėje priklausė šiai grupuotei. "Pilkieji vilkai", sukarinta Turkijos nacionalistinio judėjimo partijos parankinių organizacija, kuri devintojo dešimtmečio pradžioje vieną savo atraminių punktų iš Turkijos perkėlė į Vakarų Berlyną. Būtent jame, padedant "Isai", ir pradėta ieškoti kaltinamosios medžiagos.

Isa - tai Jėzus

Slapyvardis buvo išrinktas apdairiai. Arabų kalba žodis "Isa" reiškia "Jėzus", be to, "Isa" vadinosi viešbutis netoli Romoje esančios Šv. Petro aikštės, kur Agca rengėsi savo "žygiui". "Stasi" apie tai žinojo iš italų surinktos medžiagos ir "Isa" jai labai tiko, nes, būdama komunistinės bendrijos narė, "Pilkuosius vilkus" laikė politiniu priešu. VDR slaptosioms tarnyboms "Isa" pranešė politikoje dalyvaujančių tautiečių pavardes, pateikė jų nuotraukas ir žinių apie jų veiklą.

1983 metų birželį padarytas vadovaujančiojo karininko įrašas rodo, kad "iš patikimo ir tikslaus šaltinio" gauta svarbi informacija. "Pasirodo, kad suimto popiežiaus žudiko Mehmeto Ali Agcos švarko kišenėje rastas Berlyno adresas - Šerelio gatvė 10 - nurodo ryšius su Vakarų Berlynu ir VFR". Tai buvo pėdsakas, kurio labai troško VDR slaptoji tarnyba.

Rytų Vokietijos agentai galėjo nustatyti keturių turkų pavardes, kurie savaitę prieš pasikėsinimą gyveno šiuo adresu ir greičiausiai turėjo ryšių su Agca. "Stasi" tikėjosi pagaliau radusi nepaneigiamą įrodymą, kad pasikėsinime dalyvavo "Pilkieji vilkai". Be to, jos agentai išsiaiškino, kad dar 1979 metais Agca gyveno Štutgarte, o 1980-ųjų gegužę, "neoficialiais duomenimis", dar kartą su padirbtu pasu per Kelną atvyko į Berlyną.

Atpirkimo ožys - "Pilkieji vilkai"

Reikėjo daugiau įrodymų, bet "Stasi" pasitenkino tuo, ką turėjo, dar pridėdama iš Italijos ir Turkijos gautą informaciją, kad "Pilkieji vilkai" buvo pasikėsinimo į popiežių užsakovai, - tuo vis dar tikima ir šiandien. 1984 metais bulgarai padėkojo VDR Valstybės saugumo ministerijai už "suteiktą pagalbą". Jie dar paprašė VDR paskleisti turimą informaciją ir bandyti rasti "Vakarų žurnalistų, rašytojų ir asmenybių", kurie galėtų padėti "atskleisti tiesą".

Tačiau bylose nieko nėra apie tai, kaip "Stasi" stengėsi tokią informaciją skleisti, nes jai ir taip puikiai sekėsi. 1985 metais Socialistų vienybės partijos (SED) dienraštyje "Berliner Zeitung" pasirodė straipsnis "Turkų pėdsakas", kuriame teigiama, kad "Pilkieji vilkai" planavo nužudyti popiežių, o Vokietijos komunistų partijos laikraštis "Unser Zeit" rašė: "Bulgarijos ryšys praktiškai paneigtas". Dauguma laikraščių perspausdino "Pilkųjų vilkų" versiją.

Tačiau kelerius metu trukusios "Stasi" pastangos paversti "Pilkuosius vilkus" pasikėsinimo į popiežių sumanytojais žlugo. Kontaktinis butas Berlyne akivaizdžiai nebuvo sąmokslininkų centras, nusivylęs byloje rašė vienas karininkas. Šiuo adresu gyveno Agcos pažįstama moteris, kurią jis ketino vesti, norėdamas gauti Vakarų Vokietijos pilietybę. Apie tai "Stasi" pranešė tik praėjus ilgesniam laikui.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"