TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Ketvirtasis reichas Antarkties ledynuose

2010 04 30 0:00

Neseniai pasaulį apskriejo naujiena: DNR analizė, paimta iš Rusijos federalinės saugumo tarnybos archyve saugomos Hitlerio kaukolės, parodė, kad tai - keturiasdešimtmetės moters kaulai.

Vadinasi, savižudybė Berlyne 1945 metų balandžio 30 dieną nutraukė tik vieno iš fiurerio antrininkų gyvybės siūlą. O jis pats, kaip jau senokai spėjo daugelis istorikų, galėjo pasprukti iš apsupto Berlyno ir pasislėpti.

Kur? Į Pietų Ameriką? Kažin - pokario metais ją daugybę kartų naršė nacių medžiotojai. Ne tokia žinoma, pusiau fantastinė versija - į Antarktį. Naciai galėję pasislėpti slaptame mieste.

Klonai su svastika

Vokietija, suvienyta vėliau už kitas šalis lyderes, buvo nuskriausta dalijantis kolonijas. Pirmasis pasaulinis karas anaiptol neišsprendė šitos problemos. Priešingai, įstūmė šalį į ekonominę krizę, masinį skurdą, "pažemino tautą", taip klykdavo naciai. Paėmę valdžią jie ėmėsi energingai gerinti padėtį. Ieškojo būdų, kaip išplėsti teritoriją. Neišsidalytas liko tik ledo sukaustytas negyvenamas šeštasis žemynas.

Į ten nuo 1939 metų nuolat plaukdavo reicho laivai, jie gabendavo ne tik žiemojantiems tyrinėtojams reikalingą mantą, bet ir bėgius, vagonėlius, kalnakasybos įrangą. Karalienės Mod Žemės pakraštyje vokiečiai itin pamėgo teritoriją, kurią pavadino Naująja Švabija (Švabija - viduramžių hercogystė Vokietijos pietuose). Plotu ji lenkia net pačią Vokietiją. Vokiečiai savotiškai pažymėjo pasisavintas žemes: iš lėktuvų išmėtė tūkstančius svastika pažymėtų gairelių.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai taip akylai stebėjo savo poliarines valdas, kad joms apsaugoti sutelkė nemenkas karo laivyno pajėgas ir apšaudydavo net taikius banginių medžiotojų laivus tų šalių, kurios nedalyvavo kare. Atrodytų, nėra ką veikti Vokietijos karo laivams prie atšiaurių apledėjusių krantų.

Suvokę, kad vis dėlto pralaimės karą, reicho vadovai pradėjo evakuoti slaptas gamyklas, tiekiančias karinės paskirties aukštųjų technologijų produkciją. Iš devynių tokių gamyklų tik vieną subombardavo sąjungininkų aviacija, o aštuonios išnyko be pėdsakų. JAV karo žvalgas Windellas Stivensas paliudijo, kad jos buvo išgabentos į Naująją Švabiją.

1945 metų vasarą į Argentinos Mar del Platos uostą įplaukė du povandeniniai laivai, "U-530" ir U-977", iš vadinamojo "Fiurerio konvojaus". Juos suėmę amerikiečiai apklausė įgulas, bet nieko svarbaus nesužinojo, išskyrus tai, kad laivuose baigėsi kuro ir maisto atsargos. Žvalgybos duomenimis, tie povandeniniai laivai išplaukė iš Kylio uosto prieš pat karo pabaigą ir atgabeno į Naująją Švabiją nežinomuosius, kurių veidus dengė chirurginės kaukės.

Neplatinamais JAV žvalgybos duomenimis, naciams pavyko aprūpinti salą tokiomis aukštosiomis technologijomis, kurios ir šiandien laikomos moderniomis. Pavyzdžiui, austro išradėjo Viktoro Scharbergerio generatorius suteikė galimybę išgauti energiją iš sūkurinių srovių neribotais kiekiais. Tai buvo sūkurinių generatorių, dabar sėkmingai taikomų kasdieniame gyvenime, prototipas. Šiems generatoriams nereikia kuro, jie gali neribotą laiką tiekti šilumą ir karštą vandenį. Apledėjusiam žemynui tokie įrenginiai buvo gyvybiškai svarbūs. Galbūt sūkurinės technologijos padėjo vokiečiams tiekti ir didelio galingumo elektros energiją, be kurios negalėtų egzistuoti stambi karinė bazė.

Rusijos ir JAV tyrinėtojai ne kartą yra aptikę gėlo vandens ežerų, padengtų daugelio kilometrų Arktikos ledo klodu. Šiltas oras, esantis lediniame urve, palengva iš vidaus tirpdo nuolat didėjančią erdvę, o ištirpęs ledas papildo ežerų vandens išteklius.

Ekspertų nuomone, poledinėse gėlo vandens oazėse tinkamos sąlygos visaverčiai gyventi. Matyt, šitokių oazių grandinė, sujungta upėmis, pasirodė esanti tinkama įkurti Naująją Švabiją. Amerikos žvalgybos duomenimis, 1942-1945 metais reicho laivai į Antarktyje esančią bazę gabeno mokslininkus, specialistus, aptarnaujantį personalą, Hitlerjugendo narius - "medžiagą genofondui", "antžmogiams", taip pat ir konclagerių kalinius, kurie turėjo būti sunaikinti, kai pastatys slaptus objektus.

Naujosios Švabijos gyventojams buvo keliamos užduotys kurti naujas energijos rūšis, konstruoti disko formos skridimo aparatus, tęsti genetinius eksperimentus išvedant naują žmonių rūšį. Be to, miestas ledo kontinente buvo įrengtas kaip prieglobstis Trečiojo reicho viršūnėms, jei nepavyks karinė kampanija Rytuose.

Tuščiavidurės Žemės sostinė

Yra ir dar egzotiškesnių versijų. Neva kultinis nacių institutas "Anenerbe" laikė Antarktį po ledais pasinėrusia Atlantida, labai išvystyta civilizacija, kuri paslėpė neįsivaizduojamus išradimus. O reicho poliariniai tyrinėtojai esą ne tik suradę tuos praeities turtus, bet ir sėkmingai jais pasinaudoję.

Spėliojama, kad vienas "Fiurerio konvojaus" povandeninių laivų nugabeno į Naująją Švabiją "lemties ietį", kurią Hitleris pagrobė iš Vienos muziejaus, kai Austrija buvo prijungta prie reicho. Šią ietį pirmame mūsų eros šimtmetyje romėnų karys Longinas įsmeigė nukryžiuotajam Kristui po šonkauliais. "Kas paskelbs ją sava ir atskleis jos paslaptį, laikys rankose pasaulio likimą", - skelbė "Anenerbe" mistikai.

Dar viena versija - žmonių klonavimas. Jeigu vokiečiams pavyko šio to pasiekti minėtoje srityje, Naujasis Berlynas - po ledo šarvu pasislėpusi Naujosios Švabijos sostinė - galėtų tapti miestu, turinčiu 2 mln. gyventojų, svarbiausiu mokslo centru, ekologine autonomija, kuri suteikė galimybę po ledo danga sukurti optimalias gyvenimo sąlygas. Pralaimėjus karą, į šitą parengtą bazę neva buvęs išgabentas nacių partijos elitas.

Dar daugiau, neatmetama, kad Ketvirtasis reichas egzistuoja ir šiandien. Pietinio poliarinio žemyno gelmėse klesti labai išsivysčiusi civilizacija, seniai atsisakiusi rasinio pranašumo idėjų.

Būtent jos diskolaiviai, visame pasaulyje laikomi neatpažintais skraidančiais objektais, pralekia virš planetos ir dingsta po Antarkties ledais. Tokiu atveju tuščiavidurės Žemės teorija, puoselėta nacių ideologijos, turėtų svarių įrodymų, kurių beieškant nesiliauja supervalstybių varžybos dėl Antarkties ledinių dykumų.

Parengė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"