TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kodėl mums liūdna rudenį?

2011 11 05 12:35

Mokslininkai aiškinasi, kodėl žmonės vienu ar kitu metų laiku labiau linkę liūdėti.

Stebėdami, kaip gamta aplink mus transformuojasi nuo gyvų rudens spalvų link žiemos pilkumos ir sąstingio, neretai pajuntame liūdesį. Kodėl gi tai vyksta? Kai kurie mokslininkai mano, kad dėl visko kaltas serotoninas - cheminė medžiaga, "atsakinga už džiaugsmą." Jos kiekis tiesiogiai priklauso nuo to, kiek šviesos gauna mūsų kūnai. Kai šviesos trūksta, serotoninas virsta melatoninu - medžiaga, kontroliuojančia miegą. Taigi, kuo arčiau žiema - tuo mažiau gauname šviesos ir daromės liūdni ir apsnūdę.

Atrodytų, reikalas aiškus - rudenį ir žiemą liūdime dėl saulės spindulių trūkumo. Tačiau viskas ne taip paprasta. Norvegijos mokslininkai neseniai nustatė, kad šiaurės šalių gyventojai dažniau liūdi pavasarį ir vasarą, o ne rudenį ir žiemą. Taigi, šis atradimas verčia abejoti tradicine "šviesos-smegenų-laimės" formule.

"Huffington Post" blogeris dr. Normanas Rosenthalis pataria nebijoti šaltojo metų laiko ir stengtis kompensuoti saulės šviesos trūkumą: stengtis kuo daugiau būti lauke šviesiuoju paros metu arba kiek įmanoma daugiau laiko praleisti daug šviesos gaunančiose patalpose. Specialistas taip pat pataria rasti laiko meditacijai - veiksmingai antistresinei priemonei.

Tačiau šiuo atveju kalbama būtent apie "rudeninę depresiją", o kada dar mus linkęs užpulti nepaaiškinamas liūdesys? Nors tikslaus atsakymo mokslas dar neturi, yra nustatyta, kad daugelis žmonių labiau linkę į depresiją tam tikrais metų laikais.

1. Vėlyvas ruduo

Daktaro N.Rosenthalio teigimu, "ruduo pasižymi ypatingu liūdnumu". Netikėtai atšalę orai sutrikdo žmogaus smegenis, dar vis atsimenančias malonią vasaros šilumą. Dar blogiau, jei rudens viduryje užpuola tokios gamtos anomalijos, kaip ankstyvas pirmasis sniegas. Patiriame šoką, nes manėme, ad žiema neprasidės dar bent keletą savaičių.

2. Keičiamas žiemos laikas

Jei pereinant į žiemos laiką esate vakarėlyje - džiaugiatės papildoma miego valandą sekantį rytą. Tačiau ilgainiui suvokiate, kad pasukus laikrodžio rodykles atgal, kasdieną prarandate tokias brangias šviesias valandas, ypač, jei neinate iš namų anksti ryte.

3. Po Kalėdų

N.Rosenthalio nuomone, dienos po Kalėdinių švenčių gali daugeliui sukelti stresą. "Žmonės būna užliūliuoti švenčių atmosferos ir staiga iš spalvingų Kalėdų jie turi grįžti į nuobodžius kasdieninius darbus, o jokių švenčių artimiausioje ateityje nematyti. Tai gali rimtai sugadinti nuotaiką", - teigia ekspertas.

4. Trečias sausio pirmadienis

Pasirodo, kad ši diena gali būti labai išskirtinė. Britų psichologas Cliffas Arnallas tvirtina nustatęs, kad trečiasis sausio pirmadienis yra pati liūdniausia diena metuose. Būtent šią dieną, pasak psichologo, mus visa jėga užgriūva prasti orai, prieš šventes prisikaupusios skolos ir suvokimas, kad nesilaikome Naujųjų išvakarėse sau duotų pažadų.

5. Ankstyvas pavasaris

"Ankstyvas pavasaris gali būti labai erzinantis metų laikas", - sako dr. N.Rosenthalis. "Vos pasiseka sulaukti vienos - kitos šiltesnės dienos, iškart galvojame, kad žiema jau baigėsi. Puolame traukti iš spintų lengvesnius rūbus, bet netrukus atsitokėjame, kad prieš akis dar daugybė dienų prasto oro", - aiškina pavasarinę depresiją N.Rosenthalis.

huffpost.com, lzinios.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"