TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kokia valdžia be orgijų...

2009 09 26 0:00
Priremtas prie sienos B.Clintonas prisipažino turėjęs "nederamų intymų kontaktą" su M.Lewinsky.

Jei imsime aiškintis, kas itin padidina sekso apetitą, paaiškės, kad valdžia. Šių afrodiziakų junginys gali sužlugdyti karjerą, nors retkarčiais suteikia ir nemirtingą šlovę.

Italijos premjeras, nors turi ant sprando septynias dešimtis, nelėtina skandalų kėlimo tempo. Neseniai jį paliko žmona ir iš nuotraukų, kurias išspausdino Ispanijos "El Pais" ir Italijos "La Repubblica", galima spręsti, kad ji turėjo tam žingsniui pagrindo. Jose matyti itin mažai drabužių vilkinčios damos ir visiškai jų nedėvintys ponai, tarp jų Silvio Berlusconi ir Čekijos premjeras Mirkas Topolanekas (pastarasis atkakliai tvirtina, kad tai fotomontažas). Draugija linksminasi Italijos premjero rezidencijoje "Villa Certosa" Sardinijoje.

Fotografijų autorius, fotografas Antonellas Zappadas, pasakoja, kad kiekvieną savaitę S.Berlusconi draugai: politikai, garsūs aktoriai ir panelės, kurie draugijai už mokesčių mokėtojų pinigus atskraidinami į Sardiniją. Ten smaginamasi kiek širdis geidžia, pildomos visos premjero užgaidos. S.Berlusconi atvejis yra geras pavyzdys, kaip lengvai didelė valdžia demoralizuoja žmogų, jeigu jis jaučia didelį lytinį potraukį. Taip buvo visada, bet dabar dėl žiniasklaidos politikų seksualinis aktyvumas tapo viešo reginio elementu, dažnai turinčiu įtakos jų įvaizdžiui ir nulemiančiu karjerą. Nors dar visai neseniai tai, ką politikai išdarinėjo miegamuosiuose, nedarė didesnės įtakos viešajam gyvenimui.

Pusšimtis nuogų damų su skrybėlaitėmis

Iškart po Pirmojo pasaulinio karo konservatyvių papročių Amerikai vadovavęs prezidentas Warrenas G.Hardingas turėjo "talentą" iškrypėliškiems nuotykiams. Iki šiol ekskursijų po Baltuosius rūmus vadovai pasakoja, kaip prezidentas mėgo užsiiminėti seksu su asistente Nana Britton spintoje šalia Ovaliojo kabineto. Paskui skubėdavo pas žmonos geriausią draugę Carrie Phillips, kuri daugelį metų buvo jo meilužė. Todėl ir nekelia nuostabos faktas, kad W.Hardingas 1923 metais ūmai mirė nuo pervargimo. Visas Vašingtonas tada ūžė nuo gandų apie prezidento ekscesus, panašiai kaip keturiais dešimtmečiais vėliau kalbėta apie Johno F.Kenedy nuotykius. Tačiau tai neturėjo įtakos jų rinkėjų simpatijoms.

Tuo metu žiniasklaida laikėsi nerašytinio susitarimo nesidairyti į vadovų lovas. Dėl to audringus romanus ir seksualines orgijas ilgai slėpė nuo visuomenės karalienės Elžbietos vyras, hercogas Philipas. Tik dešimtajame dešimtmetyje bulvarinių biografijų (Nicolaso Davieso "Elizabeth: Behind Palace Doors" ("Elžbieta: už rūmų durų") ir Johanno Hary ("Monarch and the Truth about the Windsors" ("Monarchija ir tiesa apie Vindzorus") skaitytojai galėjo sužinoti, ką septintajame dešimtmetyje, istorikų ir žurnalistų nuomone, išdarinėjo ištikimybės nepaisęs Didžiosios Britanijos karalienės sutuoktinis.

Philipas skaudino jauną žmoną nuolatinėmis išvykomis į polo varžybas (dažnai lydimas jaunų asistenčių), romanais, kurių atgarsiai netildavo rūmuose (pavyzdžiui, su gražuole aktore Merle Oberon). Dar blogiau, pasak Davieso, kad hercogas patraukdavo ir į Romoje finansų elitui rengiamus skandalingus pokylius. Tarp 150 į juos pakviestų svečių dalyvaudavo kitų Europos karališkųjų šeimų atstovai, milijonieriai ir bankininkai.

Tų pokylių aprašymas gal priverstų rausti net ir tuos Davieso knygos skaitytojus, kurie tik apsimeta esantys drovūs.

Pirmiausia Romos Palazzo Borganza didžiaisiais laiptais nusileisdavo penkios dešimtys nuogų damų su išmoningiausiomis skrybėlaitėmis, kartais net su kaukėmis. Žvakių apšviestoje salėje ponai sėsdavo prie stalo vakarieniauti be garderobo apatinių dalių. O gražiosios damos ketvirčiui valandos dingdavo po ilga staltiese. Paskui svečiai, gurkšnodami šampaną ir vyną, azartiškai lošdavo.

Pokyliui baigiantis vykdavo "Romos olimpiada": septynios kviestinės prostitutės, atsigulusios ant kilimo rūmų didžiojoje salėje, kviesdavo dalyvius varžytis dėl seksualinio rekordo. Sesija su kiekviena dama trukdavo nustatytas septynias minutes. Sėklai išsiliejus lenktynininkas prarasdavo kito raundo galimybę.

Monarchė raudonavo ir dėl Philipo nuolatinio lankymosi prasta šlove garsėjančiame Londono Soho elitiniame vyrų klube "Thursday Club" ("Ketvirtadienio klubas"). Po darbo valandų rinktiniams svečiams čia vykdavo sekso vakarėliai. Hercogą nuolat kviesdavo į pobūvius netoli Londono esančio Klivideno rūmuose ir puikiuose soduose. Apie visa tai visuomenė galėdavo išgirsti tik iš paskalų. Bet progą sužinoti apie valdžios vyrų, bent jau Didžiosios Britanijos, "išdykavimus" suteikė afera, kuri įvyko vieną vasaros vakarą būtent puikiuosiuose Klivideno soduose.

Persilaužimas įvyko, kai septintojo dešimtmečio papročių revoliucija buvo ant bangos, o pradėjo jį, visiškai to nenorėdamas, Johnas D.Profumo, valstybės sekretorius karo reikalams Haroldo Macmillano vyriausybėje. 1961 metų liepos vakarą jis dalyvavo sekso žaidimuose bičiuliui, lordui Astorui, priklausančiuose Klivideno rūmuose. Panašiai kaip ir S.Berlusconi rezidencijoje jaunos nuogos damos plaukiojo baseine arba nešiojo užkandžius ir gėrimus, o senstelėję įtakingi ponai jomis grožėjosi. Per Klivideno vakarėlius gerą nuotaiką ponams užtikrindavo grupė uoliai visokias jų užgaidas vykdančių prostitučių. Tada J.D.Profumo ir suviliojo devyniolikmetė šokėja Christine Keeler, kuri iš baseino nuoga įpuolė tiesiai į ministro glėbį. Politikas nežinojo, kad ją pasiuntė lordo gydytojas Stephenas Wardas, uždarbiaujantis iš sąvadavimo.

Kulka už "Bananos žmoną"

Romanas įsiliepsnojo. J.D.Profumo nė nenujautė, kad jį seka britų žvalgyba Mi-5. Mat panelė Keeler miegojo ir su SSRS ambasadoje dirbančiu KGB karininku Jevgenijumi Ivanovu. Galų gale Mi-5 perspėjo ministrą, kad jis turi bendrą meilužę su sovietų šnipu. Tada J.D.Profumo nutraukė su mergina santykius. Tačiau neilgai trukus vienas iš daugelio panelės Keeler meilužių pamėgino ją nušauti. Per policijos apklausą šokėja papasakojo apie savo gyvenimą turtingų vyriškių sąskaita. Londone suūžė gandų avilys ir dėl jos romano su J.D.Profumo.

1963 metų kovo 21 dieną Darbo partijos atstovas iš parlamento tribūnos viešai apkaltino jį turint bendrą meilužę su sovietų agentu. Tada, prisidengusi kova su sovietų grėsme, Didžiosios Britanijos geltonoji spauda pradėjo pelnytis iš politikų seksualinio gyvenimo. Juk buvo iš ko. Kaip žinoma, J.D.Profumo atsistatydino, tačiau H.Macmillano vyriausybei iškildavo vis naujų kaltinimų. Vinį į karstą įkalė fotografijos, kurias per skyrybų procesą pateikė Janas Douglasas, hercogas Argyllas. Jose buvo matyti, kaip hercogienė Argyll užsiiminėja oraliniu seksu su vyriškiu, kurį sunku atpažinti, nes fotografijoje matomas tik liemuo. Geltonoji spauda tvirtino, kad vyriškis be galvos buvo Dunkanas Sandysas, ministras Didžiosios Britanijos sandraugos reikalams. Viešosios nuomonės pastatyti prie gėdos stulpo, konservatoriai 1964 metais pralaimėjo rinkimus.

Nuo tada sekso skandalai tapo politinio gyvenimo elementu, o žinios apie juos pradėjo sklisti iš tolimiausių pasaulio kampelių. Net demokratijos deficito kamuojama Afrika gali pasigirti papročių skandalu, kuriuo gyveno visas žemynas. 1997 metais Jefta Dube, buvęs Zimbabvės prezidento Canaanos Sodindo Bananos asmens sargybinis, nušovė kolegą, nes anas pavadino jį Bananos žmona. Per procesą Dube prisipažino, kad ne vienus metus prezidentas apsvaigindavo jį narkotikais ir prievartaudavo. Netrukus Banana, keleriais metais anksčiau Roberto Mugabės išstumtas iš posto, stojo prieš teismą. Tiesa, būta įtarimų, kad proceso tikslas - sužlugdyti potencialų kandidatą, kuris buvo gerbiamas metodistų pastorius ir filosofijos profesorius, bet dešimčių liudininkų parodymai įtikino, kad byla nesufabrikuota. Jaunuoliais besižavintis pastorius apsvaigindavo ir prievartaudavo jį saugančius policininkus bei kareivius. Nepraleido net rūmų virėjo ir sodininko. Prieš paskelbiant nuosprendį, 1998 metų liepą Banana pabėgo į Pietų Afrikos Respubliką, bet prezidentas Nelsonas Mandela išsiuntė nekviestą svečią namo. Ten jo niekas nenuskriaudė, nes kalėjime Banana praleido tik dvejus metus, o atlikęs bausmę buvo paskirtas Zimbabvės futbolo lygos pirmininku.

Didžioji skeltuko afera

Tuo metu pasaulis jau gyveno visų laikų sekso afera. Pentagone dirbanti Linda Tripp pateikė pokalbių su už ja jaunesne drauge Monica Lewinsky įrašus. Buvusi Billo Clintono asistentė detaliai pasakojo apie oralinį seksą su JAV prezidentu. B.Clintonas viską neigė. Kai 1998 metų sausio 22 dieną per PBS televizijos programą "NewsHour" ("Žinių valanda") jo paklausė apie seksualinius santykius su asistente, prezidentas paskelbė garsiąją deklaraciją: "Nebuvo jokių santykių."

Žurnalistas Marvinas Kalbas knygoje "Ons Scandalous Story" (Vieno skandalo istorija) suskaičiavo, kad per dvi dienas "The New York Times" išspausdino 32 straipsnius apie skandalą, o "The Washington Post" - net 41.

Ūmai paaiškėjo, kad skeltuko afera gali išversti B.Clintoną iš prezidento posto: viešas melas duoda pagrindo apkaltinti jį melagingai prisiekus. Ta kryptimi pasuko prokuroro Kennetho Starro ir jo bendradarbių tyrimas. Netrukus jie triumfuodami pranešė visuomenei, kad DNR testai davė vienareikšmį atsakymą: ant M.Lewinsky suknelės - pirmojo šalies asmens sperma. Priremtas prie sienos B.Clintonas prisipažino prokurorui Robertui Bittmanui turėjęs "nederamą intymų kontaktą", kuris "iš esmės nebuvo lytinis santykis."

JAV senatas surengė balsavimą, ar pripažinti prezidentą melagingai prisiekus ir atšaukti iš posto. Net 55 senatoriai balsavo "už" ("prieš" buvo 45), bet tai kur kas mažiau nei reikalaujama dviejų trečdalių balsų dauguma. Taip užgeso skandalas, kuris parodė, kad net ir tada, kai žiniasklaida iškelia visokius politikų nusižengimus, apsukrus lošėjas gali sau daug ką leisti.

Blogiau, jeigu jis ne toks apsukrus, ką turbūt būtų pripažinęs Izraelio eksprezidentas Mosze Kacawas, kai 2009 metų kovą Tel Avivo teisme išgirdo kaltinimo aktą, kuriame, be visų kitų dalykų, jam buvo inkriminuojamas darbuotojos išprievartavimas ir mėginimas išprievartauti dar dvi. Kaltinimai ir taip gana kuklūs, nes prieš trejus metus, kai dėl savo poelgių M.Kacawui teko atsistatydinti, seksualiniu priekabiavimu jį kaltino kur kas daugiau moterų.

Nereikėtų manyti, kad precedentinis procesas atvėsins kitų vadovų temperamentus. 2006 metų rudenį Kremliuje lankęsis Izraelio premjeras Ehudas Olmertas išgirdo iš prezidento Vladimiro Putino: "Perduokite sveikinimus savo prezidentui! Pasirodė esąs stiprus vyras! Išprievartavo dešimtį moterų! Niekados šito iš jo nesitikėjau! Visus mus nustebino! Visi jam pavydime!" Ir ko čia stebėtis, kad V.Putiną taip pamėgo kviestis drauge atostogauti S.Berlusconi.

Parengė Osvaldas ALEKSA

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"