TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kokia Černobylio avarijos įtaka atominės energetikos plėtrai?

2006 04 28 0:00
Šį trečiadienį pasaulis prisiminė sprogimą, prieš 20 metų įvykusį Černobylio atominės elektrinės 4-ajame bloke.
AFP/Scanpix nuotr.

Šį trečiadienį pasaulis prisiminė sprogimą, prieš 20 metų įvykusį Černobylio atominės elektrinės 4-ajame bloke. Patirti nuostoliai likviduojant pasėkmes - milžiniški, tačiau jie nepalyginami su netektimis, kurias patyrė pasaulinės energetikos plėtros programos.

Pagal septintojo dešimtmečio prognozes 2000-aisiais metais galėjo būti 3000-5000 mlrd. vatų galios atominių elektrinių. Tačiau tos prognozės neišsipildė. Dabar 31 šalyje tėra 368 mlrd. vatų bendros galios 440 energijos blokų. Juose pagaminama apie 16 proc. elektros energijos pasaulyje. Daugelyje Europos šalių ne tik nebestatomos naujos atominės jėgainės, bet ir uždaromos veikiančios. JAV nuo 1996 metų nepastatytas nė vienas naujas AE reaktorius. Nauji reaktoriai projektuojami ir statomi daugiausia Azijos (Japonija, Pietų Korėja, Kinija, Indija, Iranas) šalyse.

Visuomenė nepasitiki

Vykdant AE programas buvo teigiama, kad reaktoriai yra beveik absoliučiai saugūs. Stambios avarijos tikimybė buvo lyginama su didelės masės asteroido kritimo į žemę tikimybe. Tačiau 1979 m. kovo 28 d. Trijų mylių salos (Three Mile Island, JAV) atominėje jėgainėje įvyko pirmoji stambi avarija. Dėl reaktoriaus valdymo sistemos defektų bei operatoriaus klaidų išsilydė reaktoriuje esantis branduolinis kuras ir į reaktoriaus patalpas pateko radioaktyvių dujų bei radioaktyvaus vandens. Žmonės nenukentėjo, tačiau likviduojant avarijos pasekmes jėgainė patyrė didelių nuostolių. Svarbiausia šios avarijos pasekmė buvo ta, kad ji sugriovė mitą apie beveik absoliutų AE patikimumą ir jų saugumą.

Po šios avarijos didesnė dalis naujų AE statybos užsakymų buvo anuliuota, o naujų iki šių metų nepateikta. Dabar JAV veikia 104 energetiniai blokai (prieš avariją buvo 110).

Technologijos katastrofa

Tačiau lemiamą smūgį AE plėtrai sudavė Černobylio AE reaktoriaus sprogimas. Tai buvo pasaulinio masto avarija. Po sprogimo į 1,5 km aukštį pakilęs radioaktyvus debesis pasiekė Vakarų Europos šalis, o dar aukštesniuose atmosferos sluoksniuose rytų kryptimi sklindantys radioaktyvūs nuklidai per savaitę pasiekė Japoniją, gegužės 5-6 dienomis - JAV ir Kanadą. Pasaulio visuomenė suprato, kokia globali grėsmė žmonijai slypi iki tol saugiausiais ir ekologiškai švariausiais vadintuose energijos šaltiniuose.

Stengiantis nesukompromituoti RBMK tipo reaktorių, buvo aiškinama, kad avarija įvyko ne dėl reaktoriaus konstrukcijos ypatumų bei trūkumų, o lėmė "žmogiškasis faktorius" - neleistinų sprendimų ir veiksmų virtinė (reaktoriaus automatinės sustabdymo sistemos išjungimas, reaktoriaus galios staigus didinimas), dėl ko ir įvyko avarija.

Visuomenei buvo įteigta, kad panaši avarija gali įvykti bet kurioje AE (juk pirma stambi avarija įvyko JAV atominėje jėgainėje). Tokios propagandos pasekmių ilgai laukti nereikėjo: įbauginti Austrijos gyventojai surinko pinigų ir apmokėjo AE stačiusioms firmoms išlaidas (apie milijardą dolerių). Buvo užkonservuota ką tik pastatyta moderni jėgainė. Švedijos vyriausybė nutarė iki 2010 m. uždaryti veikiančias AE, Vokietija priėmė AE statybų moratoriumą (dėl to užšaldyta 27 jėgainių statyba) ir nutarė pamažu iki 2030 m. uždaryti visas AE.

Taigi prieš 20 metų įvykęs sprogimas tapo didžiausia XX a. technologijos katastrofa. Ji ne vienam dešimtmečiui sustabdė atominės energetikos plėtrą.

Branduolinis sprogimas

Ar tikrai tokio pat masto avarija galėtų įvykti Vakarų šalyse veikiančiose AE? Tai yra pagrindinis klausimas, ir visuomenei reikia nedviprasmiško atsakymo. Jį nesunku rasti nagrinėjant informaciją apie branduolinę energetiką.

Dabar jau pripažįstama, kad avarija įvyko dėl reaktoriaus konstrukcijos ypatumų bei trūkumų, be to, abejotinos kompetencijos personalas atliko nesankcionuotą "eksperimentą" - seriją neleistinų veiksmų, sukėlusių sprogimą.

Manoma, kad projektuotojai padarė klaidą. Staigus slėgio didėjimas reaktoriuje, sukėlęs jo sprogimą ir numetęs 2000 tonų reaktoriaus dangtį, įvyko todėl, kad per kelias sekundes reaktoriaus galia išaugo šimtą kartų.

Fizikos požiūriu tai buvo branduolinis sprogimas, nors šimtą kartų mažesnės galios nei standartinio minimalaus branduolinio karinio užtaiso sprogimas.

Po šio sprogimo visuose RBMK tipo reaktoriuose buvo atlikti esminiai valdymo sistemos pertvarkymai, pradėtas naudoti kokybiškesnis kuras. Tačiau ir po tokių pertvarkymų šie reaktoriai išlieka pavojingiausiais reaktoriais, kuriuose panaši avarija gal neįvyks, tačiau jie neapsaugoti nuo mažesnių, galinčių užteršti aplinką radioaktyviais teršalais, avarijų, nes tą lemia pati reaktorių konstrukcija.

Senieji reaktoriai

RBMK (Reaktor Bolšoij Močnosti Kanalnij) reaktoriai sudaryti tarytum iš 1660 atskirų reaktorėlių mozaikos su sudėtinga sklendžių ir vožtuvų sistema. Sugedus kurio nors reaktorėlio sklendei, gali įvykti avarija ir radioaktyvūs nuklidai užterš aplinką. Tokio pobūdžio avarija 1992 m. kovo 24 d. įvyko Leningrado AE trečiajame bloke. Tada į atmosferą pateko didelis kiekis radioaktyvių teršalų, išsiliejo radioaktyvus vanduo.

Černobylio avarijos mastą lėmė dar ir tai, kad RBMK reaktoriuje yra 1800 tonų grafito, lėtinančio neutronus. Po sprogimo aukštoje temperatūroje grafitas degė 10 parų, skleisdamas į aplinką radioaktyvius dūmus. To negali įvykti reaktoriuose, kuriuose neutronų lėtiklis yra vanduo. Būtent pastarojo tipo reaktoriai plačiausiai naudojami visų pasaulio šalių atominėje energetikoje. Šiuose reaktoriuose sutrikus vandens cirkuliacijai ir vandens kiekiui sumažėjus, branduolinė reakcija gęsta. O RBMK reaktoriuose, kuriuose neutronus lėtina grafitas, vandens kiekiui sumažėjus reakcija ne tik negęsta, o dar intensyvėja.

Tai aišku tiems, kurie yra šiek tiek susipažinę su atomine energetika, tačiau to nežino visuomenė, kuriai reikalaujant uždaromos modernios ir saugios AE.

Unikali avarija

RBMK reaktorių apologetų tvirtinimai, kad AE su šio tipo reaktoriais (taip pat ir Ignalinos AE) sauga gali prilygti Vakarų šalyse veikiančioms AE, yra nesusipratimas arba sąmoningas melas. Vandens cirkuliacijai sutrikus reakcija vyks ir, nesuveikus reaktoriaus išjungimo sistemai, gali ištikti sprogimas, kaip ir Černobylio elektrinėje.

Be to, RBMK reaktorių konstrukcijoje yra dar vienas svarbus trūkumas - jie neturi hermetiško apsauginio kupolo, kuris neleistų radioaktyviems teršalams patekti į aplinką ir apsaugotų patį reaktorių, jeigu ant jo nukristų atsitiktiniai objektai. Taigi sovietinio tipo RBMK reaktoriai atominėje energetikoje yra unikalūs, o Černobylio avarija savo mastu ir pasekmėmis - unikalus reiškinys, galimas tik šio tipo reaktoriuose. Tačiau dėl šios unikalios avarijos katastrofiškų padarinių Vakarų Europos visuomenės nuomonė tapo itin priešiška atominei energetikai. Dėl šio požiūrio uždaromos visai saugios jėgainės. Beveik tris dešimtmečius eksploatuojant per 150 vakarietiško tipo energetinių blokų neįvyko nė vienos avarijos, kuriose būtų nukentėjęs personalas bei gyventojai.

Pavojus Europai

Taigi Černobylio avarija sudavė mirtiną smūgį atominei energetikai daugelyje šalių. Tik Azijos šalyse AE plėtra, nors ir lėta, nebuvo nutraukta. Pietų Korėjoje 1993 m. pradžioje veikė 9 blokai, o 2003 metais - jau 21; Kinijoje atitinkamai jų skaičius išaugo nuo 1 iki 9; Indijoje - nuo 10 iki 15 blokų. Atominės energetikos neatsisakė ir Japonija, išgyvenusi baisias atominio ginklo pasekmes. Joje 1993 m. veikė 46 AE blokai, o 2003 m. - jau net 55.

Atominėse elektrinėse pagaminta energija nėra pigiausia, bet jei palygintume naftos ir dujų kainas, kurios daugiau nei du kartus didesnės už tas, kurios buvo 1995 metais, dabar AE gaminama energija būtų net pigesnė už naftą ar dujas naudojančių elektrinių energiją. Pavyzdžiui, Prancūzijos AE elektros energija yra 1/2 karto pigesnė už anglies generatorių gaminamą energiją ir net 2-3 kartus - už energiją, gaminamą naudojant naftos produktus.

Žemės degieji ištekliai, deja, yra labai riboti, o jų telkiniai sukoncentruoti nestabiliame Artimųjų Rytų regione bei Rytuose, labiausiai Rusijoje. Todėl sprendimas uždaryti Vokietijoje bei Švedijoje visas AE, kaip buvo planuojama, nestatyti kitose ES valstybėse naujų atominių jėgainių gali atvesti Europos Sąjungą prie energetinės katastrofos.

Rusija, net ir turėdama milžiniškus dujų išteklius, vis tiek planuoja elektros energiją gaminti daugiausia atominėse elektrinėse, kurios tebestatomos ir planuojamos statyti ateityje, nes dujas verta parduoti Europai, Japonijai, o gal ir JAV. Vakarų Europos šalių eneregtikos politika visiškai palanki Rusijos ambicingiems planams, apie kuriuos neseniai paskelbė Rusijos prezidentas - Rusija turi tapti pasauline energetikos valstybe (energetine imperija). Tokiu atveju Vakarų Europa taptų Rusijos imperijos vasalu.

Požiūris keičiasi

Lietuvoje dar negirdėti atvirų prieštarautojų modernios ir saugios AE statybai. Bet pasigirsta dvejonių, ar pastačius naują reaktorių galėtume panaudoti visą jėgainės gaminamą energiją. Be to, Lietuva neturi lėšų jį statyti. Tačiau tikriausiai nesunku būtų rasti partnerių Europos Sąjungoje, kurie prisiimtų didesnę dalį finansinės naštos, nes ten AE statyba užšaldyta. Lietuvai statant naują AE vertėtų kooperuotis su Latvija ir Estija. Reaktoriaus statyba trunka ilgiau nei penkerius metus, todėl tokią naštą valstybės biudžetas pakeltų.

Vis labiau brangstant naftos produktams ir dujoms, vokiečiai jau pradeda mąstyti, ar nevertėtų pratęsti AE darbo laiką. Apie AE plėtrą vėl pradedama svarstyti Anglijoje. JAV ėmėsi tarptautinės iniciatyvos, žinomos IV Karta vardu, kurios tikslas - iki 2030 m. sukurti naujos kartos branduolines jėgaines. Prie iniciatyvos prisidėjo devynios šalys: Argentina, Brazilija, Didžioji Britanija, Japonija, Kanada, Pietų Afrika, Pietų ir Šiaurės Korėjos, Prancūzija, Šveicarija.

Taigi požiūris į atominę energetiką pradeda keistis jos naudai. Tačiau, jeigu dabar Rusijoje tebeveikiančiose atominėse jėgainėse su RBMK reaktoriais įvyktų avarija, Vakarų Europos visuomenės nuomonė naujų reaktorių statybai vėl taptų priešiška.

RBMK reaktoriai - tai praėjusio šimtmečio septintojo dešimtmečio sukurti nevykę dinozaurai, todėl saugumo požiūriu jų negalima lyginti su šiuolaikiniais reaktoriais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"