TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kas nuodijo Staliną?

2008 04 12 0:00
Iš kairė˜s: Berija ir Malenkovas - Stalino žudikai?

1953 metų kovo penktą dieną mirė Josifas Stalinas. Bent jau tokia oficialiai skelbiama data. Belieka stebėtis, kad penkiasdešimt penkeriems metams praslinkus vis dar ginčijamasi dėl tikslios "tautų vado" mirties datos ir dėl jos priežasčių.

Kalbos apie nunuodijimą sklido jau tomis penkiasdešimt trečiųjų dienomis. Garsiausiai kalbėjo Stalino sūnus Vasilijus, įtarimų pareiškė ir gydžiusieji gydytojai, pavyzdžiui, profesorius Lukomskij, tarpusavy kuždėjosi Stalino apsauga, kalbėjo ir paprasti žmonės, ypač per laidotuves. Beje, visokius gandus rinko ir pranešinėjo "aukštyn" Vakarų žvalgybos. Tai liudija neseniai išslaptinti CŽV archyvai. Štai kelios populiariausios versijos.

"N.Chruščiovas pirmas puolė jį smaugti"

Pirmas gandas. Mirtis įvyko ne Kremliuje, kaip oficialiai paskelbta, o viloje. Kai apsauga paskambino Lavrentijui Berijai, kad Stalinas įtartinai ilgai neprabunda, šis susiskambino su Georgijum Malenkovu ir Nikita Chruščiovu. Ir jie trise nuvažiavo į vilą. Išvydęs Staliną, be sąmonės gulintį ant grindų, N.Chruščiovas neva pirmas puolė... jo smaugti. Paskui prisidėjo ir kiti. Sargybinius, žinojusius "šeimininko" būklę, L.Berija iškart mužudė, o pranešimą apie Stalino ligą išplatino, kai jis jau buvo miręs.

Dar vienas gandas. Amerikietis žurnalistas Stiuartas Kaganas, prisistatęs L.Kaganovičiaus giminaičiu, 1981 metais neva aplankė dėdę ir užrašė jo pasakojimą, kaip buvo numarintas Stalinas. Naktį per pasitarimą "dėdė Lazaris" esą pasiūlęs Stalinui peržiūrėti "gydytojų sąmokslo" bylą, kurioje kaltinimai sufabrikuoti, ir pateikęs svarstyti klausimą dėl žydų persekiojimo nutraukimo. "Stalinas buvo sukrėstas", - prisiminė. Dalyvaujantieji nusprendė balsuoti. Susilaikė L.Berija ir N.Chruščiovas. Stalinas suriko, kad visi išsinešdintų. Ir kumštelėjo Lazarį į krūtinę: "Kurva! Kurva!" Norėjo paspausti sargybos iššaukimo mygtuką, bet Viačeslavas Molotovas ir Anastasas Mikojanas jį atstūmė. Stalinas pargriuvo...

Dar prieš tai neva Molotovas, Vorošilovas ir Kaganovičius - susitarę kaip veikti. Juk visų trijų žmonos buvo žydės. Ir štai, kai vieni laikė Staliną, Nikolajus Bulganinas pračiaupė jo lūpas, o V.Molotovas paėmė iš L.Kaganovičiaus flakoną ir ėmė lašinti jo turinį į burną. Tai buvo vaistas dikumarinas, neleidžiantis kraujui krešėti. Jie manė, kad didelė dozė greičiausiai neužmuš Stalino, bet suskystins kraują ir... "ištiks" insultas. Taip ir "atsitiko". Tiesa, Stalinas mėgino išgyventi, bet... Kol jo organizmas kovojo dėl gyvybės, jam artimi asmenys rengėsi laidotuvėms!

Trečias gandas panašus į antrąjį ir taip pat užsieninės kilmės. Esą rūmų rašytojas Ilja Erenburgas, vėliau ir CK narys P.Ponomarenka, būdami užsienyje, pasakojo, esą insultas Staliną ištiko CK prezidiume, kai jis neva pasiūlė iškelti žydus į Tolimuosius Rytus, į Žydų autonominę sritį. Tačiau prezidiumo nariai taip kategoriškai pasipriešino, kad Staliną ištiko insultas.

Ketvirtas gandas - iš Albanijos vadovo Envero Hoxhos: "Mikojanas pats prisipažino man ir Mehmetui Šehu, kad jiedu su Chruščiovu planavo pasikėsinimą prieš Staliną, bet vėliau, kaip tvirtino Mikojanas, atsisakė to plano." Informacija buvusi pateikta taip, kad Mikojano žodžius apie atsisakymą nužudyti Staliną reikėję suprasti lyg pėdsakų mėtymą.

Gydytojai iš karto užsiminė apie nunuodijimą

Tačiau visa tai - tik gandai. Štai mačiusiųjų liudijimai. Labiausiai paplitusi vilos ūkvedžio P.Lozgačiovo versija, jos laikosi diduma istorikų, nors ir nemačiusių mirties dokumentų. Versijos esmė: po kino seanso Kremliuje Stalinas, Berija, Malenkovas, Chruščiovas ir Bulganinas nuvyko vakarieniauti į "Bližniajos" vilą. Kai jie išvažiavo penktą valandą ryto, Stalinas neva jokiais signalais nepriminęs savęs iki 18.00 valandos. Paskui uždegė šviesą, bet ir vėl nepasirodė. Tik kai P.Lozgačiovas nunešė jam paštą, rado "šeimininką" ant grindų gulintį be sąmonės. Iškvietė Malenkovą, Beriją, Chruščiovą ir kitus. Jie atvažiavo, bet nusprendė, jog "šeimininkas" tik įmigęs po išgertuvių. Ir visiškai nieko nedarė. Tiktai tada, kai apsauga vėl sunerimo, "bendražygiai" iškvietė gydytojus. Bet... devintą valandą ryto! Vadinasi, Stalinas sąmoningai buvo paliktas be medicinos pagalbos 14-15 valandų, o R.Medvedevo apskaičiavimais - net 36 valandas.

Ūkvedžio P.Lozgačiovo versiją kategoriškai atmetė Stalino apsauga. Ji teigė, jog pas Staliną nebuvo galima įeiti neišlaužus durų. Tą patvirtino L.Berijos sūnus Sergo ir buvęs MGB viceministras V.Riasnojus, taip pat vilos komendantas I.Orlovas.

Dar vieną liudijimą pateikė buvęs Kremliaus ypatingosios virtuvės viršininkas G.Kolomencevas. Jis tvirtino, kad vilos komendantas Orlovas prie keturių akių pranešė jam, esą "Staliną iš karto rado negyvą"! Merdinčio "vado" vaidmenį "vaidino" nunuodytas antrininkas - kad L.Berija ir G.Malenkovas turėtų laiko paimti valdžią į savo rankas, kol likusieji lauks "ligonį" pasveikstant!

Derėtų pabrėžti, kad net susirgimo vietą ir laiką įvairūs šaltiniai nurodo skirtingą. Oficialiai pranešta: "Kraujo išsiliejimas į draugo Stalino smegenis įvyko naktį į kovo antrąją, jam esant savo bute Maskvoje." N.Chruščiovo ir kitų memuaruose - viskas atsitiko nežinia kada viloje.

Pabaigai pateikiamas liudijimas, paremtas neseniai išslaptintais dokumentais ir iki mūsų dienų išgyvenusių apsaugininkų prisiminimais. Pasak dokumentų, kuriuos pasirašė garsūs gydytojai, Staliną gydyti pradėjo jau septintą ryto, o ne devintą, kaip tvirtino P.Lozgačiovas. Gydytojus iškvietė tuojau pat, vos tik apsauga išlaužė duris. Tai vyko naktį į kovo antrąją po antros valandos. Gydytojų žurnalas ir jų komentarai su tiesioginėmis užuominomis apie nunuodijimą didžia dalimi paneigia tuos memuarus, kurie buvo platinami N.Chruščiovo ir į jį panašių liudytojų, mačiusių, kaip merdėjo Stalinas, vardu. Pagaliau, jeigu tikėtume medicininiais dokumentais, prie Kremliaus sienos palaidotas žmogus, panašus į Staliną, bet... ne Stalinas !

Suinteresuotieji asmenys

Kyla klausimas: kas nunuodijo Staliną? Pirmą kartą dar septintajame-aštuntajame dešimtmetyje jį argumentuotai iškėlė A.Avtorchanovas knygoje "Stalino mirties paslaptis" ir padarė prielaidą: žudikas - L.Berija! Norint atsakyti į klausimą, kam buvo naudinga Stalino mirtis, reikėtų prisiminti, kas ir dėl ko "sudegė" pokario metais arba sukėlė rimtų įtarimų.

Pirmiausia tai L.Berija. 1945 metų gruodį jis, nors ir gavęs pavedimą kuruoti "specialų atominį projektą", buvo nušalintas nuo NKVD liaudies komisaro posto. Ilgainiui Stalinas sužinodavo, kad vis daugiau L.Berijos bylų buvo sufabrikuotos, kad "organuose" ne viskas gerai. Penktojo dešimtmečio pabaigoje duotas nurodymas jį sekti ir pradėta rinkti dosjė. Žinoma, jis greitai sužinojo ir (pagal sūnaus prisiminimus) nedelsdamas ėmėsi veikti. "Mingrelijos byla" ir "gydytojų byla", kuo toliau, tuo labiau demaskavo L.Beriją, apie tai jis ne kartą kalbėjo sūnui, pridurdamas, jog netaps "avinu, klusniai einančiu į skerdyklą"...

Kitas, keliantis įtarimų, yra G.Malenkovas. 1946 metų gegužę jį pašalino iš CK sekretoriaus kadrams posto ir laikė nemalonėje iki 1948-ųjų liepos. Kaltinimas buvo baisus: per karą daug lakūnų žuvo todėl, kad "skrisdavo į mūšį" nebaigtais gaminti lėktuvais... G.Malenkovas, "žinodamas tuos skandalingus nusikaltimus, nepranešė VKP(b) CK", ir žmonės toliau žūdavo per katastrofas, o tai buvo naudinga priešui. Veikiausiai G.Malenkovas nebūtų išlikęs, jeigu nebūtų išgelbėjęs L.Berijos, kuris viena ranka gelbėjo, kita... rinko to paties G.Malenkovo dosjė. Vėliau parodė jam tą dosjė ir perspėjo, kad tinkamai elgtųsi. "Šitaip tėvas padarė G.Malenkovą savo žmogumi!" - prisiminė L.Berijos sūnus.

Trečias įtariamasis - N.Chruščiovas. Rusijos spaudoje neseniai buvo aprašyta N.Chruščiovo asmeninė drama, kai jis, suklupęs ant kelių, maldavo Staliną išgelbėti nuo šaudymo jo sūnų Leonidą, netyčia nušovusį žmogų. Galėjo būti ir daugiau nuslėptų nuoskaudų.

Pavyzdžiui, kartą Nikita Sergejevičius išdėstė spaudoje idėją kaimo vietovėse statyti lauko miestus ir perkelti į juos visus gyventojus iš kaimų, sutelkti juose gamybos bazę, gyvenamąjį fondą ir socialines bei kultūrines įstaigas. Perskaitęs straipsnį Stalinas iš karto suprato tos žemės ūkio "manilovščinos" pavojų ir griežtai sukritikavo jį. Išsigandęs N.Chruščiovas tuojau pat parašė laišką: "Brangus drauge Stalinai! Jūs visiškai teisingai nurodėte mano padarytas klaidas 1951 metų kovo ketvirtą išspausdintame rašinyje... Aš pasirengęs per spaudą sukritikuoti savo straipsnį..." Stalinas sutiko, ir N.Chruščiovas išties sukritikavo savo ankstyvesnį straipsnį. Galima įsivaizduoti, kokias moralines kančias kentėdamas!

Nebūti priešingas Stalino mirčiai galėjo ir V.Molotovas. Per 1952 metų spalio plenumą Stalinas įvardijo tris V.Molotovo politines klaidas. Vieną didžiausių jis, to plenumo dalyvio žodžiais, nusakė maždaug taip: "Draugas Molotovas taip didžiai gerbia savo žmoną, kad mes nespėjame priimti Politinio biuro nutarimo vienu ar kitu klausimu, kaip viskas tampa žinoma draugei Žemčiužinai. Susidaro įspūdis, tarytum kažkokia nematoma gija jungia Politinį biurą su V.Molotovo žmona Žemčiužina ir jos draugais (tarp jų ir užsieniečiais, pavyzdžiui, tokiais kaip Izraelio ambasadorė Golda Mejer). Aišku, kad šitoks politinio biuro nario elgesys neleistinas."

Kaip politiškai nepatikimas buvo demaskuotas ir A.Mikojanas, kurį Stalinas pavadino "naujai iškeptu Frumkinu", t. y. Bucharino šalininku valstietijos klausimu. Pagaliau savų priežasčių nemėgti Stalino turėjo ir G.Žukovas (tai įrodo V.Suvorovo tirti dokumentai). Po karo Stalinas pasiuntė "suįžūlėjusį maršalą" persiauklėti į karines apygardas toli nuo Maskvos...

Jei Stalinas būtų gyvenęs ilgiau?

Dabar galime tik spėlioti, kas būtų dėjęsi Sovietų Sąjungoje, jei Stalinas dar būtų pagyvenęs. Tas pats L.Berija greičiausiai būtų buvęs nuteistas ir sušaudytas. Teisme paaiškėtų jo vaidmuo sukurpiant "leningradiečių" ir daugelį kitų "bylų" - siekiant pašalinti konkurentus kovoje dėl valdžios. Būtų buvusi atskleista ir slapta jo parama (per žmonos dėdę) gruzinų emigrantų organizacijai, kūrusiai planus atskirti Gruziją nuo SSRS.

Didėjant priešpriešai su JAV ir NATO Stalinas turbūt būtų spartinęs armijos modernizavimą, pirmiausia kosminio ginklo sąskaita. Todėl jau šeštojo dešimtmečio pradžioje S.Koroliovas projektavo raketą R-7, kuria turėjo skristi Gagarinas. Galimas daiktas, kad esant Stalinui rusai, o ne amerikiečiai, būtų pirmieji išsilaipinę Mėnulyje.

Jei Stalinas būtų spėjęs parengti sau įpėdinį, tikrai juo nebūtų tapęs N.Chruščiovas, kurį menkai vertino. Tada nebūtų buvę beprasmiško plėšinių įsisavinimo, nei liaudies ūkio tarybų, ekonomiškai suskaldžiusių šalį, nutraukusių šimtmečiais suformuotus ekonominius ryšius. Nebūtų buvę diktatoriškų ir dažniausiai katastrofiškų N.Chruščiovo kišimųsi į viską, kas patraukdavo jo dėmesį.

Nedaug laiko prieš mirtį Stalinas padarė išvadą, kad nebeįmanoma vien entuziazmu toliau plėtoti ekonomikos. "Padėtis dabar tokia, - kalbėjo jis, - arba mes parengsime mūsų kadrus, mūsų ūkinius darbuotojus ir ekonomikos vadovus mokslo pagrindu, arba pražūsime! Mūsų ekonomiką reikia pertvarkyti tikrai moksliniu pagrindu..." Galime spėlioti, ar tie "staliniečių vadybininkų" legionai būtų pakėlę sovietinę ekonomiką į neregėtas aukštumas, kaip vėliau Kinijoje padarė Den Siao Pingas.

Aišku, tai tik spėliojimai. 1953 metais "išgyvenusio" Stalino valdymas - siužetas fantastams, o ne istorikams. Tačiau 2005 metais paskelbti buvusiame Kremliaus archyve rasti dokumentai liudija, kad "tautų vadas" buvo nunuodytas. Laikas prabilti prokurorams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"