TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kas svarbiau: valgymo kultūra ar svorio metimo būdas?

2013 11 27 10:54
Dietologė Lina Viniarskaitė

Dažnai kalbėdami apie sveiką mitybą, su pavydu kalbame apie Viduržemio jūros regioną - ispanai, italai, graikai, mūsų nuomone, valgo ką tik nori ir išlieka sveiki. 

Pasak specialistų, šio regiono virtuvės išskirtinumas – daržovių ir vaisių gausa, žuvies ir jūros gėrybių platus pasirinkimas, taip pat įvairių rūšių augaliniai riebalai, tarp kurių dominuoja nuo seniausių laikų gaminamas alyvuogių ir saulėgrąžų aliejaus, išgaunamas iš regione augančių kultūrų. Specialistai taip pat pastebi, kad Viduržemio virtuvėje vyrauja ir kepti ar pakepti maisto produktai, kurie, anot Ispanijos mokslininkų, nesukelia pavojaus sveikatai.

Keptas maistas – neatsiejama Viduržemio jūros dietos dalis

Praėjusiais metais paskelbtame tyrime Ispanijos mokslininkai tvirtino, kad keptas maistas nesukelia pavojaus širdies sveikatai. Išvada, jog „Viduržemio jūros šalyse, kur gyventojai valgo daug kepto maisto, neturi ryšio tarp kepto maisto suvartojimo ir širdies ligų ar mirties atvejų padidėjimo“, vienus šokiravo, o kitus labai nudžiugino.

Tuo tarpu Lietuvos dietologai ragina neskubėti čiupti keptuvę ir pereiti radikaliai prie šio regiono dietos. „Viduržemio jūros regiono valgymo kultūra susiklostė dėl istorinių ir geografinių aplinkybių ir yra neatsiejama šio regiono dalis. Kepimas, kaip terminis maisto apdorojimo būdas paplitęs, kadangi šiose šalyse vyrauja karštas klimatas, žuvis ir daržovės turėjo būti itin greitai paruošiamos, kad nepradėtų gesti. Maisto kepimas – tai vienas greičiausių ir patogiausių maisto gaminimo būdų“, - teigia privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė.

Viduržemio jūros dieta – tai valgymo kultūra, o ne svorio metimo būdas

„Žodis „dieta“, lietuvių kalboje, turi nemažai reikšmių. Daugeliui šis žodis siejasi su maisto apribojimu, svorio metimu. Tačiau šiame kontekste, dieta apibūdina Viduržemio jūros regione susiformavusius valgymo įpročius, nes jie tikrai nebuvo skirti tam, kad numesti po 5 kilogramus svorio per savaitę. Šiai dietai apibūdinti labiau tinka žodis kultūra, kuris reiškia tam tikro maisto pasirinkimą, įvairių produktų proporcingumą, valgymo režimo sukūrimą. Viduržemio jūros dieta – tai valgymo kultūra, kurioje svarbią vietą užima ir valgio ruošimo procesas.“, – teigia L.Viniarskaitė.

Gydytoja dietologė neabejoja, kad Baltijos jūros regionui būtų naudingiau kurti savą valgymo kultūrą, užuot ieškojus naudingų ar madingų dietų. „Negalėčiau ir nenorėčiau nuvertinti Viduržemio jūros dietos. Žmonės, kurie turi galimybę gyventi šios kultūros įtakoje, išties laimingi. Be šilto klimato, saulės spindulių gausos, jie dar turi ir nuostabų maistą“, - šypsosi gydytoja.

„Tiesiog ši dieta nebūtinai yra pats geriausias pasirinkimas mums, Baltijos regiono gyventojams, nes mūsų klimatas visiškai kitoks. Pietuose dėl didelio tiesioginių saulės spindulių kiekio, aukštesnės oro temperatūros, žmonėms reikalingos kiek kitokios maistinių medžiagų proporcijos. Be to, žaliosios daržovės, kurios itin svarbios jų mityboje, pasiekia šviežios. Manau, kad ir mums vertėtų atsigręžti į mus supančius maisto produktus. Produktai, būdingi mūsų regionui, mums žymiai vertingesni“, – pabrėžia specialistė.

Anot jos, Baltijos regiono gyventojų mitybai būdingas didesnis kiekis riebalų siekiant kompensuoti šaltesnį klimatą ir vitamino D trūkumą.

Lietuviški maisto produktai – tai mūsų regionui būdingos kultūros

Pasak L.Viniarskaitės, mūsų klimatui, gyvenimo būdui ir tradicinei virtuvei naudingesnės Lietuvoje augančios kultūros – burokėliai, morkos, kopūstai ir kitos daržovės bei vaisiai, nes jų kelias iki mūsų stalo gerokai sutrumpėja.

Tą patį galima pasakyti ir apie aliejų, kuris šiandien, kaip ir daugelis su maistu susijusių dalykų, yra pernelyg sureikšminama arba virsta mada. Neretai tenka apgailestauti, kad nesigiliname į aliejaus paskirtį, jo sudėtį ir naudojimo būdą.

Gydytojai dietologai rekomenduoja vartoti skirtingus aliejus, kad organizmas gautų įvairias naudingas maisto medžiagas. „Maisto kepimui rekomenduoju išvalytą, rafinuotą ir aukštoje temperatūroje besilydantį aliejų. Vienas iš tokių aliejų, į kurį mūsų šeimininkės neretai neatkreipia dėmesio, yra rapsų aliejus“, - teigia gydytoja dietologė L.Viniarskaitė. Šis aliejus yra vertingas šiaurės šalių, Baltijos regionų gyventojams, kurie mažiau vartoja maisto produktų (ypač žuvies) ir susiduria su, pavyzdžiui, polinesočiųjų riebalų rūgščių, o ypač α-linoleno rūgšties stoka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"