Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Kelkraštis (1): tarp realybės ir TV

 
Žydintis kaštonas Šiltadaržio gatvėje. Vilnius. Gegužės 15 diena.
Žydintis kaštonas Šiltadaržio gatvėje. Vilnius. Gegužės 15 diena.

Kaip upės, ežerai ir jūros turi krantus, taip vieškeliai, plentai ir magistralės - kelkraščius. Kiekvienas jūreivis viliasi pasiekti savo krantą, tačiau nė vienas vairuotojas nenori atsidurti kelkraštyje. Svarstau, o kas yra televizijos žiūrovas - jūreivis ar vairuotojas? Galbūt, kai ekrane laksto vilkolakiai, fotelyje įsitaisęs pasaulio keliautojas - laimingas įmirkęs lyg burlaivis ramiame uoste, tačiau stebėdamas ekrane politikų diskusijas dažnai pasijunta taip, tarsi būtų su savo žiguliais atsidūręs kelkraštyje, kai pro šalį, nepaisydami jokių eismo taisyklių, lekia "mersai", "volvai" ir kiti greitavežiai.

Žodį "krantas" mėgsta poetai, filosofai, regis, tokį ar panašų pavadinimą turėjo TV laida, ir dabar leidžiamas meno kultūros žurnalas "Krantai". Jei kelkraštis būtų žodžių "kelių kraštas" junginys, jis irgi tiktų žurnalams, pavyzdžiui, apie Lietuvą ar automobilizmą, pavadinti, o jei būtų žodžių "kelkis rašyti" trumpinys - tiktų dienoraščiui arba dienraščiui.

Tačiau ir dabartine reikšme šis, atrodo, paprastas žodis, turi didelę prasmę. "Kelkraštis" - taip galėtų vadintis egzistencines problemas gvildenantis romanas arba humoristinių esė, tiriančių mūsų būtį, rinkinys. Štai trumpiausia tokio rinkinio esė: "Tik sugedus televizoriui pamatai, kad jau nužydėjo alyvos..."

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"