TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Košė iš tautodailininko šaukšto

2007 01 23 0:00
Ukmergiškis tautodailininkas Rimantas Zinkevičius jau yra pelnęs ir "Aukso vainiką".
Autorės nuotrauka

Laikas sutikrina žmones kaip savus laikrodžius. Kiek jie tikslūs savo svajonėse ir realybėje. Ar suspėja su savaisiais įsitikinimais ir nevėluoja priimti sprendimų. Įdomu sutikti žmogų po daugelio metų ir regėti, kaip jis suskubdamas su gyvenimo ritmu nepasikeitė iš esmės. Nesugniužo po didybės karūna, nors augo ir augino savąsias svajones. Netarnavo svetimiems dievams ir išsaugojo savastį pokyčių sūkuringuose vėjuose. Kai užpernai Utenos rajono Leliūnų miestelyje sutikau veik ketvirtį amžiaus nematytą tautodailininką, medžio drožėją Rimantą Zinkevičių iš Ukmergės - nudžiugo širdis, jog susitikę jautėmės lyg vakar išsiskyrę. Prieš keliolika metų savo įspaudus - medžio skulptūras - palikęs Vestuvių kalno ansamblyje šalimais Utenos, tuokart Leliūnuose Rimantas drauge su kitais Aukštaitijos drožėjais kūrė skulptūrų ciklą Vytauto Valiušio keramikos muziejaus kiemeliui - puodžiams atminti. Tautodailininkas Rimantas savo šmaikštųjį puodžių įkurdino koplytstulpyje po nendrėmis dengtu stogeliu. Pastarasis motyvas tarsi Rimanto kūrybinio braižo žymeklis, aptinkamas dabarties drožiniuose. Dengti miniatiūriniai stogeliai gobia stogastulpius, dideli - pavėsines su šalimais rymančiomis medžio skulptūromis. Tuokart susibičiuliavę kirvio broliai, kelių rajonų aukštaičiai, nepametė ryšio iki dabar. Rimantas į tuos pačius Leliūnus sugrįžo su savo drožinių paroda, kuri spėjo apsilankyti ir Utenos kraštotyros muziejuje.

Atvyko vainikuotas. 2005 metais pripažintas geriausiu šalies vaizduojamojo meno kūrėju, pelnęs "Aukso vainiką", tarsi pasidovanojęs jį savo jubiliejaus valandą. Drožėjo stažą skaičiuojantis nuo vaikystės, kai basomis išlakstęs Šventosios slėnius, išsidroždavo žaisliukų - mažųjų lankose besiganančių gyvulėlių atitikmenų. Kai jau augus menininkas kūrė rodyklę Veprių vietovei gimtajame rajone, šalimais piemens jau natūralaus dydžio romūs avinukai pakriko pievoje, pasilypėjo ant drožtų "akmenų". Rimantas drožia ir miniatiūrines skulptūrėles, ir monumentalias. Daug šių parimusių kapinaitėse. Dalyvavęs tarptautiniuose pleneruose, net už Atlanto kūręs. Bet prisipažįsta, kad geriausiai jaučiasi savoje šaly, savam krašte, ir dar niekad jo kalteliai nedulkėjo be darbo. Ir iš savo išsidrožtojo šaukšto šiais laikais įmanoma kabinti visai sočią košę. Džiaugiasi, kad verslininkai pamažu perserga kičo mada ir jau pas tautodailininkus užsisako dirbinių ir namų, ir kaimo turizmo sodybų aplinkai papuošti.

Mūsų tautosakos lobynai kupini siužetų drožiniams. Tai puiki proga ir tolesnės šalies svečiui nustebinti, pristatyti tai, kas jau dūla tik pasakų knygose pageltusiais lapais. O medžio pasakos taip pat iš medienos, iš kurios buvo sukurtas popierius pirmosioms. Todėl, kai tingisi skaityti, smagu regėti, kaip žlugtą kočioja Rimanto išdrožta laumė, "kvarkia" šiuolaikiškai sušaržuotų varlių porelė ir sopulingai rami, eglišakių skara apsigobusi gedi savųjų užkeiktų vaikų kantrioji Eglė Žalčių karalienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"