TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kasdienybės atvirukai be pilkumos

2007 05 23 0:00
Sadutė Laurinėnienė su vaikais (trūksta studento Mindaugo).
Autorės nuotrauka

Motinų sekmadienis nužydi ūmai it trumpadienės pienės. Lieka pilki kasdienos atvirukai, kuriuose įrašomi visai nešventiški žodžiai: pamiršo, neparašė, nepaskambino ar trumpam prisiminė tada, kai ko nors prireikė.

Sadutė Laurinėnienė iš Utenos rajono Užpalių miestelio tos pilkumos dar nepatyrusi. Trys mažieji dar namie, o savaitgaliais vyresnėlis studentas iš Vilniaus pargrįžta. "Mano uodegiukas, - šypsosi mama, - pargrįžęs vis iš paskos - išsipasakoti nori, pasitarti, kur patalkinti."

Didžiąją tvarką namie rikiuoja ji pati: nedidukė moteris, didelių akių, kuriose nusėdusi skaudaus gyvenimo druska. Sadutė Laurinėnienė žino, kad ji bendravardė lietuvių liaudies merginų šokio, kuriuo jaunamartė atsisveikina su mergyste. Tėvas jam patikusį retą vardą išrinkęs vidurinėlei tarsi užkodavo skaudžių slenksčių kupinai moterystės daliai. Kai technikumą baigusi atkeliavo į anuometį kolūkį, naujokę bemat įsižiūrėjo vyriausiasis inžinierius. Keliolika metų vyresnis, brandžiai pabernavęs. Pirmoji išdavystė, nepaprašius rankos, ateinant į pasaulį pirmagimiui sūnui, neužliejo moters širdies pykčio tulžimi, bet kai mažąjį vos trejų metelių pasiglemžė liga, atsivėrusion tuštumon ji vėl priėmė tą patį vienintelį savo gyvenimo žmogų. Juk jaunystėje tiki, kad ir voratinkline širdies gija gali suraišioti tai, kas išsprūdę negrįžtamai. Penketais baigusi technikumą gabi moteris planavo siekti aukštojo mokslo, bet teko rinktis motinystės diplomą. Gimė Mindaugas, po trejų metų - Žilvinas, po penkerių - Svajūnė, dar po trejų - pagrandėlė Dovilė.

"Net nepastebėjau, kada maniškiai buvo maži", - atsiveria moteris. Kai to lemtingo gruodžio vidury liko našlė - vyresnėliui tebuvo dvylika, mažajai - nė dvejų nebuvo. Stovėjo prie karsto suakmenėjusi, kad verksmu nedrumstų mažųjų širdelių. Liūdėjo, kad per sunkią įsipareigojimų naštą dvylikamečiam Mindaugui uždėjo per šermenis giminaitis, ištaręs, kad jis nuo šiol šeimos galva. Pjovė save kalte, kad neišsaugojo depresijos užklupto, išdidaus vaikų tėvo, kuris po kolūkių griūties taip ir neatsitiesė. Paskui suprato, kad grauždamasi nepaneš tos naštos, tik jai vienai skirtos. Užgniaužė tada savy priesaiką: "Manieji gyvens ne prasčiau negu su tėvu." Ir gynė savuosius, kai piktaširdžiai pašiepdavo, mokė brolius rūpintis sesutėmis, geidžiamiems daiktams užsidirbti patiems.

"Visi manieji gabūs, visi degtukai - čirkšt, ir žodžių mūšis. Studentas Mindaugas visai į tėvą - technikai pramušta galva. Ūkio mechanizuoti darbai - jo valioje. Žilvinas - meniškos prigimties gaivalinga asmenybė: vaidina, muzikuoja. Svajūnė dailei gabi, gieda bažnytinėj grupėj, šoka. O mūsų geltonkasės Dovilės vienu žodžiu nepaimsi", - vardijo mama ir prasitarė, kaip salo vyresnieji dėl kompiuterio. Pirko iš dalių, Žilvinas pats remontavo, bet teko perleisti broliui studentui. Nurijo kartėlį, o dabar prie naujojo seses į eilę stato. "Nebūtume išgalėję, - prisipažino mama. - Kai išgirdome, kad naują kompiuterį dovanų atveža Seimo narė tėviškėnė Milda Petrauskienė, - džiaugėmės be galo, nors ir mokau savuosius kuo rečiau apie dovanų karalių svajoti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"