Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ĮDOMYBĖS

Kitas požiūris į neandertaliečius

 
Neandertaliečiai galėjo išnykti dėl atšiauraus klimato arba konkurencijos su šiuolaikiniais žmonėmis dėl skurdžių išteklių.
Neandertaliečiai galėjo išnykti dėl atšiauraus klimato arba konkurencijos su šiuolaikiniais žmonėmis dėl skurdžių išteklių. AFP/Scanpix nuotrauka

Naujas būdas tirti DNR leidžia atidžiau pažvelgti į žmonijos evoliucijos istoriją ir keičia ekspertų įsivaizdavimą apie mūsų seniai išnykusius giminaičius neandertaliečius.

Ankstesni tyrimai rodė, kad šios rūšies gyvavimo pabaigoje, maždaug prieš 40 tūkst. metų, pasaulyje buvo belikę apie tūkstantis neandertaliečių. Tačiau naujausia studija atskleidžia, kad jų populiacija veikiausiai buvo daug didesnė, galbūt sudaryta iš dešimčių tūkstančių individų, nors jų izoliuotos grupės buvo išsisklaidžiusios po visą Europą. Apie tai rašoma žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame straipsnyje.

Tarp genetinių užuominų – neandertaliečių genomo dalis, kurioje aptikta mutacijų, paprastai pasireiškiančių tik mažose populiacijose, pasižyminčiose maža genų įvairove. Be to, įvairiose vietose rastų neandertaliečių genetinėje medžiagoje esama reikšmingų skirtumų. „Manoma, kad šios mažos, geografiškai izoliuotos populiacijos, panašios į salas, retkarčiais sąveikauja, bet labai sunku persikelti iš vienos salos į kitą“, – sakė vienas iš straipsnio autorių Ryanas Bohlenderis.

Tyrėjai panaudojo naują metodą analizuoti DNR sekų duomenims ir nustatė, kad neandertaliečiai nuo kitos mįslingos šakos, vadinamos Denisovo žmonėmis, atsiskyrė maždaug prieš 74 tūkst. metų – daug anksčiau, negu rodė ankstesni vertinimai. Vėliau neandertaliečių pasaulinė populiacija išaugo iki dešimčių tūkstančių individų. Anot Jutos universiteto antropologijos profesoriaus Alano Rogerso, ši hipotezė prieštarauja nusistovėjusiai nuomonei.

Apie Denisovo žmones, laikomus neandertaliečių rytiniais giminaičiais, žinoma labai mažai. Iki šiol rasta nedaug jų fosilijų – keli dantys ir pirštikaulis. Tiek Denisovo žmonės, tiek neandertaliečiai maišėsi su šiuolaikiniais žmonėmis, išėjusiais iš Afrikos maždaug prieš 60 tūkst. metų. Mokslininkai dar tiksliai nežino, kodėl Denisovo žmonės ir neandertaliečiai išnyko, bet tai galėjo nutikti dėl atšiauraus klimato arba konkurencijos su šiuolaikiniais žmonėmis dėl skurdžių išteklių.

Naujasis tyrimas pagrįstas keturių žmonių populiacijų lyginimais. Tai šiuolaikiniai Eurazijos gyventojai, šiuolaikiniai afrikiečiai, neandertaliečiai ir Denisovo žmonės. Tyrėjai panaudojo patobulintą statistinį metodą „Legofit“ ir įvertino, kiek neandertaliečių genų pateko į šiuolaikinių Eurazijos gyventojų populiaciją. Mokslininkai nustatė, kad ši dalis yra apie 2 procentai. Be to, šiuo metodu buvo nustatyta apytikrė data, kada atsiskyrė protėvių populiacijos, ir koks buvo jų dydis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ĮDOMYBĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"