TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kraujo spaudimo kontrolė: ilga treniruotė, ar kelios trumpos?

2012 08 01 14:35
Užsienio spaudos nuotr.

„Kas ketverius metus vykstančios vasaros olimpinės žaidynės skatina žmones pradėti sportuoti“, - sako profesorius Glennas Gaesseris, Sveiko gyvenimo būdo tyrimų centro prie Arizonos valstijos universiteto direktorius. Jis vadovavo naujiems tyrimams dėl mankštinimosi įtakos kraujo spaudimo kontrolei. 

„Prasidėjus olimpinėms žaidynėms, gatves ir sporto sales užpildo žmoės, kurie, įkvėpti olimpinių sėkmės istorijų staiga pradeda bėgioti ar mankštintis po valandą ar daugiau“, - sako G.Gaesseris. „Bet po kelių savaičių daugelis nustoja tai daryti ir grįžta prie buvusio gyvenimo būdo. Vykdydami tyrimus norėjome įsitikinti, ar egzistuoja tokia galimybė sportuoti, kuri labiau atitiktų kasdienį žmonių gyvenimo stilių, tačiau tuo pat metu liktų efektyvi gerinant sveikatą“.

Konkrečiau kalbant, G.Gaesseris ir jo kolegos tikėjosi nustatyti, ar ilgalaikę treniruotę padalinus į kelias trumpesnes, atliekamas dienos bėgyje, tai būtų taip pat naudinga sveikatai, kaip viena ilga, ištisinė treniruotė.

Tyrimams buvo pasitelkta grupė suaugusių savanorių. Kiekvieno jų sveikatos būklė buvo pakankamai gera, išskyrus pirminius padidinto kraujo spaudimo simptomus, - būklę, vadinama prehipertenzija.  

Aukštas kraujo spaudimas yra vienas pirminių rizikos faktorių susirgti širdies ligomis, o prehipertenzija – pirmas žingsnis aukšto kraujo spaudimo link. Anot G.Gaesserio, apie 70 mln. amerikiečių turi šį negalavimą, kuomet asmens vidutinis dienos kraujo spaudimas artėja prie „nesveikos“ 140/90 ribos ir kyla pavojus, kad jis viršys šiuos rodiklius visos dienos eigoje.

Tokie žmonės gali guostis tuo, kad mankštinimasis mažina minėtus rizikos faktorius. Bet dauguma tyrimų dėl judėjimo įtakos kraujo spaudimo kontrolei buvo pagrįsti apie 30 minučių trukmės ištisinėmis treniruotėmis ir jų poveikio stebėjimo rezultatais, jas rekomenduojant kaip standartą sveikai gyvensenai.

Tačiau profesorius G.Gaesseris paprašė jo tyrimuose dalyvaujančių savanorių intensyviau vaikščioti tris kartus per dieną, po 10 minučių. Bandymai buvo atliekami 9.30, 13.30 ir 15.30 val. Tam tikromis dienomis savanoriai dalyvaudavo tik vienoje 30 minučių trukmės intensyvaus ėjimo treniruotėje po pusiaudienio, o paskutinę tyrimų dieną jie visai nesportavo. Visi jie dėvėjo specialias apyrankes, matuojančias kraujo spaudimą 24 val. per parą.

Kaip paaiškėjo, visi pratimai padėjo kontroliuoti kraujo spaudimą. Tačiau treniruotės laiko padalinimas į tris trumpas dalis turėjo žymiai didesnį efektą, nei ištisinė pusvalandžio treniruotė. „Kelios trumpesnės treniruotės sąlygojo žemesnį asmens kraujo spaudimo vidurkį per parą“, - pabrėžia G.Gaesseris.

Tai taip pat sąlygojo mažesnį skaičių atvejų, kuomet savanorių kraujo spaudimas peržengdavo 140/90 ribą. Pasak G.Gaesserio, šis rodiklis yra labai svarbus, kadangi tokių atvejų padažnėjimas yra indikatorius, jog prehipertenzija gali progresuoti į nuolatinį aukštą kraujo spaudimą.

„Bendrai paėmus, rezultatai yra optimistiniai“, – teigia mokslininkas. „Žmonėms, kurie galvoja, kad mankštintis visą pusvalandį yra per sunku ar užima per daug laiko, mes galime pasakyti: daryk tai po 10 minučių, tris kartus per dieną. Ir jei kas nors iškart atmeta tokią galimybę manydamas, kad 10 minučių vaikščiojimo yra per menkas užsiėmimas, jog būtų verta tai daryti, - tas klysta. Akivaizdu, kad bent jau dėl kraujo spaudimo kontrolės, kelis kartus dienos eigoje atliekama trumpa treniruotė yra efektyvesnė, nei viena pusvalandinė.“

G.Gaesserio tyrimai papildo mokslo teorijas dėl trumpų fizinių krūvių efektyvumo. Pavyzdžiui, viena jų skelbia, kad vaikams ir paaugliams, kurie kartas nuo karto bėgioja ar yra kitaip fiziškai aktyvūs apie penkias minutes, sumažėja rizika dėl padidinto cholesterolio kiekio kraujyje, nutukimo ir padidinto kraujo spaudimo lygiai taip pat, kaip ir pas dalyvaujančius ilgose treniruotėse.

Kiti tyrimai parodė, kad trumpas kartotinis mankštinimasis padeda kontroliuoti svorį, ypatingai pagyvenusioms moterims. Ir kas labai svarbu, minėtas fizinio aktyvumo stilius pasirodė esąs ne toks atstumiantis, kaip vientisos treniruotės, - jo buvo prisilaikoma gerokai ilgesnį laikotarpį.

Bet taip vadinama padalinta treniruotė turi ir savų „minusų“. „Jūs nepasirengsite olimpiadai per užsiėmimus, kurių metu triskart per dieną vaikščiosite po 10 minučių“, - šypsosi G.Gaesseris. - „Jūs netapsite atletais, tačiau būsite sveikesni.“

Supratęs, kad daug žmonių vengia mankštintis, nes nejaučia malonumo dėl didelio fizinio krūvio, profesorius G.Gaesseris tęsia tyrimus. Jis su kolegomis bando nustatyti ar dar didesnis treniruočių „smulkinimas“ gali padėti efektyviai kontroliuoti kraujo spaudimą ir kitaip pagerinti sveikatą. „Mes bandome pažiūrėti, sakykime, ar dviejų minučių ėjimas 15 kartų per dieną yra efektyvus ir paskatintų amerikiečius nesėdėti namuose.“ Kol kas, anot jo, rezultatai yra daug žadantys.

Pagal „The New York Times“, „Herald Tribune“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"