TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kosminės katastrofos

2009 06 06 0:00
"Apollo 13" kapsulė po sėkmingo nusileidimo, vainikuojančio garsiausią NASA misiją.
Užsienio spaudos nuotrauka

Žurnalistas kalbasi su Koperniko astronominio centro Varšuvoje direktoriaus pavaduotoju habilituotu daktaru Pawelu Moskaliku.

- Ar kosmonauto profesija vis dar pavojinga?

- Be abejonės. Reikia atsiminti, kad tai tebėra piloto bandytojo darbas. Mums nori įteigti, kad kosmonautika jau rutina, kad tai daroma nebe pirmus metus, tačiau tokia nuomonė ne visai teisinga. Skrydis į kosmosą visada vyksta ties galimybių riba - tiek mašinos, tiek ir žmogaus. Ar vienas, ar kitas veiksnys kartais sutrinka.

- Kuris dažniau?

- Kartais sunku tai vienareikšmiškai nustatyti. Štai "Challenger" katastrofa technikos požiūriu buvo techninė avarija, bet ją sukėlė tiesiog neįsivaizduojamas aplaidumas ir neatsakingumas. Ne kosmonautų, kurie neturėjo jokios įtakos padėčiai, bet NASA galvočių.

- O ar pasitaikė katastrofų, kai akivaizdi pačių kosmonautų kaltė?

- Žinoma. 1997 metais sovietų erdvėlaivis "Progres" susidūrė su orbitine stotimi "Mir", į kurią buvo siunčiamas. Čia susidėjo keletas aplinkybių. Tada buvo testuojama "Progres" nuotolinio valdymo sistema; kosmonauto valdomas iš stoties, jis švartavosi prie jos. Prastai veikė visos procedūros stebėjimo kamerų sistema. Tą pačią akimirką kosmonautas privalėjo nutraukti procesą, bet jis to nepadarė. Nusprendė stumti pirmyn, tiksliai nežinodamas, kas dedasi. Efektas - pažeista saulės baterija, dehermetizavimas ir vieno stoties modulio praradimas. Orbitinės stoties darbas buvo sutrikęs kelis mėnesius.

- Ak, tie rusai... Bet, nepaisant to, jų kosminėje programoje turbūt ne daugiau nesėkmių negu amerikiečių?

- Ne daugiau, šiuo metu abi programos panašaus patikimumo lygio. Paskutinė rusų katastrofa, kurioje žuvo žmonės, įvyko 1971 metais.

- Gal todėl, kad mažiau skraido?

- Dabar skraido gerokai mažiau, bet pažvelkime į statistiką. Nuo anos "Sojuz 11" katastrofos iki šiandien rusai įvykdė daugiau kaip septyniasdešimt skrydžių, per kuriuos nebuvo žmonių aukų, nors pasitaikydavo kritiškų atvejų. Kita vertus, tarp dviejų eilinių šaudyklinių skrydžių katastrofų - "Challenger" ir "Columbia" - įvyko 72 skrydžiai, vadinasi, tai jau palyginamas patikimumas.

- Kada įvyko pirmoji mirtina katastrofa skrendant į kosmosą?

- Pirmoji auka - Vladimiras Komarovas. Nelaimė atsitiko 1967 metų balandžio 24 dieną "Sojuz 1" misijos metu. Erdvėlaivis išvis nebuvo parengtas startuoti ir kosmonautai tai gerai žinojo. Tačiau dėl politinių priežasčių buvo įsakyta skristi: laimei, įvairūs gedimai ėjo vienas po kito. Neatsidarė viena saulės baterija, sutriko erdvinės orientacijos sistema.

- Tai kur čia laimė?

- Minutėlę. Juk ne avarijos pražudė Komarovą. Jį pražudė parašiutas. Iki misijos niekas nežinojo, kad parašiutas neišsiskleis. O misija numatė kito "Sojuz" startą rytojaus dieną. Ir jeigu ne tai, kad V.Komarovui nuo pirmos dienos viskas byrėjo, būtų skridęs kitas "Sojuz" su trimis kosmonautais ir tokiu pat parašiutu. Aukų būtų buvę ketvertas.

- O kas iš tikrųjų atsitiko V.Komarovui?

- Nors problemų buvo daug, pavyko užbaigti misiją ir buvo grįžtama į Žemę. "Sojuz" normaliai įvykdė aerodinaminį stabdymą atmosferoje, persijungė į viršgarsinį greitį ir tada kelių kilometrų aukštyje turėjo išsiskleisti tas nelemtas parašiutas. Vėliau išsiaiškinta, kad gamybos procese buvo pritaikyta nauja technologija - metalinį konteinerį, kuriame supakuotas parašiutas, padengė apsauginiu medžiagos sluoksniu. Jis padidino trinties pasipriešinimą ištraukiant parašiutą. Kupolas neišsiskleidė ir erdvėlaivis su V.Komarovu 500 km per valandą greičiu atsitrenkė į Žemę.

- Ar galima teigti, kad kosmonautas neprarado sąmonės iki galo?

- Turbūt taip, nors misijos detalių iki šiol nežinome. Ryšys su erdvėlaiviu nutrūko įskrendant į atmosferą. Tai normalu, nes korpusas labai įkaista, oras jonizuojamas ir ryšys nutrūksta. Paskui viskas atvėsta ir vėl įmanoma komunikuoti; tiesa, nebėra išorinės antenos - ji sunaikinama to karštojo etapo atmosferoje metu. Naujos antenos buvo tik parašiuto stropuose, bet jis neišsiskleidė.

- O pirmoji katastrofa, kurią galėjo matyti visas pasaulis, - "Challenger" sprogimas 1986 metais. Koks buvo įgulos likimas?

- Po sprogimo "Challenger" taip pat subyrėjo, tačiau galinga kabinos dėžė išlaikė ir nukrito į vandenyną. Žinome, kad sprogimo metu komanda nežuvo. Vėliau nustatyta, kad trys asmenys užsidėjo deguonies aparatus, o tai turėjo prasmės tik po sprogimo. Remiantis deguonies suvartojimu galima daryti išvadą, jog mažiausiai du iš jų kvėpavo iki to momento, kai kabina atsitrenkė į vandens paviršių. Bet tai nereiškia, jog buvo sąmoningi. Labai tikėtina, kad tie žmonės buvo praradę sąmonę, nes patyrė didelių perkrovimų, be to, įvairiomis kryptimis. Žmogus gerai ištveria perkrovimus, kurie slegia jį į fotelį, o "Challenger" kabina vertėsi kūliais.

- Kodėl erdvėlaiviuose nėra jokių gelbėjimo sistemų?

- Pirmiems keturiems skrydžiams buvo instaliuoti katapultavimo foteliai, bet jie labai ribodavo erdvėlaivio galimybes. Galima instaliuoti juos tik viršutiniame denyje, bet viso labo dvi tokias sistemas. O kosminis keltas sukonstruotas šešiems septyniems žmonėms. Avarijos atveju iki to momento, kol bus numesti kietojo kuro varikliai, ničnieko negalima imtis. Jeigu įvyktų katastrofa, panaši į tą, kuri ištiko "Challenger", tai pasekmės būtų visiškai tokios pat - tada nėra jokios galimybės išsigelbėti.

- Ar iš tikrųjų nieko negalima padaryti, ar tai finansų taupymo klausimas?

- Atrodo, ne kažin ką tegalima nuveikti. Toje konstrukcijoje aerodinaminiai įtempimai labai priartėja prie mašinos galimybių. Imitatoriais norėta įsitikinti, ar įmanoma nuo orbitoje esančio aparato atkabinti variklius, kad grįžtų į Žemę sklendžiančiu skridimu. Paaiškėjo, kad bandymas atkabinti variklius tuo momentu, kai jie dar veikia, greičiausiai pasibaigtų sparnų lūžimu.

- Bet galbūt yra kokios nors sistemos, gelbstinčios žmones avarijos atveju startuojant?

- Žinoma. Kai raketa kelia kapsulę su žmonėmis nuo žemės, pačiame viršuje galima įžiūrėti lyg mažytį bokštelį. Tai avarinė gelbėjimo sistema, kuri skirta žmonėms kuo toliau pamėtėti, jeigu sprogtų nešančioji raketa. Tai tiesiog raketinis varikliukas su užpakalinėmis angomis, įžambiai nukreiptomis į šalis. Pavojaus atveju jis įjungiamas ir milžinišku pagreičiu išveda kapsulę aukštyn ir į šoną.

- Ar kada nors buvo panaudotas?

- Taip, sovietų skrydyje, pavadintame "Sojuz - 10 - 1", 1983 metų rugsėjo 26 dieną. Eilinė dviejų žmonių įgula turėjo skristi į stotį "Salut 7". Ištekėjo kažkiek kuro ir raketa sprogo ant paleidimo įrenginio prieš pat startą. Įrenginys buvo visiškai sunaikintas (atkūrimas truko pusę metų), bet dvi sekundės prieš sprogimą buvo įjungta gelbėjimo sistema. Perkrovimui siekiant 17 g Vladimiras Titovas ir Genadijus Strekalovas per penkias sekundes išlėkė į 650 metrų aukštį ir nusileido parašiutu už keturių kilometrų nuo startavietės. Abu liko gyvi ir vėliau skraidė į kosmosą, o V.Titovas prisimindavo, kad tokio gėrimo, kaip po šitos katastrofos, seniai nebuvo.

- Kiek aukų iki šiol pasiglemžė kosmoso tyrimas?

- Skrydžių metu žuvo 18 asmenų: "Challenger" ir "Columbia" katastrofoje - po septynis, "Sojuz 1" - vienas, "Sojuz 11" - trys asmenys.

- O ta paskutinė katastrofa?

- Tai erdvėlaivio išsihermetinimas 1971 metais. Orbitoje atsiskyrus nuo stoties "Sojuz" dėl iki galo neišaiškintų priežasčių atsidarė vožtuvas, kuris išlygina spaudimą jau įėjus į atmosferą. Kadangi tai buvo atsarginė įgula, kuriai, be to, buvo sutrumpintas mokymo laikotarpis, jos nariai greičiausiai nežinojo, kaip uždaryti sugedusį vožtuvą. Per keliasdešimt sekundžių iš kabinos dingo oras. Erdvėlaivis automatiškai nusileido Žemėje. Tik ten paaiškėjo, kad trys įgulos nariai nebegyvi. Net mėginta juos reanimuoti, bet visi mirė per dvi minutes po dekompresijos, o nusileidimas į Žemę truko gerą pusvalandį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"