TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kiaulė ir meilės istorija

Šauniausias literatūros festivalis pasaulyje vyksta Velso kaime. Į šį "Vudstoką sielai" atvyksta menininkai, politikai, Nobelio premijos laureatai.

Kiaulė nepanoro pasirodyti kaime. Jai nerūpėjo, kad laukia daug literatūros pasaulio įžymybių. Užsispyrė nelipti į jos paimti atvykusį transportą ir viskas - ji nusprendė likti fermoje ir nebūti vežiojama po apylinkes. "Jaučiuosi šiek tiek įžeistas, - prisipažino Gary Shteyngartas. - Specialiai atvykau iš Niujorko, o ji net nenori lipti į priekabą."

Iš tikrųjų kiaulė turėjo atvykti pagerbti būtent G.Shteyngarto, amerikiečių rašytojo, gavusio "Bollinger Everyman Wodehouse" premiją komiškos literatūros srityje. Ta proga turėjo gauti ne tik kolekcinio šampano ir anglų rašytojo Pelhamo Grenville’io Wodehause’o (1881-1975) raštų rinkinį, bet ir Gloucestershire’o Old Spot veislės kiaulę, kuri nuo šiol vadinsis taip pat, kaip apdovanotasis G.Shteyngarto romanas - "Super- graudi ir tikroviška meilės istorija". Glosteršyro ūkyje ji stos prie lovio greta kitų tos pačios veislės kiaulių, pavadintų "Traktoriaus istorija Ukrainoje", "Solaras, arba Lašišų žvejyba Jemene". Jų autoriai, taip kaip ir G.Shteyngartas, buvo atvykę į Velso kaimą susitikti su savo kiaule.

Pasaulį žavintis užkampio kaimas

Hay-on-Wye, taip vadinasi šis užkampis, įsikūręs šalia Anglijos ir Velso sienos. Jame gyvena pusantro tūkstančio gyventojų. Artimiausia geležinkelio stotis yra už 45 minučių kelionės automobiliu, iki artimiausio oro uosto Kardife reiktų važiuoti pusantros valandos. Tačiau jau dvidešimt ketverius metus čia vienuolikai dienų suvažiuoja literatūros anglų kalba žvaigždės dalyvauti viename netikėčiausių renginių pasaulyje - Hay literatūros ir menų festivalyje. Kiaulė - tik vienas iš daugelio šio festivalio akcentų, dėl kurių jis toks smagus ir išskirtinis. Velso kaimo gyventojams pavyko pasiekti to, kas retai pavyksta kitur: jie suteikė literatūrai džiugų, patrauklų, visiems prieinamą ir šiek tiek autoironišką pobūdį. Tai nepanašu į nejudrų sėdėjimą ant nepatogių kėdžių literatūros namuose arba inteligentišką universitetų kvapelį. Hay kaime populiarių knygų autoriai kaip vaikai džiaugsmingai pozuoja nuotraukoms ant žolyno šalia kiaulių.

Nuotaika lankoje, kur vyksta festivalis, tarsi pikniko per žirgų lenktynes Eskote ir ekologiškų vaišių vaikams Glastonberyje junginys. Ant gultų ir užtiesalų, taip pat ir improvizuotose kavinukėse atsipūtę sėdi iš apylinkių susirinkę pagyvenę ponai rudomis medvilninėmis kelnėmis ir smėlio spalvos batais bei pagyvenusios ponios, vilkinčios žalsvai gelsvomis sportinėmis striukėmis su gobtuvais. Jauni londoniečiai, išsiskiriantys akiniais su raginiais rėmais, mielai palieka savo "Volvo combi" automobilius stovėti jiems skirtoje purienų pievoje. Vidutinio amžiaus ponios trumpomis, asimetriškomis šukuosenomis, pasipuošusios mediniais karoliais stoviniuoja autobusų stotelėje, šalia kurios sudėta knygų norintiesiems pasiimti, o vidutinio amžiaus ponai raudonomis kelnėmis, tamsiai mėlynais švarkais su auksinėmis sagomis ir panamomis ant galvos stato į kibirėlius šampano butelius.

Laisvų vietų nėra

Į festivalį suvažiuoja per šimtą tūkstančių žmonių. Dalyviai kantriai laukia susitikimų su autoriais, koncertų, autografų, diskusijų ir kūrybinių dirbtuvių, stovi eilėse, kurios - kaip ir visur Didžiojoje Britanijoje - keistai tvarkingos net ir be ribojančių juostų.

Beveik visų rankose knygos: atverstos, kurias įdėmiai skaito; pasirašytos autoriaus, kurioms didžiuodamiesi šypsosi; tik ką pirktos, dar tik dedamos į drobinį krepšį; elektroninės, kurias įsirašė į elektroninių knygų skaitytuvą. Be to, visi šnekasi apie garsius svečius.

Į šių metų, dvidešimt ketvirtąjį, Hay festivalį atvyko Nobelio literatūros premijos laureatai Vidiadharas Surajprasadas Naipaulas ir Jeanas-Marie Gustave’as Le Clezio, taip pat Henningas Mankellas, Hanifas Kureishi ir Louisas Begley. Netruko politinių ir visuomeninių elitų atstovų, muzikos ir kino žvaigždžių. Pasirodė menininkų duetas Gilbertas ir George’as, Mohamedas ElBaradei’us bendravo su dalyviais per vaizdo aparatūrą, o šventės baigiamajame koncerte grojo Bobas Geldofas.

Vanessa Redgrave, kuri augo netoli Hay, paklausė nuo scenos, ar tarp susirinkusiųjų atsitiktinai nėra Steveno, jos jaunystės meilės? (Deja, atsitiktinai, jo nebuvo.)

Režisierius Rolandas Emmerichas pirmą kartą Hay festivalyje parodė sceną iš savo naujausio filmo "Anonimus", kuriuo neigia Shakespeare’o dramų autorystę. Į kritiškus publikos klausimus turėjo tik vieną atsakymą: "Internete perskaičiau, kad Shakespeare’as negalėjo būti tų kūrinių autorius ir tai mane įtikino."

Visų tų išmintingų ir ne tokių išmintingų menininkų pavardės taip veikia publiką, kad festivalio metu 40 kilometrų spinduliu aplink Hay-on-Wye nebūna nei vienos laisvos lovos, nors nakvynę siūlo kiekvienas tenykštis ūkis, atidaryta keletas didelių kempingų, o vieno iš negausių viešbučių (kuriame visi kambariai rezervuoti keleriems ateinantiems metams) sode pastatyti gražiai įrengti gyvenamieji konteineriai, pristatomi kaip puikūs išpopinti viešbučio kambariai ("Luxury Pop-up Hotel Room") po 185 svarus (apie pusaštunto šimto litų) už naktį.

Knygų karalystė

Kai 1988 metais aktorius Peteris Florence’as ir jo tėvas Normanas surengė pirmą festivalį, niekas nesitikėjo tokios sėkmės. Dar 1989-aisiais Arthuras Milleris reagavo į kvietimą klausimu: "Hay-on-Wye? O kas tai yra?" Persilaužimas įvyko 2001 metais, kai į festivalį atvyko Billas Clintonas ir pavadino jį "Vudstoku sielai". Organizatoriams apsimokėjo išleisti 100 tūkst. svarų jam pasikviesti. Dėl šio šūkio Hay renginys įgijo svarbiausio anglakalbės literatūros festivalio statusą.

73-ejų Richardas Boothas yra mandagus, paslaugus, guvus, ekscentriškas, mėgstantis provokuoti. 1961 metais jis grįžo į gimtąjį kaimą iš Oksfordo su konteineriu, pilnu knygų, ir senoje gaisrinėje atidarė naudotų knygų parduotuvę. Ketino perauklėti mieguistą užkampį, paversti jį knygų kaimu, sudominti turistus ir bibliofilus, o kartu gyvinti ekonomiką. Ir visa tai - be valstybės ir įstaigų paramos, nes valdininkus jis laikė korumpuotais. Atveždavo į Hay vis daugiau knygų, užpildė jomis tuščias parduotuves, galų gale nupirko centre stovinčią XIII amžiaus normanų pilį ir joje apsigyveno.

1977 metų balandžio pirmą dieną R.Boothas paskelbė Hay-on-Wye įkūręs suverenią Knygų karalystę, būsiąs jos valdovu, o savo arklį paskyrė premjeru.

Ištikimą jo palydą sudaro ne tiek kaimo gyventojai, kiek knygos. Į Hay patekdavo viena uždaroma biblioteka po kitos, visoms knygoms atsirasdavo vietos R.Bootho ar kitų antikvarų lentynose. Tie antikvarai persikeldavo čia ir specializuodavosi prekiauti vaikų literatūra, kriminalais ir siaubais, poezijos tomeliais arba veikalais iš botanikos ir bičių auginimo sričių. Knygos užpildė kiekvieną kaimo kampelį: pastoges, rūsius, klojimus, net pilies sienų nišas. Knygynu buvo paverstas ne tik kino teatras, bet ir automobilių remonto dirbtuvė.

Karaliui Richardui valdant Hay-on-Wye atsidarė daugiau kaip trys dešimtys naudotų knygų knygynų, kurių ištekliai sudaro apie dešimtį milijonų pavadinimų, maždaug 6600 knygų vienam gyventojui. 2004 metais karalienė, kuri, matyt, nesupyko dėl R.Bootho separatistinių tendencijų, apdovanojo jį Britų Imperijos ordinu.

Nauja karalienė?

R.Boothas tvirtina, kad jau ne vienus metus nesilanko Hay festivalyje. Nedaug trūko, kad būtų vėl atvažiavęs, kai sužinojo istoriją su kiaule. Jau dvyliktas rašytojas - pernai tai buvo Janas McEwanas - dovanų gauna kiaulę ir su ja pozuoja nuotraukoms festivalio teritorijoje. Tik šiemet viskas pasikeitė, nes kiaulė tiesiog nenorėjo lipti į automobilio priekabą. Visi buvo nuvilti - publika, fotografai ir pats laureatas G.Shteyngartas. Pagaliau viena iš moterų, organizuojančių festivalį, pasiūlė daryti fotosesiją už kelių mylių esančiame jos tėvų ūkyje, mat ten gyvena kiaulė, kurią neseniai gavo kaip vestuvinę dovaną nuo brolio. Ši kiaulė net reaguoja į komandą "sėsk". Tiesa, ji nėra Glouchestershire Old Spot veislės atstovė, o kažkokios australiškos. G.Shteyngartui tai netrukdė - jis atsitūpė prie gyvulio ir paprašė jį fotografuoti. "Puikus kadras "Facebook`ui"! Jungtinėse valstijose literatūrinės premijos niekada nebūna tokios smagios."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"