TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Katalonija svajoja apie nepriklausomybę

2006 10 27 0:00
Švenčių metu katalonai merui po langais stato gyvuosius bokštus, simbolizuojančius jų vienybę.
Autorės nuotrauka

Viena iš Ispanijos provincijų Katalonija, skirtingai nei baskai, taikiai tardamasi su Madridu, vis siekia nepriklausomybės.

Vargu ar ši svajonė kada nors bus įgyvendinta, bet ji labai vienija katalonus. Įvairių švenčių metu aikštėse, priešais valdžios rūmus jie stato katalonų vienybę simbolizuojančius gyvuosius bokštus (vienas ant kito devyniais aukštais sustoja būrys vyrų), šoka sardanas (folkloriniai katalonių šokiai) ir visaip kitaip gaivina tautiškumą. Norėdami pabrėžti, kad jie kitokie nei ispanai, katalonai nepropaguoja prieštaringai pasaulyje vertinamos koridos.

Katalonai Ispanijoje turi daug laisvių: Katalonijos valdžia pati sprendžia transporto, ryšių, verslo, kultūros, aplinkosaugos klausimus, provincija turi net savo policiją, o katalonų kalba (kartu su ispanų) pripažįstama kaip valstybinė, ja parašyta beveik visa informacija gatvėse (katalonų kalbą uždraudęs buvo tik Ispanijos diktatorius Francesco Franco, miręs 1975 m.). Nepaisant to, Katalonijos parlamentas pernai buvo paskelbęs Kataloniją valstybe, priklausančia Ispanijai. Už autonomijos išplėtimą katalonai vėliau balsavo per referendumą. Šis sprendimas įsiutino Madridą, ir praėjusią žiemą Madrido prekybos centruose buvo pilna šūkių, raginančių boikotuoti katalonų maisto produktus.

Barselonoje gyvenamųjų namų balkonuose neretai galima išvysti šūkius "Katalonijai - nepriklausomybę!" Katalonija nepritaria teroristiniams baskų kovos metodams, o autonomijai plėsti gana efektyviai bando pasinaudoti savo gera ekonomine padėtimi bei įtaka Madride.

Kad parlamento sprendimas dėl autonomijos išplėtimo įsigaliotų teisiškai, tam turi pritarti nacionalinis parlamentas Madride. Suprantama, jis tam nepritaria. Ir suprantama, kodėl. Juk Katalonija yra labiausiai išsivysčiusi iš 17 Ispanijos provincijų, tad Madridas nenori paleisti tokio pajamų šaltinio.

Geležinkelį - po žeme!

Labiausiai katalonus piktina Madrido vilkinimas spręsti per jų kurortines vietoves einančio geležinkelio problemą. Senasis geležinkelis, palei jūrą vingiuojantis beveik paplūdimiais, viešbučius atskiria nuo pajūrio, ir tai labai trukdo turizmo plėtrai. Katalonai norėtų geležinkelį paslėpti po žeme ar kaip nors jį apgaubti, tačiau Madridui tokie planai nelabai terūpi.

Katalonams nepatinka ir tai, kad tik jų provincijoje keliai yra mokami, o mokesčiai keliauja į bendrą Ispanijos biudžetą. Ir apskritai visose srityse Katalonija daugiau duoda į biudžetą, nei iš jo gauna.

Pastaruoju metu katalonai yra gerokai sutrikę, nes dabartinis Katalonijos premjeras Jose Zapateras nemoka taip puikiai laviruoti tarp Madrido ir tautos siekių, kaip tai anksčiau sugebėjo daryti premjero pareigas ėjęs Jordi Pujolis. Dabar Kataloniją valdo dvi kraštutinės ir viena vidurio partija. Pujolis mokėjo išvengti kraštutinumų ir, pasinaudodamas gera Katalonijos ekonomine padėtimi, iškovoti kraštui vis daugiau laisvių. 2004 m. į valdžią atėjęs Zapateras per metus parengė radikalų autonomijos plėtros planą, ir katalonai jau spėjo pajusti Madrido rūstybę bei patirti finansinių nuostolių.

Apie Pujolio sumanumą bei išradingumą ir apie jo santykius su Madridu katalonai pasakoja tokį anekdotą. Kai Anglijos karalienė Elžbieta II į svečius pasikvietė Ispanijos premjerą Jose Aznarą ir Katalonijos premjerą Pujolį, abiejų žmonoms labai knietėjo nuo karalienės stalo nugvelbti po auksinį šaukštelį. Aznaras, paklusęs žmonos prašymui, slapčia šaukštelį įsikišo į kišenę. Tai pastebėjo tik Pujoliai. Žmona ėmė visaip įkalbinėti vyrą, kad ir šis nukniauktų šaukštelį. Pujolis rado puikią išeitį, kaip įgyvendinti savo sumanymą, o Ispanijos premjerą palikti nieko nepešusį. Jis atsistojo ir, sakydamas tostą už šią nuostabią dieną, paprašė visus atkreipti dėmesį į jo demonstruojamą triuką. "Štai, aš paimu nuo stalo auksinį šaukštelį, įsidedu sau į kišenę ir, nepatikėsite, randu jį Aznaro kišenėje", - traukdamas šaukštelį iš Ispanijos premjero kišenės baigė triuką Pujolis.

Seniausia Europoje vėliava

Miestuose šalia Europos Sąjungos ir Ispanijos vėliavų visada plevėsuoja ir Katalonijos vėliava. Tai pati seniausia Europoje rasta vėliava, datuojama XI a. Apie jos kilmę sklando legenda. Kadaise vienas katalonas karvedys, vadinamas Plaukuotuoju, padėjo prancūzų karaliui Karoliui I nugalėti maurus, besibraunančius į Pirėnų pusiasalį. Šiame mūšyje žuvo Plaukuotasis. Prancūzijos karalius norėjo mirusįjį pagerbti kaip tikrą tautos valdovą ir uždengti jo kūną vėliava. Tačiau katalonas vėliavos neturėjo. Karolis I ant jo krūtinės nagais įbrėžė keturias raudonas juostas. Tokia ir liko Katalonijos vėliava - keturios raudonos juostos geltoname fone.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"