TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kiek paradų liko iki laimės?

2009 07 04 0:00
Šalyje nuo seno įsišaknijo ir iki šiol palaikoma pseudopatriotinė ir itin pavojinga nuostata, kad vienintelis ir patikimas Rusijos sąjungininkas yra armija.

"Mums reikia pergalių, gerinančių liaudies gyvenimą", - gegužės mėnesį rašė daugiau kaip du milijonus skaitytojų turintis Rusijos savaitraštis "Argumenty i fakty". Ši publikacija - pačių rusų nuomonė apie save.

Kiekvienų metų gegužės devintąją Raudonojoje aikštėje susirenka vis mažiau veteranų. Iš gyvenimo traukiasi gyvoji karo karta. Lieka tik Didžiosios Pergalės atmintis. Tačiau ir dėl jos pradėta karštai ginčytis: kokia šios pergalės kaina, kas pasinaudojo jos vaisiais? Ir galbūt svarbiausia: ar mūsų pergalės ir paradai priartina ilgai lauktą geresnį gyvenimą?

Prieššventinė sociologų "Levanda-centr" apklausa rodo, kad dauguma Rusijos gyventojų švenčia Pergalės dieną. Tačiau akivaizdu, kad laikui bėgant karo atmintis vis aiškiau virsta liaudišku mitu. Kaip rodo apklausos, jaunimas jau šiandien painioja datas, didžiausių mūšių pavadinimus, karvedžių pavardes, nežino, kiek gyvybių liaudis paaukojo dėl pergalės paradų.

Sovietinė propaganda nutylėjo sudėtingus karo ir pokario istorijos aspektus, todėl gyventojai, ypač jaunimas, nesupranta, kodėl civilių nuostoliai kare triskart didesni už grynai karinius nuostolius, arba kodėl praėjus daugiau kaip 60 metų po Rytų ir Vidurio Europos išvadavimo iš fašizmo rusai kai kur vadinami okupantais?

Ir, be abejonės, visai nelengva atsakyti į bene skaudžiausią klausimą: kodėl šalis nugalėtoja išbarstė beveik visus tokios brangios pergalės vaisius? Kodėl Rusijos žmonės gyvena kur kas skurdžiau ir ne taip demokratiškai negu karą pralaimėjusios Vokietijos bei jos satelitų gyventojai?

Sunykusi liaudis

Kodėl prie tarybų valdžios liaudis nugalėtoja toliau gyveno ketvirtojo dešimtmečio barakuose, trynėsi eilėse prie pieno ir mėsos, o "plataus vartojimo prekių" važiuodavo į Maskvą?

Kodėl, taip pat kaip "realus socializmas" prasidėdavo ir baigdavosi Maskvoje, nūdienis "realus kapitalizmas" prasideda ir baigiasi Rubliovkoje? Tereikia pavažiuoti tris dešimtis kilometrų nuo sostinės, ir keliautoją pasitinka tos pačios sukrypusios trobos, šuliniai su kibiru ant surūdijusios grandinės, neišvažiuojami keliai ir bobos su kiniškais pūkinukais, nes senosios, kalinių modelio šimtasiūlės liberalios ekonomikos sąlygomis nebemadingos, o naujų siūti rusai taip ir neišmoko.

Vladimiras Putinas dar būdamas prezidentas yra pateikęs kartų, bet teisingą atsakymą: "Rusija - sunykusi šalis." Nuo savęs pridursime: ne tiktai šalis, bet visų pirma - liaudis. Ir tai, kad ir kaip būtų liūdna pripažinti, ne tik rusų istorinis palikimas, bet ir pasibjaurėtina rusiška tradicija. Valdžios požiūrio į žmones tradicija...

Išputusi valdžia

Rusijos kaip valstybės specifika buvo (deja, ir tebėra) ta, kad plėtros ir modernizavimo idėja visada buvo siejama su lozungu stiprinti valstybės, centrinės valdžios galias, o ne liaudies materialinius pagrindus. Rezultatas, istoriko V.Kliučevskio žodžiais tariant, "valstybė punta, o liaudis menksta."

Be to, šalyje nuo seno įsišaknijo ir iki šiol palaikoma pseudopatriotinė ir itin pavojinga nuostata, kad vienintelis ir patikimas Rusijos sąjungininkas yra armija. To rezultatas - šimtmečiais rusų valstybės stiprinimas apsiribodavo ne taikia, o pirmiausia karine statyba. Taip buvo valdant Jonui Žiauriajam, Petrui Pirmajam, kuris laikomas puikaus valdovo pavyzdžiu, taip liko ir valdant "naujo tipo carams" - draugams Stalinui, N.Chruščiovui, L.Brežnevui. Ir taip toliau pagal politinę chronologiją.

Liaudis visada buvo aukojama dėl valstybės projektų. Ta prasme revoliucija nieko nepakeitė. Tik valdovų projektai tapo valstybės projektais. O monarchistines idėjas pakeitė komunizmo idėja. Ėmusis statyti "socializmą vienoje atskirai paimtoje šalyje", Rusija pati paskelbė save "apgulta tvirtove". Net Europos socialdemokratai, simpatizavę revoliucinei Rusijai, buvo paskelbti priešais, "blogesniais už fašistus."

Kuo didžiuotis?

Tokioje aplinkoje formavosi ir pagrindinė užsienio politikos doktrina: pasibaigus karui iš karto imta rengtis naujam. Ir vėl liaudis aukojama dėl "Rusijos vaidmens sustiprinimo", "pavergtų Afrikos tautų išvadavimo", "pagalbos broliams slavams", "internacionalinės pagalbos Afganistanui", dėl supervalstybės kūrimo...

Pačiai liaudžiai kiekvieno partijos suvažiavimo direktyvose buvo kalama į galvą, kad taip reikia. Dėl jos pačios gerovės, saugumo, klestėjimo. Rezultatas - ir patiems gyventojams susiformavo istorinė sąvoka apie save kaip "ypatingos misijos tautą", kurios egzistavimo prasmė - tapti pavyzdžiu kitoms tautoms ir valstybėms. Žodžiu, "tauta - Dievo valios reiškėja". O apie tai, kaip gyveno ir gyvena toji tauta, skaitytojas žino ne blogiau už mus.

Praėjusių metų pradžioje sociologai surengė apklausą apie "didžiarusių tautinį pasididžiavimą." Rusus prašė išvardyti dešimt pergalių, kuriomis jie ypač didžiuojasi. Pirmame penketuke atsidūrė karo didvyrių poelgiai, Gagarino skrydis, pirmojo dirbtinio žemės palydovo paleidimas, atominės bombos sukūrimas. Į dešimtuką nepateko nė viena materialinė pergalė, kuri vienaip ar kitaip gerintų pačios liaudies gyvenimą.

***

Gegužės mėnesį prezidentas D.Medvedevas pasirašė įsaką "Dėl Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo strategijos iki 2020 metų." Naujoji strategija turėtų pakeisti 1997 metų direktyvas. Dokumentas ypatingas tuo, kad bene pirmą kartą saugumo tema traktuojama ne kaip tradicinis "šarvo ir ugnies" didinimas, o kaip ekonomikos ir socialinės srities raidos išvestinė, kaip "deramų gyvenimo sąlygų Rusijoje užtikrinimas." Ką gi, pagyvensim, pamatysim. Iki 2020 metų liko 11 paradų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"