TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PRIE KAVOS

Kukurūzas: kino pagardas, nauda sveikatai ir lemties pranašas

Šis sekmadienis Jungtinėse Valstijose bus didi šventė. Pagaliau atėjo „Super Bowl‟ – amerikietiškojo futbolo finalas. Ir… Kukurūzų spragėsių diena. Daug kas spragėsius laiko tik priedu prie kino bilieto, bet, pasirodo, jie yra gana naudingi organizmui. O dar naudingesni - neperdirbti kukurūzai. Ne veltui jie buvo itin svarbi majų (ir iki šiol yra meksikiečių) raciono bei apskritai kultūros dalis.

Kukurūzų spragėsių diena

Amerikietiškojo futbolo finalo vieta ir diena yra planuojama jau prieš trejus-ketverius metus (lyg olimpinės žaidynės). Kadangi rungtynės vyksta šaltuoju sezonu, joms parenkamas stogu dengtas stadionas. Jos visada rengiamos sekmadienį ir švenčiamos tarsi nacionalinė šventė. Lyg lapkritį minimai kalakuto dienai, kuri oficialiai vadinama Padėkos diena, žmonės gausiai pasiruošia maisto ir patogiai įsikuria prieš televizorių.

Šaltiniai teigia, kad tai yra daugiausiai žiūrovų sutraukiąs renginys, - net daugiau nei "Oskarų" apdovanojimai ar prezidento rinkimai. Dėl teisės transliuoti 30 sek. trukmės reklamas varžosi garsiausios kompanijos - "Pepsi Cola", "General Motors", į reklamos gamybą investuojančios nemažas sumas. Prodiuseriai, pasirinkę transliuoti vieną ar kitą reklamą, kompanijų kartais paprašo iki 3 mln. dolerių. 1993 metais per finalą nacionalinį himną giedojo pop karalius Michaelas Jacksonas, pernai - Christina Aguilera. Žiūrovai skanauja kukurūzų spragėsius ir užsigeria soda vadinamais gėrimais ("Coca Cola", "Pepsi Cola") ar alumi. 

Maistas ar greitas maistas?

Kas tie kukurūzų spragėsiai? - nustebs dažnas lietuvis. Pas mus juos triauškia vaikai, o už Atlanto jų garbei skirta šventė?

Tai yra Amerikos indėnų, kurie vengdami monotoniško maisto improvizavo su grūdinėmis kultūromis, užkandis - aukštoje temperatūroje sprogę kukurūzų grūdai. Grūde esanti dalelė krakmolo (endosperma) turi vandens. Ją kaitinant iki 200 laipsnių, užviręs vanduo virsta garais, kurie plečiasi ir susprogdina kietą luobelę. Taip grūdas atsiveria, keičia apimtį ir formą. Išsiveržęs suminkštėjęs krakmolas įgauna nenuspėjamą formą ir sustingsta.

1885 metais Ch.Cretorsas Čikagoje pirmasis išbandė kukurūzų spragėsių gamybos mašiną. O nuo 1912 metų Šiaurės Amerikoje kukurūzų spragėsiai buvo pradėti pardavinėti kino teatruose. Todėl jie yra populiarūs ir tarp televizijos gerbėjų. Antrojo pasaulinio karo metais, sumažėjus saldainių gamybai, amerikiečiai valgė tris kartus daugiau kukurūzų spragėsių nei anksčiau. Jie buvo ypač populiarūs ir per Didžiąją depresiją.

Kaip maistas, kukurūzų spragėsiai nėra beverčiai. Jie turi mažai riebalų, bet daug baltymų ir 14 proc. vandens. Juose esama vitaminų, pavyzdžiui, C, geležies, kalcio, fosforo. Teigiama, esą šis užkandis, kaip ir kiti grūdiniai patiekalai, yra geras antioksidanto polifenolio šaltinis. Dar daugiau jo yra neperdirbtuose kukurūzuose. Trūkstant antioksidantų, organizmą puola įvairios ligos - nuo vėžio iki virusinių infekcijų ir medžiagų apykaitos sutrikimo. Kukurūzų spragėsiai yra geras proteino šaltinis. Kadangi organizme be paliovos vyksta augimo arba atsinaujinimo procesai, organizmas turi gauti proteino kiekvieną dieną. Jaunystėje auga skeletas ir galūnės, subrendus proteinas reikalingas atkurti susidėvėjusiems audiniams.

Laikė šventu augalu

Majų, actekų, toltekų, mištekų, olmekų civilizacijoms kukurūzai buvo išlikimo šaltinis. Jie sudarė 50-70 proc. raciono. Įvairovės dėlei buvo derinami su moliūgų sėklomis, aštriaisiais pipirais, mėsa. Kukurūzus valgė ir norėdami išgydyti atsikratyti hepatito, aukšto kraujospūdžio, diabeto, inkstų ligų, reumato, auglių. Iš kukurūzų gamino miltus, kepė duoną, kitus kepinius, spragėsius - viską, kas tik ateidavo į galvą. Iš net buvo vedamos sriubos, gaminamas alus. Tuomet kukurūzai buvo vadinami ispanišku žodžiu maiz.

Prie Amerikos krantų priartėjęs Kristupas Kolumbas nesitikėjo rasti žemę. Jis ieškojo naujo prekybos kelio, kuriuo galėtų pervežti prieskonius iš Indijos į Europą. Keliautojas buvo maloniai nustebintas, išvydęs vertingą augalą – kukurūzus, ir jų sėklų pargabeno namo. Be kita ko, K.Kolumbas išmoko gaminti ir kukurūzų spragėsius.

Kukurūzas tapo majų civilizacijos - vienos pažangiausių civilizacijų Vakarų pusrutulyje, nuo 1000 m. pr. m. e. iki ispanų užkariavimo XVI a. gyvavusios dabartinės Meksikos pietuose, - simboliu. Majai vertėsi žemdirbyste, statė akmeninius pastatus, piramides, šventyklas, gamino aukso ir vario dirbinius, turėjo hieroglifų raštą. Jie sudarė kalendorių, kuriais naudojosi ir kitos Centrinės Amerikos civilizacijos, seriją. Būtent jie teigė, kad 2012 metų gruodžio 21 dieną baigsis pasaulis. Vienas iš šių kalendorių - šventasis 260 dienų kalendorius Tzolkin, apimantis laiką, per kurį užauga kukurūzai, kitas - 365 dienų kalendorius Haab.

Majai augino kukurūzus, nes jie derėjo geriau nei kviečiai, ryžiai, soros, miežiai ar kitos grūdinės kultūros. Tam naudojo techniką kurią vadino "kirsk ir sudegink". Vasario 14 dieną, sausuoju periodu, majai tropiniame miške iškirsdavo medžius, o išdžiūvusius sudegindavo, taip patręšdami žemę. Kukurūzus sėdavo prieš prasidedant lietingajam 5-6 mėnesių sezonui. 140 dienų jie dygdavo ir augdavo, kitas 120 dienų skleisdavo žiedus ir bręsdavo. Lapkritį majai nuimdavo kukurūzų derlių. Likusias 100 dienų tame pačiame plote augdavo kitos kultūros: moliūgai, pomidorai, saldžiosios bulvės, arbūzai. Užderėjusį kukurūzų derlių valgė ne tik varguoliai, bet ir kilmingieji, dvasininkai, raštininkai. Majai buvo įsitikinę, kad kukurūzas yra Dievo dovana, o jo auginimas yra šventas reikalas. Nefritas, žalios spalvos akmuo, taip pat buvo šventas, nes simbolizavo žalią kukurūzą. 

Legendos, susijusios su kukurūzu

Pagal šventą majų knygą, žmonija buvo sukurta iš kukurūzo. Pieš tai Dievas bandė žmoniją išdrožti iš medžio. Nors drožinių formos priminė žmogų, jie neturėjo dvasios, nes Dievo nelaikė šventu. Bandė sukurti gyvulius, tačiau jie gailėjo pagyrų Dievui, nebuvo jam dėkingi, taigi sukurti gyviai pavirto į molį.

Tarp Centrinės Amerikos indėnų buvo populiari legenda, paaiškinanti, kodėl kukurūzai yra skirtingų spalvų. Po didžiule uola buvo paslėptos kukurūzų sėklos. Tik tokie gyviai, kaip skruzdės, blusos ar kalnų katės, galėjo jas pasiekti ir jomis misti. Jausdamas neteisybę, žmogus paprašė Dievo užtarimo: "Nurisk uolą nuo šio vertingo maisto ir pamaitink mus." Prašymas  buvo išgirstas. Uolą įveikė lietaus bei griausmo dievybė ir genys (jo galva raudona, nes padėdamas susižalojo). Tai pavyko į uolą sviedus kirvio formos žaibo blyksnį. Uola buvo nurista, tačiau liepsna apdegino grūdus. Štai kodėl kukurūzų grūdai yra baltos, juodos, raudonos spalvos.

Senovės majų šventoji knyga byloja, kad žmogus buvo sukurtas iš baltos sėklos. Dievas kūrėjas paėmęs baltą kukurūzą, sumalęs ją ir nulipdęs žmogų. 

Kita legenda paaiškina, kodėl kukurūzo burbuolės vidurys yra baltas ir pieningas. Krikštamotė Žemė prakalbo: "Pažvelk, sūnau, į mano krūtį." Visi sužiuro ir išvydo augalą, kurio dar niekuomet nebuvo regėję. Iš spenelio kilo aukštas stiebas, kurio viršūnėje styrojo burbuolė. "Sūnau, tai yra kukurūzas. Aš jį visiems laikams dovanoju kiekvienam dvikojui keleiviui", - tarė Žemė.

Indėnai garbino kukurūzų dievą. Jo galvą puošė iš kukurūzų pintas vainikas, o kukurūzų gijos buvo supintos į ilgas šilko kasas. Jis dėvėjo iš tinklo pasiūtą sijoną, ant kaklo nešiojo žalią akmenų vėrinį. Dievas mėgo suptis. Indėnai šį bruožą jam priskyrė stebėdami augalo stiebą ir lapus, kaip vėjui papūtus augalas juda. Kukurūzų dievas išgyvendavo kasmetį atgimimo ir nykimo ciklą. Padėką Dievui žmonės išreikšdavo sėklas grąžindami žemei, suteikdami jam viltį atgimti.

Keisčiausi prietarai, susiję su kukurūzais

Kad kukurūzai buvo ir yra svarbi raciono dalis Centrinėje Amerikoje, liudija šie keisti prietarai.

Užklydus į Gvatemalą nereikėtų nustebti, jei teks išvysti į dangų lekiančią kukurūzų burbuolę. Taip prognozuojamas būsimas derlius. Nuėmus derlių, iš didžiausios kukurūzų burbuolės padaroma raketa ir iššaunama į dangų. Jei ji skrieja aukštai, reiškia, kitas derlius bus gausus.

Belize kukurūzų lauko savininkas turi pats surinkti paskutines burbuoles ir, atlikdamas specialų ritualą, surasti kukurūzo dvasią. Tuomet privalo pašlakstyti kukurūze pasislėpusią dvasią viščiuko krauju. Pašlakstytieji sumaišomi su kitais grūdais, kurie buvo paruošti kitam derliui. Tikima, kad jei dvasia atgims lauke, derlius bus geras. 

Viena Meksikos gentis iš pirmo kukurūzų derliaus verda košę ką tik gimusiam vaikui. Dalis kukurūzų iš šio derliaus atidedama, kol vaikas paūgės ir galės pats sodinti. Tai slepia tėvų siekį perduoti savo verslą vaikams.

Pirmojo majų tyrinėtojo J. Erico Thompsono užrašuose minima, kad senovėje grūdus maišydavo su ką tik gimusio naujagimio bambagyslės krauju. Tuomet vaiko tėvas šeimos akivaizdoje juos sėjo mažame lauke, kuris vadinosi "vaiko kraujas". Šeima su pasididžiavimu valgydavo čia išaugusius kukurūzus.

Egzistavo ir kita tradicija, susijusi su bambagysle. Ją pridėdavo prie kukurūzo burbuolės, ištapytos daugeliu spalvų. Tuomet bambagyslė būdavo nukertama iš tam tikro akmens pagamintu peiliu, kuris po to būdavo išmetamas į upę. Iš krauju apšlakstytos burbuolės grūdai būdavo išimami ir atėjus laikui pasodinami vaiko vardu. Viena dalis užaugusio derliaus buvo naudojama religinėms apeigoms, kita - vaikui maitinti, kol jis užaugs. Tai rodo, kad naujas bendruomenės narys nebuvo bereikšmis. Tarytum pasą jis turėjo savų kukurūzų.

Vienoje Meksikos valstijoje gyvenanti etninė grupė sako: jei vaikui reikalinga auklė, bet šiuo metu jos nėra, nieko baisaus - reikia šalia palikti kukurūzo burbuolę. Tai apgins vaiką nuo piktų dvasių ir žmonių, apsaugos nuo nelaimių.  

Šeimininkės esą galėjo būti nubaustos, jei neatsakingai elgdavosi su kukurūzais. Jei jų perteklių išmes, o ne padės kitam užkandžiui, sulauks baisių pasekmių. Jei šeimininkė, maldama grūdus ar gamindama valgį, nesurinks išsibarsčiusių ant žemės grūdelių, šeimą užklups "juodasis badas". O nusidėjėliai, nevertinantys kukurūzų kaip maisto, bus paversti į šunis, asilėnus, ožius ar pasmerkti amžiniems darbams be poilsio. Kukurūzų blynų - tortilijų nevalgantys vaikai sulauks "raudonojo bado". 

Vienoje Meksikos gentyje gyvas prietaras apie kalbančius kukurūzus. Esą jei žmonės vietoj kukurūzų augins didelį pelną nešančius kakavmedžius, kukurūzai iškeliaus ten, kur jie bus vertinami kaip maistas, o paliktuosius užklups badas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PRIE KAVOS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"