TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kiek dar bus "Judo evangelijų"?

2007 04 14 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nepaisant madingo supasaulėjimo, pasaulyje nedingsta domėjimasis Jėzaus Kristaus asmeniu ir jo aplinka


Melo Gibsono filmas, Dano Browno romanas, pretenduojantis į istoriškumą (nors protarpiais prisipažįsta, kad įvykiai pramanyti), Jameso Camerono užmojis pastatyti "dokumentinį" filmą apie Kristaus karstą, - ką visa tai rodo? Rodo, kad Jėzus Kristus nepasiduoda "nurašomas" iš žmonijos istorijos, kad jis tebėra aktualus mūsų laikų žmonėms ir vienoks ar kitoks jo vaizdas, savo amatą išmanančio kūrėjo rankomis sutvertas, - paklausi prekė (tikslumo neklausiama).

Taip Cameronas pareiškė: "Galbūt pasirodys, kad tai ne tiesa, bet filmas bus padarytas" (suprask: verslas užtikrintas).

Viliojanti tema

Prieš metus per pasaulį nuskambėjo aliarmas: surasta ir verčiama Judo evangelija, kuri apvers aukštyn kojomis esminius krikščionių tikėjimo dalykus.

Ir išversta, ir išspausdinta, ir niekas neapsivertė. Graikiškai rašytas II amžiaus gnostikų kūrinys, apie 180 m. e. metus pažįstamas Lijono vyskupui šventajam Ireniejui, krikščionių visumos atmestas kaip kiaurai nepatikimas. Jo graikiškasis tekstas dingęs, bet surastas vertimas į Egipto koptų kalbą. Dar belaukiant vertimo į šiuolaikines kalbas, pradeda rodytis knygos, paženklintos šiuo vardu, nors jų turinys - laisva išradingų autorių kūryba, vos plonu siūleliu susieta su pačiu tuo dokumentu.

Judo įdomybės

"Veido" žurnale, šių metų balandžio 12 dienos numeryje, Eugenija Grižibauskienė išvardija kelis mėginimus improvizuoti Judo evangelijos tema ir smulkiau rašo apie neseniai pasirodžiusią 8 kalbomis Jeffrey'o Archerio ir Franciso Moloney'o knygą "Evangelija pagal Judą"; jos autoriai jau galėjo pasinaudoti taip pavadinto apokrifinio dokumento angliškuoju vertimu, išleistu "National Geographic Society" 2006 m. Archeris fantazavo, o Moloney'us patarinėjo, kaip padaryti, kad būtų panašu į I-II krikščionybės amžių raštus.

"Veidas" rodo ir ką tik pasirodžiusio Simono Mawerio romano "Judo evangelija" lietuviško vertimo (angliškai leistas 2000 ir 2001 m.) viršelį, kurį čia pat klaidingai nurašo kaip "Evangelija pagal Judą".

Būdamas neabejingas Biblijos temoms, perskaičiau, ir ką gi? Bendras įspūdis toks, kad autoriui labai maga "apversti aukštyn kojom esminius krikščionių tikėjimo dalykus", bet argi tiesiog imsi juos kedenti, ne per daug apie juos išmanydamas. Verčiau užmegzk kelias painias intrigas, pagardink jas meilės istorijomis, sekso scenomis - masalas suveiks. Užteks apie temą pirmąsyk prasižioti, na, kad ir 79 puslapyje.

Nuobodžiaujančių žmonų žaidimai

Įvykiai klostosi Romoje ir Jeruzalėje XX a. paskutinį dešimtmetį, kartkartėmis nušokama 50 metų atgal, į 1943-iuosius. Pagrindinis veikėjas - pagyvenęs pusiau žydiškos kilmės katalikų kunigas Leo, senovinių rankraščių tyrinėjimo specialistas, kurio tikėjimą turės supurtyti, oho, ką tik netoli Negyvosios jūros surastas rankraštis, esą, pirmesnis už oficialiąsias keturias Evangelijas ir neigiantis Kristaus prisikėlimą (nors tikrosios "Judo evangelijos" autorius polemizuoja su oficialiosiomis Evangelijomis, vadinasi, tikrai rašo vėliau, negu anos tapo žinomos).

Kad susvyruotų kunigo tikėjimas, reikia išankstinio psichologinio parengimo. Tuo pasirūpinti pavedama nebejaunai žavingai damai Madlenai, diplomato žmonai. Artėjant romano pabaigai sužinosime, kad ta ponia turėjusi nemažai meilės nuotykių su įvairiais vyrais ir kelis kartus bandžiusi nusižudyti. Jai reikėtų psichoterapeuto, bet ji verčiau per klausyklos langelį meta kabliuką kunigui Leo, paskui įtraukia jį savo draugų bei draugių ratelin, metodiškai, pasigėrėdama savuoju viliojimo menu, apipina jį savo apžavais - ir pati galiausiai patenka į "labiausiai savanaudiškos aistros" žaizdrą, kurį įžiebė jam. Ir prieš nusižudydama dar ateina "užsigardžiuoti".

Tuo pačiu metu klostosi kitos nuobodžiaujančios diplomato žmonos žaidimas su vyro samdomu vairuotoju, bet visa ši linija - tik kompanijai palaikyti, kad būtų kur pakviesti Leo kavutės gerti ir su kuo rengti iškylas į Romos užmiestį. Su Judo evangelijos rankraščiu ir jo paslaptimis visa Gretos Huber intriga turi tiek bendra, kiek Atlantida su Napoleonu, ir iš viso abiejų damų vyrai ir vaikai tėra gryni statistai. Užtat savo idėjų patikėtinei Madlenai Brever autorius paveda užduotį be paliovos lieti apmaudą kunigui Leo dėl celibato varžtų. (Gal kas nors žinote, kodėl visi katalikybės nedraugai kaskart esti kupini gailiausios užuojautos vargšams celibatininkams?)

Smalsumui įkaitus

JUDO EVANGELIJA, kuri sudrebins Leo tikėjimą, kuri privalės sudrebinti milijonų krikščionių tikėjimą ir kurios tyrinėti Leo buvo skubiai pakviestas į Biblijos studijų centrą Jeruzalėje? Sumaniai žadinamas skaitytojo smalsumas paberiant vieną kitą graikišką nuotrupą ir galiausiai, p. 280-282, pažeriant lemiamą Judo evangelijos žinią:

... Tą naktį, kai jis (Jėzus) mirė, jie nuėjo prie kapo, kuris buvo Juozapo (Arimatiečio)... Tai regėjo Judas, kuris dabar rašo. Ten buvo Juozapas, Nikodemas, tas pats Judas ir Saulius (tarsietis). Ir Juozapas apraudojo jo kūną, nes tai buvo jo sūnaus (kitur paaiškinta: įsūnio) kūnas, ir savo ašaromis kūną patepė. Jie paėmė kūną ir paslėpė, kad šakalai nesuėstų.

Kūnas, kuris buvo paimtas, slapta buvo palaidotas netoli Juozapo miesto Ramataimzopimo, prie Modino, ir iki šių dienų niekas nežino, kur jis yra palaidotas.

Klaustukų klaustukai

Šioje lemiamoje S.Mawerio "Judo evangelijos" naujienoje (Evangelija - Geroji Naujiena, ar ne?) - vieni klaustukai.

Kodėl Juozapas Arimatietis vagia lavoną iš kapo rūsio, kurį pats buvo suteikęs ir sunkiu akmeniu jo angą užritinęs? Paaiškinama: kad šakalai nesuėstų. Keturiese vyrai, sutelkę visas jėgas, vos ne vos nuritino tą akmenį. Ar ir šakalų gauja galėtų sutelkti tokią jėgą?

Kokia kompanija darbuojasi: Jėzaus draugai Juozapas ir Nikodemas, pats dviprasmiškasis išdavikas Judas ir Saulius, kuris po kelerių metų ugningai persekios Jėzaus išpažinėjus. Kas jį dabar atvedė pas Jėzaus draugus ir padarė valstybinio ir religinio nusikaltimų - kapo pažeidimo ir lavono lietimo bendrininku?

Kaip Pauliumi tapęs Saulius po keliolikos metų galėjo drįsti atkakliai skelbti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų, kai pats paslėpė jo lavoną netoli brolių Makabiejų tėviškės Modino ir jį ten paliko? Jis juk rašė Pirmajame laiške Korinto tikintiesiems (15, 14-15): "Jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas. Tuomet mes liekame melagingi Dievo liudytojai"... Koks Sauliui/Pauliui išskaičiavimas taip daryti? Atpildas bus rykščių kirčiai, akmenų smūgiai ir perspektyva pakišti galvą po budelio kirviu. Pamišėlis! Bet argi sunku mitriam autoriui sukvailinti savo veikalo personažą (rasi pavyks apkvailinti ir patiklų skaitytoją).

Tai dar ne visos šios "evangelijos" linksmybės. Teigiama, kad Kristus buvęs prisiartinęs prie Jeruzalės su didžiule sukilėlių armija, siekdamas išvaduoti kraštą iš okupantų romėnų valdžios, bet "dešimtoji kohorta" sukilimą numalšinusi ir jos vadas buvęs nukryžiuotas. Jį romėnams išduoti paakinusi Judą žydų vyresnybė, kad greičiau baigtųsi beviltiškas sukilimas. Kodėl tada visi keturi kanoniniai evangelistai tvirtina, kad Jėzui buvo tolimos mintys apie politines bei karines akcijas, o Pilotas nepripažinęs Jėzaus kaltu ir tik nusileidęs minios ir jos vadų spaudimui? Kodėl to šimtmečio žydų istorikas Juozapas Flavijus, aprašęs 66-70 metų sukilimą ir minėjęs Jėzų Kristų, nė iš tolo neskiria jo prie maištininkų?

Ne mažiau klaustukų dėl paties Leo Njumeno. Kodėl jis vagia iš Biblijos studijų centro svarbiausią jam rankraščio skiautelę? Kodėl ar tik ne pats padega tą rankraštyną, bet taip negrabiai, jog vos nežūsta gaisre, o paskui tą didžiausią savo laimikį kaip bevertę smulkmeną atiduoda keistai savo įnamei - pornomodeliui ir truputį dailininkei Magdai?

Kodėl? Todėl, kad Simonas Maweris gudriai viską laužia iš piršto, norėdamas intriguoti skaitytojus... ir turėti jų daug. Puiku. Jeigu kas mėgsta būti vedžiojamas už nosies, ši knyga kaip tik jam.


1 Kodėl autorius liepia lavono vagims nešti jį nuogą? Reikia palikti būsimąją Turino drobulę, nes ją neigti jam trūksta drąsos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"