TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kas tą UFO paleido?

2008 06 14 0:00

Turbūt neatsitiktinai šiandien, kai jau niekas neabejoja, kad UFO buvo geltonosios spaudos triukas, vis dažniau klausiama: kas jį sugalvojo ir kodėl visi taip lengvai patikėjome?

UFO pasirodė JAV, krašte, kur naujausi technologiniai laimėjimai susipina su laukinių religijų ekstravagancija. Daugiau kaip prieš šešis dešimtmečius, 1947 metų vasarą pilotas mėgėjas Kennethas Arnoldas, skrisdamas savo lėktuvu JAV šiaurės vakaruose, sutiko septynis keistus objektus, kurie judėjo dangaus skliautu garso greičiu. "Associated Press" agentūros reporteris paskelbė, kad Arnoldas matė skraidančias lėkštes, nors pilotui objektai atrodė panašūs į trikampius. Nesvarbu: žiniasklaidai tiko toks aprašymas ir jį paleido į viešumą.

Pasekmės buvo rimtos: per artimiausius mėnesius apie panašius įvykius skelbta visame krašte - buvo pasakojama apie lėkštę, kuri sudužo Rosvele (Naujoji Meksika), netoli bombonešių, gabenančių atominį ginklą, bazės. Taip atsirado neatpažintų skraidančių objektų (NSO) arba UFO (angliška santrumpa iš Unidentified Flying Object) fenomenas.

Dangaus skliautą užtemdė lėkštės. Dažnai jos užplūsdavo bangomis, kaip, pavyzdžiui, ta, kuri 1952 metais sukėlė ant kojų Vašingtoną. Pusė pasaulio matė UFO arba pažinojo ką nors, kas jį matė. Niekas nebegalėjo jų neigti: politikai, kariškiai, mokslo vyrai suprato privalantys diskutuoti apie tariamai nežemišką jų kilmę. Tais metais neigti protingos gyvybės formos egzistavimą kituose dangaus kūnuose būtų prilygę politinei savižudybei.

Pabaisa kerštauja

Dabar UFO pasirodo atsitiktinai, o rimta spauda neskiria jiems dėmesio. Kodėl taip drastiškai sumenko bene paslaptingiausias XX amžiaus reiškinys?

Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų prisiminti, kad iš pradžių niekas nesiejo UFO su atvykėliais iš kosmoso. Šaltasis karas įsisiūbavo, įtarimus kėlė Rusijos ir Amerikos ginklavimosi varžybos. Atrodė logiška, kad tai, ką matė Arnoldas, buvo slapti raketų, sprogmenų ir lėktuvų šnipų bandymai. Nors žurnalas "Life" atomo suskaldymą pripažino kaip "svarbiausią įvykį nuo Kristaus gimimo", ne visi pritarė tam entuziazmui. "Sukūrėme pabaisą!" - sušuko vienas NBC kanalo pašnekovas, išgirdęs apie Hirosimos sunaikinimą. Tai atspindėjo amerikiečių būgštavimus, kad branduolinė galia gali tapti jų Achilo kulnu.

1950 metais Donaldas Keyhoe, buvęs laivyno karininkas ir fantastinių apsakymų autorius, paskelbė, kad UFO - tai laivai, atskridę iš kosmoso stebėti atominės bombos kūrimo darbų. Apkaltino kariuomenę sąmoningai slepiant tą faktą. Jau ne liudininkai, kurie teigė matę lėkštes, turėjo įrodinėti, jog sako tiesą, bet valdžia turėjo įrodinėti, kad nieko neslepia.

D.Keyhoe pareiškimas labai tiko norint sukelti paniką. Prezidentas Harry Trumanas, sužinojęs, kad sovietams pavyko sukurti savo atominę bombą, pavedė mokslininkams sukurti dar baisesnį naikinimo ginklą - vandenilinę bombą ir perspėjo amerikiečius rengtis galimam branduoliniam konfliktui.

Kosminė odisėja

Hipotezės apie atvykėlius iš kosmoso niekas negalėjo paneigti. Įdomu, kad stiprėjant tikėjimui neatpažintų skraidančių objektų kosmine kilme, jų aprašymai nuolat keitėsi: vietoj plokščių diskų dabar buvo matomos lėkštės su švytinčiu kupolu-įgulos kabina. Tas faktas rodo, kad žmonių vaizduotei galima daryti įtaką.

Lėkštes žmonės matydavo įvairiuose planetos kampeliuose, bet daugiausia jų užfiksuota Jungtinėse Valstijose. Edwardo Condono, UFO projekto direktoriaus iš Kolorado universiteto, duomenimis, UFO skaičius padidėjo nuo 46 per mėnesį, užregistruotų 1955 metais, iki 600 paskutinį 1957 metų ketvirtį. Visuomenė reikalavo paaiškinimo, o kosminių reiškinių hipotezės šalininkai siūlė tik asmenų, su kuriais tariamai kontaktavo atvykėliai, liudijimus.

Dėl spaudos išpūstų priekaištų UFO klausimas du kartus - 1966 ir 1968 metais - buvo svarstomas JAV kongrese, tačiau konkrečios išvados nebuvo padarytos. Užmegzti artimą kontaktą su kosmoso būtybėmis tikėtasi netrukus. Isaacas Azimovas prisimena, kad režisierius Stanley Kubrickas ketino apdrausti savo filmą "2001: kosminė odisėja" gyvų būtybių suradimo kosmose atvejui, nes būgštavo, kad jeigu tai nutiks iki premjeros, filmo niekas neis žiūrėti. Gerbiami mokslininkai neabejojo nežemiškų civilizacijų egzistavimu. Astronomas Francisas Drake manė jų galint būti dešimtis tūkstančių. Vykdant SETI projektą, pradėta tirti kosminę erdvę ieškant radijo pranešimų iš kitų pasaulių, o 1972 metais astrofizikas Carlas Saganas sukūrė sveikinimą kitų planetų gyventojams, kurį paleido su zondu "Pioneer 10".

Metams bėgant domėjimasis kitomis civilizacijomis mažėjo. Zondų "Mariner" ir "Viking" atsiųsti duomenys iš Raudonosios Planetos (Marso) sužlugdė viltis rasti protingą gyvybę ne tik Žemėje. "Marsas negyvas" - skelbė "US News and World Report". Panašios išvados padarytos ir ištyrus Venerą bei Saulės sistemą. Radioteleskopai nesugavo nei vienos žinutės, o lūkesčiai aptikti gyvybę kosmose taip sumažėjo, kad imta ieškoti mikrobų. Nežemiškos civilizacijos hipotezės šalininkų mažėjo, UFO irgi pasirodydavo vis rečiau ir neefektyviau.

Apskritimai kukurūzų lauke

Niekas nepasikeitė, kai pasibaigus šaltajam karui tapo prieinami slaptieji archyvai. Amerikos valdžia prisipažino slėpusi tam tikrą informaciją, tačiau ji buvo susijusi ne su skraidančiomis lėkštėmis, o su lėktuvais šnipais. Tariamieji ateivių lavonai, kuriuos FTB agentai slėpė Rosvele, pasirodė esą manekenai, naudoti per karo aviacijos slaptą eksperimentą.

Draugiškai nusiteikę ateiviai virto žmonių grobikais. Pagrobtieji kaltino žaliuosius žmogiukus, kurie darė jiems siaubingas operacijas, kad pasiimtų spermos arba kiaušinėlius, arba įskiepytų kontrolės aparatus. Kokiam tikslui tai esą buvo daroma? Norint sukurti rasę, kuri išstumtų Homo sapiens. Didžiausias žaliųjų žmogiukų priešas buvo CŽV ir juodai apsirengę jos agentai.

Kiti tikintieji lėkščių egzistavimu gilinosi į praeitį, priskirdami jų įguloms viską: nuo Sodomos ir Gomoros atominio bombardavimo (jie tapo senovės Hirosima ir Nagasakiu) iki piramidžių ir kitų milžiniškų statinių. Paslaptingi ornamentai, pasirodantys Anglijos kukurūzų laukuose, daugelį metų buvo laikomi žiniomis iš kosmoso arba lėkščių tūpimo vietomis. Galų gale anglai Dougas Boweris ir Dave Chorley prisipažino, kad padarydavo juos naudodami virves ir mietus.

Kas liko iš UFO fenomeno?

Įrodymų stoka trukdo mokslininkams įminti mįslę, tačiau šiuo metu į tai žiūrima skeptiškai. Nei vienas iš daugybės asmenų, kurie tvirtina buvę lėkštėje, negrįžo turėdami kokį nors suvenyrą, nežemiško metalo gabalėlį ar dar ką nors, kad spėlionės liautųsi visiems laikams. Trumpai tariant liko tik neryškios nuotraukos, keliolika knygų ir kalnas iškarpų iš dienraščių bei žurnalų. Žiniasklaidos vaidmuo platinant UFO fenomeną buvo milžiniškas

(vertas dėmesio faktas, kad lėkštės pasirodė vasarą, informacinės sausros laikotarpiu).

Tačiau psichologai ir antropologai turi medžiagos, kurią galima analizuoti: liudininkų parodymus. Jie padėjo klasifikuoti UFO kaip vieną legendų, kurios, perduodamos kaip paskalos iš vienos šalies į kitą, šiek tiek modifikuojamos. Taip žmonės, su kuriais neva kontaktavo ateiviai iš kosmoso, papildė margą grupę asmenų, tvirtinančių, kad matė autostopu važiuojantį vaiduoklį arba milžiną, vadinamą Didžiąja Pėda iš JAV miškų.

Semiologas Rolandas Barthas neabejojo: visada tvirtino, kad lėkštės yra grupinė fantazija, reakcija į ginklavimosi varžybas, dangaus mitas, "juk iš dangaus turi ateiti atominė mirtis." Šeštajame ir septintajame dešimtmečiais iš aukštybių galėjo atskristi raketų - šiandien jau nebelaukiame, kad iš dangaus mums nukris kas nors gero ar blogo. Dėl tokio abejingumo UFO išsisklaido lyg sapnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"