TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Krūties vėžio profilaktikai reikia gero spyrio

2011 10 25 11:00

Moterys žino, kad ankstyva krūties vėžio diagnostika lemia gerus gydymo rezultatus, bet vis tiek nesikreipia tikrintis. Dabar profilaktiškai patikrinamos tik 30 proc. moterų, kurioms to reikia, o vėžys aptinkamas dažniau nei kitur pasaulyje.

Sergamumas krūties vėžiu nuolat didėja, o mirtingumo nepavyksta pažaboti taip, kaip norėtųsi, nors turime ir vaistų, ir specialistų, ir ankstyvos diagnostikos galimybę. Regis, visi suvokia, jog privalu laiku pasitikrinti sveikatą, bet kasmet girdime tą pačią žinią: atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programoje dalyvauja daug mažiau moterų nei derėtų, pasitikrinti - net ir nemokamai - atvyksta tik kas trečia.

Tereikia prisiruošti

Gal reikia gero spyrio, kad reikalas pajudėtų? Apie tai svarstė žinoma atlikėja Neda Malūnavičiūtė, ką tik perėjusi profilaktinę patikrą Vilniaus universiteto Onkologijos institute (VUOI). Tai padaryti ją paakino žinomos Lietuvos aktorės - Dalia Brenciūtė, Dalia Storyk, Violeta Podolskaitė, kurios taip pat atliko profilaktinius tyrimus.

"Jos manęs paklausė, ar noriu pasitikrinti? Tą pačią sekundę pasakiau "taip", - prisipažino Neda. - Dabar aš labai patenkinta ir gana rami. Kažkur pasąmonėje seniai norėjau tokio dalyko, bet, matyt, reikėjo gero spyrio, kad tai padaryčiau. Juk suvokiu: nereikia manyti, kad tau niekada neatsitiks tai, kas būna kitiems."

N.Malūnavičiūtės įsitikinimu, pasitikrinti - tik prisiruošimo klausimas. "Informacijos, išmanymo apie šią ligą tikrai trūksta. Būtina atkakliau raginti pasitikrinti. Nuolatinis priminimas turi poveikį", - tvirtino dainininkė.

Diagnozuoja nulinę stadiją

Neseniai "Spinter tyrimų" atlikta apklausa parodė, kad 86 proc. krašto gyventojų laikosi nuomonės, jog anksti nustatytas krūties vėžys gali būti visiškai išgydytas. "Matyt, žinutė, pradėta skleisti nuo 1995-ųjų, pasiekė visuomenę", - komentavo tyrimų bendrovės vadovas Ignas Zokas.

Statistika taip pat rodo, kad ankstyvųjų - pagydomų - 1-2 stadijos ligos atvejų tarp bendro skaičiaus daugėja, nors ir nežymiai. Beje, šiandien mamogramose jau matyti net ne pirmos, bet ir nulinės stadijos vėžys, apie kurį praneša maži "trupinukai" - mikrokalcinatai. Specialistai įsitikinę: pašalinus tokį vėžį, mirtingumas dėl šios ligos tikrai smarkiai kristų, nors sergamumas greičiausiai gerokai išaugtų.

Ateitų anksčiau - nemirtų

Sergamumas krūties vėžiu sparčiai didėja. Nuo 1978 iki 2008 metų jis augo maždaug po 2,5 proc. per metus. 50-69 metų ir vyresnių moterų sergamumo rodikliai didėjo sparčiau - po 3 proc., o moterų per 70 metų - net po 4,1 proc. per metus.

Baimė dėl šios ligos neišnyko. 41 proc. apklaustųjų, dalyvavusių "Spinter" tyrime, mano, jog krūties vėžio diagnozė gali būti prilyginta mirties nuosprendžiui. Gal ir ne veltui. Nepaisant medikų pastangų, mirtingumo rodiklis lieka stabilus. 50-69 metų moterų grupėje šis rodiklis beveik nekinta, o tarp 70 ir vyresnių moterų jis didėja po 2,8 proc. kasmet. Geriausios naujienos jaunesnių - iki 50 metų pacienčių grupėje - jų mirtingumas nuo krūties vėžio mažėja maždaug po 2,4 proc. per metus.

Onkologijos instituto medikų teigimu, mūsų moterys šiandien prižiūrimos taip, kaip tai daroma visame pasaulyje, Lietuvoje pakanka šiuolaikinių vaistų, pažangių diagnostikos ir gydymo būdų.

Kodėl tad nepavyksta visiškai išguiti mirties? "Deja, gydytojai dar ne viską gali padaryti. Galime turėti vaistų, visas kitas priemones, bet jei kreipiamasi per vėlai, gydymo rezultatai nekokie. Kitas momentas, yra tam tikrų ligos variantų, kurie reiškiasi labai agresyvia eiga. Džiaugiamės, kad tokių pasitaiko gal tik apie 30 procentų", - teigė VUOI III onkochirurgijos skyriaus vedėjas dr. Valerijus Ostapenka.

Skaičiai rodo: jaunesnių - iki 50 metų - moterų mirtingumas Lietuvoje mažėja maždaug po 2,4 proc. per metus.

Vėžio daugiau nei kitur

Nemokama profilaktinė patikra dėl krūties vėžio priklauso sveikoms 50-69 metų moterims. Joms kas dveji metai turėtų būti atliekamos mamogramos. Centrų, kur būtų galima atlikti profilaktinę patikrą, Lietuvoje dabar yra 25. Moterų, kurios patenka į tikrintinų kategoriją - apie 400 tūkstančių. Programa vyksta jau penkerius metus. Bet, švelniai tariant, ne visai kokybiškai. Apie tai kalbama metų metais, bet niekas nesikeičia.

Pasak VUOI gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės, didelė bėda, kad patikrinama labai nedaug moterų. Per metus - tik 14-15 proc., per dvejus - tik 30 procentų. "Tai labai vargani skaičiai", - neslėpė gydytoja.

"Todėl mirtingumas smarkiai nekrinta, kaip galėtų. Pagal pasaulio statistiką iš tūkstančio moterų 3-4 turėtų būti nustatomas vėžys. Lietuvoje patikrinamos tik 30 proc. moterų, o vėžį randame dažniau nei kitur pasaulyje. Iš tūkstančio moterų, kurios profilaktiškai tiriamos Onkologijos institute, per savaitę vėžys aptinkamas vienai dviem. Tad Lietuvoje vėžys randamas ne 3-4 iš 1000, o dešimčiai", - sakė R.Briedienė.

"Jei patikrintume visas moteris, kurioms reikia tai padaryti, vėžinį darinį tikrai surastume gal kas dešimtai. Tik jos kol kas sėdi namie ir nežino, kad jau turi tokių pokyčių", - pabrėžė R.Briedienė. Esą gerai bent tai, kad metams bėgant programoje dalyvauja vis daugiau moterų.

Trūksta organizuotumo

Kodėl neinama tikrintis? "Nežinau, negaliu atsakyti. Ne kartą šį klausimą kėlėme ir patys sau. Lietuvoje nėra vienos duomenų bazės, trukdo duomenų apsaugos dalykai, nesusitariama, kaip sujungti vėžio registrą su Valstybinės ligonių kasos, "Sveidros" ir kitomis informacinėmis sistemomis", - svarstė R.Briedienė. Anot jos, minėtoji programa buvo pradėta nuo kito galo - pripirkta mamografų ir manyta, kad tai išspręs problemą. Tačiau nepradėta kviesti moterų organizuotai.

"Realiai turi būti pakviesta kiekviena moteris, turime žinoti, kur ji gyvena ir, tarkim, ar turi pinigų atvykti autobusu. Gal todėl miestietės pasitikrina, o kaimo gyventojos - ne. Yra ir kitų problemų: moterims sunku susivokti, kur joms keliauti atlikus papildomus tyrimus, jos turi laukti eilėje. Nėra vieno visą procesą koordinuojančio centro, taip pat ir bendros duomenų bazės, kur būtų kaupiami duomenys apie atrankinės mamografinės patikros rezultatus", - sakė R.Briedienė.

O ką veikia šeimos gydytojai? Ar jie primena pacientėms profilaktinės patikros galimybę ir duoda siuntimą? "Siuntimus duoda, tik gal pačioms moterims trūksta sąmoningumo. Nors jos ir žino, kad ankstyva diagnostika padeda išvengti mirties, bet gal mano, kad joms tai nenutiks", - N.Malūnavičiūtės mintis kartojo VUOI specialistė.

Išgyvendavo ilgiau

Susirgus krūties vėžiu, išgyvenamumo rodikliai gerėja - tai bene viena sričių, kuria galime pasigirti. Pavyzdžiui, 1994-1997 metais susirgusių moterų jis nesiekė 60 procentų. Kaip jau minėta, tarp 2002-2005 metais susirgusiųjų jis siekė jau 70 proc., taigi padidėjo 10 procentų. Didžiuosiuose miestuose minėtas rodiklis siekė 71,9 proc., kituose miestuose - 74 proc., kaimuose - 62,3 procento. "Tokių skirtumų mažame krašte kaip Lietuva neturėtų būti. Turbūt tai lemia žmonių išmanymas apie sveikatą, požiūris į ją, įtakos turi sveikatos priežiūros prieinamumas", - komentavo Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovo pavaduotoja dr. Giedrė Smailytė.

Priklauso nuo naviko

V.Ostapenka priminė dar vieną laimėjimą. 1992 metais tausojančios operacijos mūsų krašte dar buvo retenybė - tik 3 proc. operuotų moterų krūtis būdavo išsaugoma. 1997 tokių operacijų jau buvo 8 proc., šiuo metu - net 66 procentai. Taigi, Lietuvos gydytojai net 20 kartų padidino jų skaičių, neblogindami gydymo rezultatų, bet pagerindami pacienčių gyvenimo kokybę. "Pasitaiko moterų, kurių navikai jau didesni nei 5 centimetrų. Bet būna ir tokių pacienčių, kurioms aptinkamas vos 1 mm dydžio darinukas. Viena, kai tenka moteriai pasakyti - jūs atėjote per vėlai, tad privalėsime atlikti didelę operaciją. Kita, kai pacientė žino: jei išsitirsiu ir liga bus nustatyta laiku, gydytojai atliks tausojančią operaciją ir niekas nė neįtars, kad esu operuota", - sakė V.Ostapenka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"